Mokslas ir IT

2021.11.24 21:02

Neuromokslininkė papasakojo apie įdomų fenomeną – klaidingą miego suvokimą: kodėl žmonės jaučiasi neišsimiegoję, nors miegojo puikiai?

Goda Raibytė, LRT RADIJO laida „Mokslas skubantiems“, LRT.lt2021.11.24 21:02

Žmonės, patiriantys paradoksalią būklę, vadinamą klaidingu miego suvokimu, yra įsitikinę, kad buvo pabudę ne tada, kai jų smegenų veikla rodė, jog jie kietai miegojo, skelbiama naujame „Nature“ publikuotame tyrime. Plačiau apie tai LRT RADIJO laidoje „Mokslas skubantiems“ papasakojo neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.

Pasak jos, tyrime buvo analizuojamas labai įdomus reiškinys – subjektyvus miego suvokimas, dar vadinamas miego percepcija, t. y. kaip mes suprantame, ar išsimiegojome gerai, ar blogai.

„Šiam reiškiniui išsiaiškinti mokslininkai pasirinko dvi žmonių grupes. Pirma grupė – žmonės, kurie jaučia ir yra įsitikinę, jog miega labai kietai, vadinamieji geri miegotojai. Antroji grupė įdomesnė. Yra toks labai įdomus reiškinys miego mispercepcija, arba klaidingas miego suvokimas. Ši kondicija pasireiškia tuo, kad žmonės mano, jog naktį labai mažai ir labai blogai miegojo arba išvis nemiegojo, nors iš tikrųjų miegojo. Mokslininkai tai gali pamatuoti specialiais ant kaukolės uždėtais elektrodais, jie mato, kad iš tikrųjų šie žmonės miega, nors ryte atsibudę mokslininkams sako, kad ne.

Būtent šiame tyrime mokslininkai bandė išsiaiškinti, kas yra atsakingas už mūsų subjektyvią išsimiegojimo patirtį ir kodėl kai kuriems žmonėms atrodo, kad jie nė kiek nemiegojo, nors iš tikrųjų miegojo, o kiti mano, jog miega labai kietai. Kas skiriasi tokių žmonių smegenyse? Šis naujas tyrimas nustatė, kad miegant skiriasi smegenų aktyvumas tarp šių dviejų grupių“, – kalbėjo L. Bojarskaitė.

Pastebėta, kad blogų miegotojų smegenyse aptiktas aktyvumas, kuris paprastai susijęs su būdravimo būsena. Pasak mokslininkės, svarbu paminėti, jog žmonės turi du skirtingus miego tipus – gilųjį ir greitąjį (REM) miegą. REM miego metu žmonės daug ir vaizdžiai sapnuoja, o su būdravimu susijusį smegenų aktyvumą visai normalu aptikti esant giliajam miegui, tačiau REM stadijoje jis nepasirodo. Tačiau tyrimo metu nustatyta, jog vadinamųjų blogų miegotojų smegenyse su būdravimu susijęs aktyvumas buvo matomas ir REM miego metu.

L. Bojarskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad gilusis miegas laikomas ta stadija, kai miegame kiečiausiai. Tačiau tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, kad žmonėms atrodė, jog jie kiečiausiai miega, kai buvo pažadinami iš REM, o ne giliojo miego. Taip jautėsi tie gerieji miegotojai, kitoje grupėje to nebuvo pastebėta. Tai rodo, kad per didelis smegenų budrumo sistemos aktyvumas gali paaiškinti tokį klaidingą miego suvokimą.

Neuromokslininkės teigimu, klaidingas miego supratimas išties gali būti prilyginamas nemigai. „Tai dar vadinama paradoksine nemiga. Dar norėčiau paminėti, kad yra pacientų, sakančių, jog miegojo žymiai ilgiau ir geriau nei iš tikrųjų. Tai yra kita klaidingo miego suvokimo pusė“, – LRT RADIJUI sakė L. Bojarskaitė.

Ji tikino, kad kiek teko domėtis, klaidingą miegą patiriančių žmonių sveikata paprastai yra gera, nes fiziologiškai jie gauna pakankamai miego. Tokie sutrikimai kaip nerimas arba depresija yra labiau susiję su baime dėl neigiamų nemigos nesekmių, o ne dėl faktinio miego praradimo.

„Kai kurie žmonės, kuriems būdinga ši kondicija, kalba apie pernelyg didelį mieguistumą dieną arba net sako, kad negali kai kurių funkcijų atlikti, nes jaučiasi mieguisti. Tačiau yra tam tikri būdai, klausimynai ir skalės, kaip objektyviai tai įvertinti, ir, kai šie žmonės atlieka objektyvius testus, niekada nebūna klinikinio mieguistumo. Tai yra nesutapimas tarp fiziologinės realybės ir subjektyvaus miego suvokimo“, – teigė neuromokslininkė.

Anot pašnekovės, nėra aišku, kas sukelia šią problemą. Manoma, kad tai gali būti susiję su streso lygiu ir pasireiškia žmonėms itin įtemptu gyvenimo laikotarpiu. Kitas siūlomas paaiškinimas yra asmenybės bruožų vaidmuo – paradoksalia nemiga sergantiems pacientams būdingesnis aukštesnis neurotizmas ir hipochondrija. Tačiau daugiausia tai siejama su per dideliu nervinės sistemos sužadinimu, arba hiperžvalumu.

Klaidingas miego suvokimas diagnozuojamas tada, kai žmogus ateina pas gydytoją ir skundžiasi miegantis labai mažai ir nekokybiškai. Tuomet jam tenka miegoti miego klinikoje ar laboratorijoje prijungus elektrodus, objektyviai matuojančius miegą. Gydytojas arba mokslininkas stebi, ar iš tikrųjų žmogus blogai miega. Jeigu objektyvus matavimas parodo, kad žmogus gerai miegojo, tačiau jaučiasi atvirkščiai, diagnozuojama paradoksali nemiga.

Šiai būsenai standartinio gydymo nėra. Dažniausiai ši problema sprendžiama pasitelkiant kognityvinę elgsenos terapiją, specifiškai nukreiptą į nemigą.

„Tai yra visapusiška miego terapija, kalbama apie miego higieną, ką daryti ir ko nedaryti norint gerai išsimiegoti, kokie įpročiai turi formuotis. Tokia kognityvinė elgesio terapija gali padėti sumažinti nerimą dėl miego kokybės, nes problema yra ne pats miego trūkumas, bet nerimavimas ar suvokimas, kad blogai miegota“, – pasakojo L Bojarskaitė.

Mokslininkė įvardijo, kad norėdami suprasti, ar gerai išsimiegate, turite stebėti savo kūną ir kaip jaučiatės ryte. Viskas gerai, jeigu per 15–30 minučių nuo pabudimo jau jaučiatės žvalūs, prabudę ir pradedate savo dieną, dienos metu stipriai neima miegas ir galite atlikti visus kasdienius darbus, o vakare imate jaustis mieguisti, užmiegate per 15–20 minučių. Taip pat svarbu, ar naktį nepabundate pernelyg dažnai. Jeigu tai nutinka keletą kartų, nieko baisaus, dar reikšminga tai, ar greitai sugebate vėl užmigti.

Reikšmingas skirtumas ir tarp darbo dienų bei savaitgalio. Jeigu įprastą dieną atsibundate 7–8 ryto, o savaitgalį be žadintuvo atsikeliate tik 12–13 valandą, tai rodo, kad greičiausiai yra šioks toks miego trūkumas, todėl patartina darbo dienomis stengtis miegoti šiek tiek ilgiau.

Tekstą parengė Patricija Kilminavičienė

Pokalbio su neuromokslininke kviečiame klausytis ir radijo įraše:


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt