Mokslas ir IT

2021.10.13 14:32

Lietuvoje rastas nuodingas voras – retas, bet ne toks pavojingas, kaip nuogąstauta

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.10.13 14:32

Prieniškė Greta Tiškevičiūtė su vyru aptiko Lietuvoje retos išvaizdos vorą, o pasidalijusi jo nuotrauka socialiniame tinkle išgirdo ir būgštavimų – esą aptiktas voragyvis ne tik šiems kraštams retas, bet ir savo įkandimu pavojingas. Kaip paaiškina biologas, konkrečiai ši Kilpininkų šeimai priskiriama rūšis Lietuvoje karts nuo karto vis pastebima ne vieną dešimtmetį, jos įkandimas žmogui gali būti nemalonus, tačiau sveikatai pavojingas jis tik alergiškiems.


Apie radinį Prienų gyventoja plačiau sužinojo jį jau paleidusi, kai įkėlė nuotrauką į feisbuką.

„Su vyru tvarkėm graužiko narvą ir sugalvojom išnešti jį į lauką, iškratyt šieną į komposto krūvą. Ir kai pavertėm narvą kratyt tą šieną, pamačiau vorą, sakau: „Žiūrėk, koks voras“. Kadangi su savim turėjom telefonus, vyras tą vorą nufotografavo, sako, jeigu tau įdomu, gali įkelt į feisbuką, pasižiūrėt, kokia rūšis. Nes anksčiau tokio nebuvom nei kambary, nei lauke matę. Ir štai sužinojom, kad čia, pasirodo, gana retas egzempliorius. Man jis pasirodė tikrai labai gražus, neįprastas“, – LRT RADIJUI pasakojo prieniškė Greta.

Užsienyje šeima pastaruoju metu nebuvo, tad galimybę, jog voras nepastebėtas atkeliavo kartu, ji iškart atmetė.

„To negalėjo būti, nes niekur nebuvom išvykę nei mes, nei artimieji, kad būtų tokių „suvenyrų“ atvežę. Nebent galbūt čia vietoje, su parduotuvės prekėm, galbūt tuo pačiu šienu atkeliaut“, – versiją kėlė pašnekovė. Su šienu iškratytas voras taip ir liko lauke, prieniškių namo kieme.

Biologas, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojas Algirdas Vilkas laidoje „Ryto garsai“ paaiškino, kad nuotraukoje užfiksuotas voras – Steatoda grossa, lietuviškai žinomas kaip Naminis brėžius. Tai yra retas, tačiau Lietuvoje sutinkamas voras, o įsikurti gyvenamuosiuose ar ūkiniuose pastatuose jam visiškai būdinga.

„Tai yra Lietuvoje gyvenanti rūšis, ji nėra dažna. Pirmą kartą Lietuvoje ji fiksuota 1984 metais, yra rasta bent keliuose rajonuose – Ignalinos, Mažeikių, Rokiškio, Tauragės, Kaune. Tai yra Steatoda grossa, išvertus – Naminis brėžius. Ši rūšis gyvena pastatuose – namuose, sandėliukuose, palėpių kampuose. Vorai iš tikrųjų visi yra nuodingi, jie turi heliceras, kurios reikalingos pagauti ir nužudyti vabzdį. Ši rūšis gali įkąsti, bet įkandimas nėra pavojingas, jeigu žmogus nėra alergiškas. Jeigu jis alergiškas, aišku, gali anafilaksinis šokas ištikti, įkandus gali ta vieta niežėti, skaudėti, atsirasti kitokie alerginiai požymiai. Tai yra natūralus dalykas, kadangi visi vorai užspeisti, suspausti, išgąsdinti ginasi, gali gintis ir šis voras. Bet mūsų vorų heliceros yra labai nedidelės ir blogiausiu atveju gali įdrėksti, o stipriai kandančių vorų mes neturime“, – sakė A. Vilkas.

Steatoda grossa, dar žinomų kaip Netikrosios našlės, giminiškų vorų, pasak jo, yra ir daugiau.

„Jis nėra pavojingas, tai yra tipiškas mūsų namų voriukas. Beje, iš tos pačios genties mūsų namuose būna dar viena rūšis – bipunctata. Tiesa, Anglijoje iš šios genties yra atsiradusi ir plintanti nobilis rūšis – ji truputėlį nuodingesnė“, – sakė biologas.

Tikrosios Juodosios našlės, priklausančios tai pačiai vorų šeimai, Lietuvoje negyvena. Jų įkandimas žmogui gali sukelti stiprius skausmus, pykinimą, retais atvejais ir mirtį. Pasak A. Vilko, iš Lietuvoje gyvenančių apytikriai 500 vorų rūšių žmogui skaudžiau grybštelėti gali Paprastasis vapsvavoris, Juostuotasis plūdvoris, Paprastasis guolininkas, Vandeninis sidabriukas, Klajoklinis diegliavoris. Tačiau nė vienas jų nėra agresyvus ir įkąsti gali nebent gindamasis. Biologo teigimu, klimatui šiltėjant vorų rūšių Lietuvoje pamažu daugėja.

„Daug kas yra matę Paprastąjį vapsvavorį – tai irgi dėl klimato kaitos plintanti rūšis. Mes negalime sakyti, kad tai yra invazinė rūšis, ji plintanti, tiesiog natūraliai plečianti savo arealą, todėl žmonės rugpjūčio mėnesį dažnai jį kur nors pamato. Tai irgi labai gražus voras, primenantis vapsvą, kuris irgi gali įdrėksti kaip ir visi kryžiuočiai, jeigu bus suerzintas, suspaustas ar panašiai. Šie vorai gaudo žiogus, įvairiausius vabzdžius. Voragyviai paprastai naudingi, nes išgaudo labai daug įvairiausių kenkėjų ir nereikėtų jų nei bijoti, nei mušti, jie turi savo mitybinę nišą ir tegul gyvena“, – sakė A. Vilkas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt