Viena iš plačiausiai vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų pasaulyje, kas? Ne, tai ne alkoholis ir net ne nuskausminamieji, bet visiems gerai žinomas kofeinas. Kasmet pasaulyje sunaudojama daugiau kaip 100 tūkst. tonų kofeino. Tokį kiekį atitinka 14 Eifelio bokštų! Dažnai kofeinas yra pasislėpęs. Ar žinojote, jog kofeino yra ne tik kavos pupelėse, bet ir paragvajinio bugienio (žinomo kaip „yerba-mate“) lapuose, jo yra žaliosios arbatos ir kitų žolelinių arbatų sudėtyje, kakavos pupelėse, taigi, ir kakavos gėrime, ir šokolade, taip pat gvaraninių paulinijų uogose?
Kofeino taip pat galima pagaminti laboratorijoje ir tiesiog įdėti į įvairius produktus, tokius kaip sodos gėrimai (kokakola) ir energetiniai gėrimai. Kofeinas yra centrinės nervų sistemos t.y. galvos smegenų, stimuliantas. Kitos psichoaktyviosios medžiagos, priklausančios tai pačiai psichostimuliantų kategorijai, yra kokainas, metamfetaminas ir ritalinas. Tačiau galite nusiraminti, kofeinas, palyginti su šiomis medžiagomis, yra pakankamai švelnus ir lengvas stimuliantas. Jo pavartoję jaučiamės labiau prabudę, žvalesni, turime daugiau energijos, lengviau išlaikyti dėmesį. Norint suprasti, kaip kofeinas pasiekia šiuos geidžiamus poveikius, turime nerti gilyn į galvos smegenis ir visų pirma suprasti, kas mus priverčia jaustis pavargusius ir apsnūdusius.
Viskas, ką galvojame, jaučiame, darome, suvokiame, kas esame, mūsų sąmonė, realybės suvokimas ir tikrovės formavimas kyla iš 3 kilogramų masės mūsų kaukolėje – smegenų. Dėl jų mes galime mąstyti ir bendrauti naudodami sudėtingas simbolines reprezentacijas ir aukštesnio lygio abstraktų informacijos apdorojimą, tačiau kartu galime itin lengvai pasiduoti patiems primityviausiems impulsams ir potraukiams.
Straipsnių ciklas „Mano smegenys ir ...“, publikuojamas bendradarbiaujant su neuromokslininke Laura Bojarskaite, skirtas visiems, norintiems geriau suprasti, kaip aplinka ir išoriniai veiksniai gali paveikti mūsų smegenis ir kaip visa tai veikia mus pačius ir mūsų gyvenimą! Geriau suprasdami, kaip aplinka veikia mūsų smegenis, galime tikslingai daryti sprendimus ir rinktis veiklą, kuri palaikys ar net pagerins bendrą smegenų sveikatą arba norimus protinius gebėjimus, pavyzdžiui, atmintį, dėmesio sutelkimą ar emocinę kontrolę.
Šiuose straipsniuose bus aprašytas tik poveikis smegenims, nors yra efektų ir kitoms kūno dalims. Pateikiama informacija nėra medicininė ir jokiais būdais nepakeičia medicinos gydytojo konsultacijos. Šis ciklas yra tik edukacinis, parengtas švietimo tikslais, skirtas papasakoti, kaip skirtingi dalykai veikia mūsų smegenis, ir neteikia jokių medicininių patarimų ar rekomendacijų.
Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti, yra tai, kad dalis mūsų natūralaus nuovargio kyla iš molekulės, vadinamos adenozinu. Adenozinas susidaro kaip liekamasis produktas mūsų kūnui atliekant praktiškai visus procesus nuo raumenų susitraukimo ir virškinimo iki hormonų ir naujų kraujo ląstelių gamybos. Adenozinas, patekęs į smegenis, mus vargina ir migdo dviem keliais.
