Nevaisingumas vaiko norintiems susilaukti žmonės gali būti itin skaudus. Internete vis dar vyrauja daugybe mitų ir tabu. Kaip nepasimesti informacijos sraute ir nepakliūti į šarlatanų pinkles pasakoja biomedicinos mokslininkė, genetikė, platformos „Vaisingumo Šaknys“ įkūrėja Ieva Miceikaitė.
Internete ir visuomenėje vis dar sklando labai daug mitų apie tai, kad nevaisingumas yra išgydomas. Tačiau biomedicinos mokslininkė sako, kad ne visos priežastys, sukeliančios nevaisingumą, gali būti išgydomos.
„Nevaisingumas – negalėjimas susilaukti vaikų kuomet porai yra iki 35 metų ir bandoma tai padaryti metus laiko, ir pusę metų, kai porai yra virš 35 metų. Čia nėra jokios konkrečios apibrėžtos ligos. Nevaisingumą gali nulemti begalės priežasčių. Kai kurios iš jų gali būti pagydomos, tuomet vaisingumas atsistatys, tačiau kai kurios, deja, ne. Pavyzdžiui, dėl tam tikro gyvenimo būdo sutrikusi spermatozoido kokybė, mažesnė koncentracija. Taip pritaikius reikiamą mitybą ir užtikrinant visų vitaminų reikiamą kiekį, galima atstatyti jų kokybę. Tačiau jeigu sergama endometrioze arba policistinių kiaušidžių sindromu, jų išgydyti kaip ir negalima, bet galima padėti susilpninti simptomus, galima pritaikyti pagalbinio apvaisinimo technologiją ir pasiekti nėštumo“, – sako I. Miceikaitė.
Platformos „Vaisingumo Šaknys“ įkūrėja sako, kad nevaisingumo priežastis dažniausiai nepriklauso nuo lyties. Tam įtakos gali turėti tiek vyrai, tiek moterys. Tiesa, pasitaiko atvejų, kuomet nevaisingumo priežastys nėra žinomos.
„Pagal nevaisingumo statistiką, iš visų nevaisingų porų 30 proc. ateina iš moters pusės, 30 proc. iš vyro ir 30 proc. Iš abiejų, vadinasi, sutrikimų rasta abejuose. Vis tik 10 proc. yra tokių, kuriems nustatomas neaiškios kilmės nevaisingumas. Tai reiškia, kad atlikus visus tyrimus, nerandama priežasties, dėl ko nepavyksta pastoti“, – tikina genetikė.
Mokslininkė pastebi, kad daugelis šeimų į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai vaikelio susilaukti jiems nepavyksta, tačiau tai turėtų būti atliekama dar prieš planuojant nėštumą.
„Pirmiausia, šias laikais žmonės planuoja nėštumą ir nelabai kreipiasi į gydytojus. Tačiau jeigu pastebi, kad kurį laiką nepavyksta, tik tuomet pradeda galvoti, ką daryti. Visgi pirmiausia reikėtų pradėti nuo apsilankymo pas savo šeimos gydytoją. Atlikti bendrą sveikatos patikrą, bendrus kraujo tyrimus, įsitikinti, kad nėra jokių lėtinių ligų ar lytiniu būdu plintančių infekcijų. Tai padės atmesti pagrindinius dalykus, kurie galėtų trukdyti pastoti, nes ne viskas yra susiję su reprodukcine sistema, tam gali trukdyti ir lėtinės ligos. Pavyzdžiui, cukrinis diabetas arba cistinė fibrozė. Toliau galėtų sekti tolimesni tyrimai, pavyzdžiui, ginekologinė apžiūra, vyrams atliekami spermos tyrimai, tiriama spermatozoidų sveikata, kiekis. Jeigu randamos priežastys, čia yra sustojama ir bandoma jas pašalinti. O jeigu ne, toliau kreipiamasi į vaisingumo centrus, gydymo įstaigas, specialistus, nes likę tyrimai yra daugiau individualūs“, – pasakoja I. Miceikaitė.
Genetikė sako, kad nepaisant to, ar pora turi, ar neturi problemų dėl pastojimo, beveik 90 procentų visų porų gali susilaukti atžalos.
„Sakoma, kad bent 90 proc. porų pasiekia vaisingumą vienokiais ar kitokiais būdais. Nėštumo tikimybė natūraliai pastoti per mėnesį yra iki 25 proc., jeigu bandoma metus laiko – ji pakyla iki 85 proc. Tačiau išlieka 15 proc., kuriems per metus nepavyksta, jiems tiesiog reikia daugiau laiko. Tačiau jeigu bandoma metus, reikėtų kreiptis į specialistus ir išsiaiškinti, ar nėra kažkokių kitų dalykų, kurie trukdo, kad nereikėtų švaistyti laiko. Kreipiantis į specialistus gali būti panaudojami įvairūs apvaisinimo metodai, kurie padeda didžiajai daliai porų“, – tikina specialistė.
I. Miceikaitė sako, kad Lietuvoje vis dar trūksta informacijos ir švietimo apie nevaisingumą. Specialistės teigimu, galėtų rasti ir žmonių, kurie nežino, kad nevaisingumas egzistuoja.
„Žmonės dažnai į mane kreipiasi su edukaciniais klausimais. Pavyzdžiu, kad paaiškinčiau vieną ar kitą terminą, ar tyrimus, nes informacijos ir šveitimo labai trūksta šia tema. Aš jau nešneku apie įvairiausius nevaisingumo niuansus, bet yra žmonių, kurie vis dar nežino, kad nevaisingumas egzistuoja. Supratimo trūkumas apipina šią temą įvairiausiai mitais ir tabu. Žmonėms, kurie eina nevaisingumo gydymo keliu ir visa tai išgyvena, tikrai apsunkina visą procesą“, – teigia mokslininkė.
Biomedicinos mokslininkė taip pat paneigia kelis visuomenėje gajus mitus apie nevaisingumą.
„Vienas iš mitų – vaisingumo egzistavimas. Kažkodėl žmonės galvoja, kad nevaisingumas neegzistuoja, tai yra tiesiog nepakankamas noras, arba žmonės nemoka, kaip padaryti, nemoka atsipalaiduoti. Tai yra visiška netiesa. Nevaisingumas yra reprodukcinės sistemos liga ir tokie patarimai tik dar labiau skaudina žmones, kurie daro viską, kas įmanoma, kad susilauktų vaikų. Dar vienas labai populiarus mitas, kad po lytinio akto reikia pakelti kojas ir tai padės pastoti. Tai tikrai taip nėra, visi tyrimai sako, kada tai neturi jokio pagrindimo. Labai dažnai girdžiu tarsi brėžiamą ribą – 35 metai. Daug kas bijo šios ribos ir įsivaizduoja, kad sulaukus šio amžiaus nebegalės susilaukti vaikų. Visi šie dalykai yra labai individualūs. Tačiau per 2–3 metus vaisingumas taip nenukris, kad nebegalėtumėte pastoti“, – sako I. Maceikaite.
Dėl plačiai pasklidusių mitų genetikos ir biomedicinos mokslininkė pataria, į ką atkreipti dėmesį ir kaip atsakingai atsirinkti girdimą informaciją.
„Visada reikia tikrinti, iš kur gauni informaciją, patikrinti šaltinius, ar tai pagrįsta. Kas svarbiausia, konkrečiai ir šiuo atveju, nes dažnai nuklystama į tai, kas padėjo draugei ar draugės draugei, tai kas padėjo joms, nebūtinai padės jums, nes kiekviena situacija yra individuali. Svarbiausia yra surasti sutrikimo priežastį, kreiptis į specialistus, kurie tikrai padės ir patars, ką daryti. Taip pat, kaip ir minėjau, tikrinti informaciją. Klausytis iš kur ją girdite, ar tai yra specialistai, ar bobutė iš turgaus, kurią neseniai sutikote“, – sako I. Maceikaitė.
Pokalbio klausykitės radijo įraše.
Parengė Miglė Valionytė
