Šį kartą kai pasirinkau temelę, tai pasirinkau. Kartu ir paprasta, ir be galo sudėtinga. Visi mažiau ar daugiau esame kontempliavę gyvenimo tikslą – ar absoliutų visos Visatos, ar mūsų individualų. Nuo seniausių laikų apie tai kalba ir rašo filosofai, ugdantieji vadovai, poetai, menininkai, dvasiniai mokytojai ir iš esmės visi, kas tik netingi. O ką apie gyvenimo tikslo turėjimą ir paieškas sako neuromokslas?
Viskas, ką mąstome, jaučiame, darome, suvokiame, kas esame, mūsų sąmonė, realybės suvokimas ir tikrovės formavimas kyla iš 3 kilogramų masės mūsų kaukolėje – smegenų. Dėl jų galime mąstyti ir bendrauti, naudodami sudėtingas simbolines reprezentacijas ir aukštesnio lygio abstraktų informacijos apdorojimą, tačiau kartu galime itin lengvai pasiduoti patiems primityviausiems impulsams ir potraukiams.
Straipsnių ciklas „Mano smegenys ir ...“, publikuojamas bendradarbiaujant su neuromokslininke Laura Bojarskaite, skirtas visiems, norintiems geriau suprasti, kaip aplinka ir išoriniai veiksniai gali paveikti mūsų smegenis ir kaip visa tai turi įtakos mums ir mūsų gyvenimui! Geriau suprasdami, kaip aplinka veikia smegenis, galime tikslingai daryti sprendimus ir rinktis veiklą, kuri palaikys ar net pagerins bendrą smegenų sveikatą arba norimus protinius gebėjimus, pavyzdžiui, atmintį, dėmesio sutelkimą ar emocijų kontrolę.
Šiuose straipsniuose bus aprašytas tik poveikis smegenims, nors veikiamos ir kitos kūno dalys. Pateikiama informacija nėra medicininė ir jokiais būdais nepakeičia gydytojo konsultacijos. Šis ciklas yra tik edukacinis, parengtas švietimo tikslais, skirtas papasakoti, kaip skirtingi dalykai veikia mūsų smegenis, ir neteikia jokių medicininių patarimų ar rekomendacijų.
Visų pirma, apsibrėžkime, ką šiame straipsnyje vadiname gyvenimo tikslu (angl. purpose of life, life’s purpose). Manau, kiek lengviau būtų aprašyti, kas tai nėra, nei kas tai yra. Gyvenimo tikslas nėra pasiekiamas, tai nėra universiteto pabaigimas ar norimo darbo gavimas, knygos parašymas ar norimų kūno formų įgijimas, tai nėra kažkokių materialių dalykų įsigijimas. Gyvenimo tikslas nėra momentinė laimė. Gyvenimo tikslas – tai mūsų autentiškas kelias, kryptis, kurios link judame, su kuria ir kurioje gyvename, tai, kas mus motyvuoja, kas mums yra svarbiausia gyvenime. Tai tikslas, mintis, kryptis, su kuria gyvendami jaučiame didžiausią harmoniją tiek su savimi, tiek su pasauliu aplinkui.
Pasiskolinus mokslinį apibrėžimą, gyvenimo tikslas gali būti apibrėžiamas kaip asmens polinkis rasti prasmę iš gyvenimo patirties, taip pat gebėjimas jausti ir daryti dalykus, sąmoningai siekiant konkretaus tikslo, kuris yra jo elgesio gairės. Vieniems tai šeima, kitiems kūryba, švietimas, pagalba gyvūnams ar nuskriaustiems, teisybės pasaulyje paieškos, dar kitiems tai gyvenimas ramybėje, sveikata, gerėjimasis ir džiaugimasis pasauliu.
Grįžtant prie mokslinių tyrimų, trumpai drūtai – turėdami (ar ieškodami, mąstydami apie) gyvenimo tikslo jausmą, esame tiek fiziologiškai, tiek psichiškai, tiek emociškai sveikesni ir funkcionuojame geriau darbe, mokykloje ir gyvenime.
Gyvenimo tikslo ir misijos žinojimas gali padėti apsaugoti smegenis fiziškai ir padidinti jų gebėjimą atlaikyti didesnius sužalojimus. Pavyzdžiui, vienas tyrimas Rušo universitete Čikagoje parodė, kad pagyvenusių žmonių, turinčių stiprų gyvenimo tikslo pojūtį, tikimybė susirgti Alzheimerio liga buvo 2,4 kartus mažesnė nei žmonių, turinčių silpną gyvenimo tikslo pojūtį. Alzheimerio liga yra susijusi su tam tikrų žalingų baltymų kaupimusi smegenyse, dėl ko miršta smegenų ląstelės ir prastėja protinės funkcijos, tokios kaip atmintis. Vienas tyrimas palygino tokį pat kiekį žalingų baltymų smegenyse turinčius žmones ir nustatė, kad gyvenimo tikslo pojūtį turinčių žmonių protinės savybės buvo geresnės nei neturinčių. Tai reiškia, kad gyvenimo tikslo pojūtis gali šiek tiek apsaugoti nuo žalingų Alzheimerio ligos patologijos pasekmių.
Nors mokslininkai dar nežino „kaip“, tolesni tyrimai parodė, kad tikslo turėjimas turi įtakos „kognityviniam rezervui“ arba smegenų ląstelių biologiniam stiprumui bei atsparumui sužalojimams ir degradacijai. Tai nereiškia, kad norint palaikyti optimalią smegenų sveikatą, fizinis aktyvumas, geras miegas ir sveika mityba nebėra svarbūs arba tokie svarbūs kaip gyvenimo tikslas. Tai reiškia, kad gyvenimo tikslas gali būti papildomas veiksnys šioje srityje.
Kitas tyrimas, atliktas Stirlingo universitete Didžiojoje Britanijoje, parodė, kad gyvenimo tikslo pojūtį turinčių žmonių smegenų masė buvo didesnė smegenų dalyje, susijusioje su savistaba, empatija bei emocijų kontrole. Tai parodo, jog su amžiumi susijusi smegenų atrofija buvo mažesnė, jei žmonės jaučia gyvenimo tikslą, o tai gali reikšti ilgesnį kognityviškai sveiką ir protiškai šviesų gyvenimą. Kitų tyrimų išvados parodė, jog gyvenimo tikslo jutimas yra susijęs su sumažėjusia miego sutrikimų tikimybe bei sumažėjusia senatvinio susilpnėjimo rizika.
Gyvenimo tikslas, aišku, taip pat turi įtakos ir mūsų psichinei būklei ir emociniam atsparumui. 2014 m. paskelbtas tyrimas parodė, kad paaugliai, kurie buvo labiau susitelkę į tikslą ir prasmę turintį gyvenimą, per metus po tyrimo atlikimo turėjo žymiai mažiau depresijos simptomų ir depresijos epizodų, palyginti su paaugliais, kurie labiau rūpinosi momentiniu pasitenkinimu, o ne ilgalaikiu gyvenimo tikslu. Kitas tyrimas nurodė, kad kai žmonės, turintys socialinio nerimo sutrikimą, atlieka mažyčius veiksmus savo gyvenimo tikslo link, jie jaučia padidėjusią savigarbą, gyvenimo prasmę, teigiamas emocijas ir sumažėjusias neigiamas emocijas. Šie gerovės rodikliai gerokai padidėja tomis dienomis, kai dalyviai itin stengiasi arba padaro pažangą, siekdami savo gyvenimo tikslo. Apskritai gyvenimo tikslo pojūtis yra įvardintas kaip vienas iš geriausių būdų tvarkytis su stresu, būti atspariam stresui ir greičiau bei lengviau atsigauti po stresinių ir trauminių situacijų.
Dar kitas tyrimas matavo smegenų aktyvumą skirtingose smegenų dalyse, kai žmonėms buvo rodomi negatyvūs paveiksliukai. Mokslininkai pastebėjo, jog gyvenimo tikslo pojūtį turinčių žmonių smegenų aktyvumas baimės ir nerimo centre buvo mažesnis ir jie buvo emociškai mažiau paveikti šių negatyvių vaizdinių. Mokslininkai taip pat pamatė, jog šie žmonės turėjo padidėjusį smegenų aktyvumą smegenų žievės dalyje, kuri yra susijusi su impulsų ir elgesio kontrole, sprendimų priėmimu ir planavimu.
Ypatinga gyvenimo tikslo nauda smegenims, kurią verta paminėti, yra susijusi su insulto rizika. Insultas yra fiziologinė, o ne psichologinė problema, taigi dauguma priemonių, skirtų mažinti šios sveikatos būklės riziką, yra susijusios su fiziniais metodais, tokiais kaip reguliarūs širdies ir kraujagyslių sistemos, arba kardiopratimai ir sveika mityba. Tačiau tyrimai rodo, kad gyvenimo tikslas taip pat gali padėti sumažinti insulto riziką.
Pavyzdžiui, 2008 m. tyrimas parodė, jog gyvenimo tikslo jutimas yra susijęs su 72 proc. sumažėjusia klinikinių insultų rizika, su didesniu kognityvinių savybių atgavimu po insulto, 44 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir su 48 proc. mažesne rizika apskritai mirti nuo bet kokios priežasties. 2013 m. paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė, jog stiprėjant gyvenimo tikslo jausmui, tiriamųjų insulto rizika sumažėjo 22 proc. Va tau ir prašau, proto ir kūno ryšys (angl. mind-body connection).
Labai svarbu paminėti, kad gyvenimo tikslo tyrimus atlikti yra tikrai sudėtinga. Pavyzdžiui, kokią kontrolinę grupę parinkti? Taip pat galbūt tie žmonės, kurie jaučia stiprų gyvenimo tikslą ar yra linkę apie tai mąstyti, jau yra neurologiškai ir fiziologiškai kitokie, todėl yra labiau linkę teikti reikšmę gyvenimo tikslui. Paprasčiau pasakius, sunku žinoti, kas čia višta, o kas kiaušinis. Vienaip ar kitaip, tyrimų rezultatai aiškūs – aktyviai gyvenant harmonijoje su savo autentišku gyvenimo tikslu (ar bent jo ieškant) būsime sveikesni tiek fiziškai, tiek psichiškai, tiek emociškai, be to, dar ir sensime sveikiau.
Šaltiniai:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20194831/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25835516/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23512932/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28534002/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18753736/
https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.1323014111
https://psycnet.apa.org/record/2013-22421-001
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0080329
https://medium.com/@trevor.blattner/the-neuroscience-of-your-purpose-and-personal-mission-f903b2e4f6c1