Pirma, adenozinas keliauja į mūsų smegenų žvalumo ir budrumo centrą ir ten prisijungęs prie nervinių ląstelių lėtina jų aktyvumą. Antra, adenozinas keliauja į mūsų smegenų miego centrus ir ten prisijungęs prie nervinių ląstelių skatina jų aktyvumą taip prisidėdamas prie mieguistumo jausmo. Adenozinas kaupiasi visą dieną ir kuo daugiau adenozino kaupiasi, tuo mieguistesni jaučiamės. Paskui miegant adenozinas yra pašalinamas iš smegenų ir ryte prabudę jaučiamės žvalūs, adenozino ir nuovargio ciklas prasideda iš naujo.
Kofeinas yra tarytum adenozino brolis dvynys. Kofeino ir adenozino molekulių struktūra labai panaši, taigi smegenų ląstelėms kofeinas atrodo kaip adenozinas. Vienintelis skirtumas yra tai, kad kofeinas, prisijungęs prie tų pačių ląstelių, prie kurių normaliai jungiasi adenozinas, nieko nedaro, tik tupi ten, užima vietą ir neleidžia prisijungti adenozinui. Taigi kofeinas mus budina blokuodamas migdančio adenozino poveikį smegenų ląstelėms. Taip kofeinas sumažina nuovargį, padidina budrumą ir sutrumpina reakcijos laiką.
Dažnai laikraščiuose ir naujienų portaluose galima aptikti visiškai priešingų dalykų apie kavą sakančių antraščių. Pavyzdžiui, kad kava didina depresijos riziką arba kad ilgalaikis kavos vartojimas apsaugo nuo depresijos simptomų. Čia norėčiau aptarti keturis aspektus, kurie bent iš dalies galėtų paaiškinti šį paradoksą.
Pirma, svarbu atskirti, kad kofeinas ir kava yra du skirtingi dalykai. Kavoje yra galybė kitų biologiškai aktyvių medžiagų, o skirtingose kavos rūšyse jų gali būti skirtingi kiekiai. Taigi kavos ir kitų mitybinių kofeino šaltinių tyrimų išvados turėtų būti aiškinamos atsargiai, nes poveikis gali būti ne dėl paties kofeino.
Antra, norėčiau pacituoti Paracelsą, kuris išmintingai sakė, jog „nuodą nuo vaisto skiria tik dozė“, ir savo mamą, kuri man visą gyvenimą kartojo „kas per daug, tas nesveika“. Net ir vanduo, jo išgėrus per daug, gali sukelti sveikatos problemų. Kofeinas – ne išimtis. Tai puikiai iliustruoja kofeino evoliucijos istorija. Kofeinas evoliucionavo ir atsirado augaluose. Tam tikrų augalų lapai ir sėklos turi itin didelę kofeino koncentraciją ir jie yra toksiški vabzdžiams. O štai mažesnės jo dozės, randamos nektare, netgi gali padėti vabzdžiams prisiminti, kur jie rado šio skanaus nektaro su kofeinu, ir jie grįš aplankyti tų pačių gėlių žiedų, taip didindami šių žiedų apdulkinimo tikimybę.
Naujausios didelės mokslinių straipsnių apžvalgos, kurios surenka ir palygina duomenis iš dešimčių, o kartais net ir šimtų skirtingų mokslinių tyrimų, atliktų įvairaus amžiaus ir įvairių tautybių žmonių, teigia, kad ilgalaikis 2–5 standartinių kavos puodelių vartojimas per dieną yra susijęs su geresniu dėmesingumu ir susikaupimu, padidėjusiu produktyvumu ir energija, geresne nuotaika, neuroapsauginiu (smegenis apsaugančiu) poveikiu ir sumažėjusia neurodegeneracinių Parkinsono ir Alzheimerio ligų bei su amžiumi susijusios demencijos rizika.
Didelis kofeino vartojimas (daugiau kaip 400 mg kofeino per dieną) gali turėti įvairių neigiamų padarinių, tokių kaip nerimas, nervingumas, dirglumas, nemiga, negalėjimas susikoncentruoti ar jaudulys. Suaugusiesiems rekomenduojama neviršyti 400 mg kofeino per dieną (ne daugiau kaip 200 mg per vieną kartą), o nėščioms ir žindančioms moterims – neviršyti 200 mg per parą. Kofeino kiekiai kavos puodelyje gali varijuoti nuo 60 mg iki daugiau kaip 200 mg. Pavyzdžiui, vidutiniame espreso kavos puodelyje yra 63 mg, o amerikietiškosios kavos – 230 mg (palyginkime: vidutiniame juodosios arbatos puodelyje – 47 mg, žaliosios – 28 mg).
Manoma, jog kofeinas turi ilgalaikės naudos sveikatai ir mažina tam tikrų ligų riziką iš dalies dėl savo sąveikos su dopamino sistema. Paprastai kalbant, dopaminas yra smegenyse esanti molekulė, vadinamasis neurotransmiteris (arba lietuviškai – neuronešiklis), jis padeda nervinėms ląstelėms bendrauti vienai su kita. Dopaminas jungiasi prie smegenyse esančių nervinių ląstelių ir taip pat yra labai svarbus centrinės nervų sistemos funkcijoms, tokioms kaip judėjimas, malonumas, dėmesys, nuotaika ir motyvacija. Kofeinas tarytum padaro nervines ląsteles jautresnes dopaminui, taigi, reikia mažiau dopamino, kad pajaustume malonumą, todėl kyla nuotaika. Sergant Parkinsono liga smegenyse žūsta specifinės nervinės ląstelės, susijusios su dopamino sistema. Tyrimai su gyvūnų modeliais rodo, kad kofeinas gali šias ląsteles apsaugoti, tad manoma, kad būtent todėl kofeinas sumažina Parkinsono ligos riziką.
Trečia, net ta pati kofeino dozė skirtingus žmones gali paveikti skirtingai. Taip yra todėl, kad tiek kofeino patekimo į kraują greitis, tiek jautrumas kofeinui (kokios koncentracijos kofeino reikia žmogui pajusti kofeino poveikį), tiek kofeino pašalinimo iš organizmo greitis tarp žmonių labai skiriasi ir priklauso tiek nuo genetinių, tiek nuo gyvensenos faktorių. Pavyzdžiui, rūkymas labai pagreitina kofeino metabolizmą, sutrumpina jo pusinio pašalinimo laiką iki 50 proc., o geriamųjų kontraceptikų vartojimas du kartus prailgina kofeino pusinio pašalinimo laiką. Pusinio pašalinimo laikas yra laikas, per kurį jūsų organizmas pašalina pusę tam tikros medžiagos, šiuo atveju – kofeino, kiekio. Nėštumas labai sulėtina kofeino metabolizmą, ypač trečiąjį trimestrą, tada kofeino pusinio pašalinimo laikas gali būti iki 15 valandų.
Ketvirta, ar džiaugsitės kofeino sukeltu žvalumo poveikiu, taip pat priklausys ir nuo to, kada kofeino pavartosite. Didžiausia kofeino koncentracija kraujyje pasireiškia vidutiniškai per 15 min.–2 val. nuo pavartojimo ir kofeinas mūsų organizme išlieka vidutiniškai 5–9 valandas, tačiau šis laikas gali varijuoti tarp 4 ir 20 valandų. Jau išmokome, kad kofeinas blokuoja adenoziną, kuris mus ramina ir vakarais padeda užmigti. Taigi nieko nenustebinsiu sakydama, jog kofeinas trikdo miegą – gali būti sunkiau užmigti, miegas tampa ne toks gilus, dažniau naktį prabundame ir yra didesnė tikimybė ryte prabusti per anksti. Rekomenduojama paskutinį kavos puodelį išgerti likus bent jau šešioms, geriausia – dar daugiau valandų prieš miegą.
Smegenys gali priprasti prie reguliaraus kofeino vartojimo, pasidaryti mažiau jautrios kofeinui, taigi, norint pasiekti tokį patį žvalumo efektą, gali prireikti gerti daugiau ir daugiau kavos. Dažniausiai tokia priklausomybė pastebima vartojant gana didelį kiekį kofeino. Nustojus vartoti kofeiną gali pasireikšti abstinencijos simptomai, tokie kaip galvos skausmai, liūdna nuotaika, sumažėjęs budrumas, tačiau per keletą dienų ar savaičių smegenys grįžta į pusiausvyrą. Šių simptomų galima išvengti palaipsniui mažinant kofeino dozę.
