Šiais metais spygliuočiams pavojingų vabzdžių – žievėgraužių tipografų – Lietuvos miškuose daugiau nei pernai. Miškų tarnyba įspėja, kad miškininkai ir privačių miškų valdytojai turi likti budrūs – laiku neatlikus sanitarinių kirtimų šie vabzdžiai gali pažeisti dar didesnį miško plotą.
Miško apsaugos specialistas aiškina, kad šio kenkėjo židinių daugėja visoje Lietuvoje.
„Praeitą žiema buvo daug sniego, kai kur buvo sniegolaužos, pažeistas medžio šaknynas. Taip medžio imuninė sistema susilpnėjo ir šiem kenkėjam buvo palankūs metai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos specialistas Jonas Bacevičius.
Vienintelis būdas prieš kenkėją – kirvis. Po žieve apsigyvenusio vabzdžio neveikia nei šalnos ar karščiai, nei cheminiai preparatai.
Pažeistų medžių plotų šiemet daugiau nei praėjusiais – iki lapkričio valstybiniuose miškuose jų užfiksuota 820 hektarų plote.
„Populiacija didėja ir tai yra signalas, kad miškininkai ir privačių miškų valdytojai turi kreipti eglynų apsaugai daugiau dėmėsio“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas.
„Kur valo tuos kirtimus, pažeidimus, palieka medžių rąstus su žieve, storesnes šakas, kur tie kenkėjai išlieka. Jie ten gali vystytis, tai židinių pilnai nesunaikina. Reikėtų visą tą plotą pilnai išvalyti – surinkti šakas, kelmus nužievinti“, – tikina gamtininkas Povilas Ivinskis.
Kenkėjų židiniai dažnai atsiranda ir po audrų, kai medžiai nusilpsta ar nulūžta. Tačiau derinant miško priežiūrą ir aplinkosaugą kyla problema.
„Formuojasi negyva mediena, kuri labai reikalinga bioįvairovei palaikyti, nes daugybė vabzdžių, grybų rūšių vystosi būtent ant nenužievintų medžių įvairaus irimo stadijos. O miško sanitarijai labai svarbu pašalinti tas vėjovartas, nes čia yra potencialūs kenkėjų židiniai, kurie naikina ištisus eglynų masyvus“, – sako Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoja Jolanta Rimšaitė.
Pasak Valstybinės miškų tarnybos, problema tampa ir saugomose teritorijose išplitę žievėgraužio tipografo židiniai, mat vabalas iš jų plinta į aplinkinius miškus.
