Naujausioje mokslo istorijoje nemažai diskutuota apie tai, kiek intelektų turi žmogus. Ar turime vieną bendrą intelektą, kuris atsakingas už viską, ar kelis skirtingus intelekto tipus, kurie naudojami konkretesnėms užduotims atlikti? Pavyzdžiui, erdvinis intelektas, muzikinis intelektas, kalbinis intelektas ir pan., rašo „Science Focus“.
Abi hipotezės buvo nuodugniai tiriamos. Šiuo metu dauguma mokslininkų pasisako už tai, kad turime vieną bendrą intelektą, tačiau, kaip visada, yra papildomų sąlygų.
Galima išskirti takųjį ir kristalizuotą intelektą. Pastarasis yra susijęs su informacija, kurią žinome ar prie kurios turime prieigą, nes ji prisiminimų forma saugoma atmintyje. O takusis intelektas apsprendžia gebėjimą naudoti ir pritaikyti informaciją, gaunamą iš atminties ar iš to, ką šiuo metu suvokiame.
Viktorinų ir protmūšių dalyvis, dėl turimų bendro pobūdžio žinių laimintis prizus įvairiuose intelekto konkursuose, naudojasi įspūdingu kristalizuotu intelektu. Tuo tarpu Šerlokas Holmsas, panaudojantis informaciją iš nusikaltimo vietos ir derinantis ją su turimomis žiniomis, kad pritaikytų konkrečiai situacijai ir rastų sprendimus bei paaiškinimus, labiau pasikliauja takiuoju intelektu. Tam tikra prasme kristalizuotas ir takusis intelektas yra atitinkamai tarsi kompiuterio kietasis diskas ir centrinis procesorius.
Tyrimai rodo, kad kristalizuotas intelektas formuojasi tol, kol veikia mūsų smegenys, o takusis intelektas senstant silpsta, nes su laiku sudėtingos jį palaikančios smegenų dalys nusidėvi.
Ar intelektas paveldimas?
Nors vis dar daug diskutuojama apie tai, ką iš tikrųjų reiškia intelektas, mažai kas ginčijasi, kad genai šiuo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Tai nereiškia, kad yra konkretus intelekto genas, kuris tiesiogiai lemia būsimo kūdikio protinius gebėjimus. Vaikui augant, jo intelektą formuoja aplinka, auklėjimas, išsilavinimas ir patirtis.
Tačiau net ir tokiu atveju genai neabejotinai atlieka svarbų vaidmenį. Koks tiksliai tas vaidmuo, mokslininkams dar teks pasiaiškinti, tačiau neabejotina, kad intelektas turi paveldimumo komponentą, o tai reiškia, kad mūsų intelektas bent iš dalies atspindi mūsų biologinių tėvų intelektą, net jei esame skirtingai auklėjami (pavyzdžiui, įvaikinti). Taip pat stebimas keistas ryšys tarp ūgio ir intelekto – aukšti žmonės paprastai būna protingesni.
Žinoma, viena iš priežasčių, kodėl sunku šiuo atveju kažką konkretaus ar užtikrinto pasakyti yra tai, kad intelektą labai sunku nustatyti ir išmatuoti. Galbūt jus tai nustebins, nes ar ne tuo tikslu buvo sugalvoti vis tie IQ testai?
Iš principo taip, tačiau jau seniai ginčijamasi dėl IQ testų naudojimo ir taikymo, nes mokslininkai niekaip negali šimtu procentų sutarti, kas iš tikrųjų yra intelektas. Dėl IQ testų yra kilęs ne vienas skandalas, nes juos sukūrė mokslininkai, kuriems nepavyko išvengti šališkumo ir išankstinių nusistatymų.
Niekas nesiginčija, kad intelektas egzistuoja, tačiau vyksta daug diskusijų apie tai, kas tai yra, kaip jis veikia, kaip jį paveikti ir kaip jis turėtų būti matuojamas. Vienintelis dalykas, dėl kurio visi sutaria, yra tai, kad IQ ar intelekto tikrai nepavyks nustatyti pagal gebėjimus spręsti elementarius galvosūkius, kad ir kiek reklaminiai klipai ar mobiliosios programėlės stengtųsi įtikinti priešingai.
