Mūsų organizme nėra nė vienos svarbesnės sistemos ar smegenų funkcijos, kurios nepagerintų miegas, kai jo gauname pakankamai, ir kuri nesutriktų, kai jaučiame miego trūkumą. Miegas yra vienintelis ir pats efektyviausias būdas kas parą „perkrauti“ mūsų smegenis ir visą organizmą. Tai nepaprastas eliksyras, galintis sulėtinti senėjimo procesus ir prailginti gyvenimo trukmę, rašo „Science Focus“.
Kas nutinka, kai miegame per mažai?
Miego trūkumas siejamas su padidėjusia hipertenzijos, infarkto ir (arba) insulto tikimybe. Net ir praradus vos vieną miego valandą, širdis gali plyšti (tikrąja to žodžio prasme).
Remiantis 2014 metais žurnale „Open Heart“ paskelbtu tyrimu, kurio metu buvo išanalizuota daugiau nei 42 tūkst. dėl širdies priepuolių hospitalizuotų žmonių atvejų, pavasarį, kai prarandame valandą miego, kitą dieną po laikrodžių persukimo širdies darbo sutrikimo atvejų padaugėja 24 proc.
Net ir hormonų pusiausvyra ima trikti, negaunant pakankamai miego. Remiantis nedideliu tyrimu, paskelbtu žurnale JAMA, jaunų sveikų vyrų, keturias naktis iš eilės miegojusių vos keturias valandas, testosterono lygis pasiekia ribą, būdinga dešimčia metų vyresniems asmenims.
Kitaip tariant, netinkamas miegas, net ir kelias naktis, „pasendina“ vyrą daugiau nei dešimčia metų. Panašių sutrikimų galima pastebėti ir vertinant miego trūkumo poveikį moterų reprodukcinei sveikatai ir hormonų pusiausvyrai.
Be to, labai glaudus ryšys pastebimas tarp sveiko miego ir sveikos imuninės sistemos funkcijos. Mažiau nei septynias valandas per parą miegantys žmonės beveik tris kartus labiau linkę sirgti peršalimo ligomis.
Jei savaitę iki kasmetinio skiepo nuo gripo tinkamai neišsimiegate, tikėtina, kad susidarys net iki 50 proc. mažesnis už būtinąjį antikūnų atsakas, todėl skiepai bus daug mažiau veiksmingi.
Miego trūkumas ženkliai padidina nerimą ir yra siejamas su depresija. Pastarojo meto tyrimai rodo, kad dėl miego trūkumo gali padažnėti mintys apie savižudybę, kurios gali peraugti į savižudybės planavimą ar net rankos prieš save pakėlimą.
Ir atvirkščiai, tinkamas miegas teikia labai daug naudos sveikatai, gerina atmintį, spartina mokymąsi, stiprina imunitetą, fizinę formą ir psichinę sveikatą.
Ar miegas padeda užtikrinti sveiką smegenų funkciją?
Nepakankamas miegas pastaruoju metu vis dažniau tampa vienu iš svarbiausių gyvenimo būdo veiksnių, galinčių turėti įtakos, ar senatvėje mums išsivystys Alzheimerio liga vadinama demencijos forma. Jau iš seniau žinome, kad žmonėms, miegantiems šešias valandas per parą ar mažiau, taip pat turintiems miego sutrikimų, tokių kaip nemiga ir miego apnėja, tikimybė susirgti Alzheimerio liga yra žymiai didesnė.
Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse aptinkamas beta-amiloidu vadinamas lipnus, toksiškas baltymas. Kartu su kitu toksišku baltymu, vadinamu tau, jis yra pagrindinis Alzheimerio ligos komponentas.
Dabar mes žinome, kad miego trūkumas yra priežastinis veiksnys, dėl kurio smegenyse sparčiau kaupiasi beta-amiloidas, nutiesdamas kelią Alzheimerio ligai. Tačiau proveržis įvyko tuomet, kai Niujorko Ročesterio universiteto neurologė profesorė Maiken Nedergaard, tyrinėdama peles, atskleidė stulbinančių dalykų. Ji atrado smegenyse „nuotekų sistemą“, apie kurios egzistavimą mes iki tol nežinojome, ir pavadino ją glimfine sistema (panašiai kaip limfinė sistema).
Smegenų glimfinė sistema padeda pašalinti visus pavojingus medžiagų apykaitos metu susidarančius teršalus ir detritus, įskaitant ir beta amiloidą, besikaupiančius smegenyse mums esant budrumo būsenoje. Tačiau ši valymo sistema įsijungė tik tuomet, kai pelės giliai miegojo. O sutrikdžius pelių gilų miegą, jų smegenyse iš karto padidėjo beta-amiloido sankaupos.
Tyrimai rodo, kad panašus užburtas ratas sukasi ir žmonių smegenyse. Neleiskite žmogui naktį miegoti arba tiesiog sutrikdykite jo gilų miegą, kuris paprastai fiksuojamas pirmosiomis nakties valandomis, ir kitą dieną pastebėsite, kad padidėjo beta-amiloido kiekis organizme, matuojamas tiriant kraują, smegenų skystį ar tiesiogiai smegenis.
Toksiškas beta-amiloidas, deja, kaupiasi tose smegenų srityse, kurios yra atsakingos už gilų miegą, sutrikdydamas jų veiklą. Sutrikdžius gilų miegą, organizmas netenka galimybės nakties metu pašalinti beta-amiloidą. Kuo mažiau gilaus miego, tuo daugiau beta-amiloido, kuo daugiau beta-amiloido, tuo mažiau gilaus miego.
Tinkamai išsimiegant vaikystėje ir jaunystėje galima sumažinti Alzheimerio ligos riziką arba bent jau pavėlinti jos pasireiškimą senatvėje. Net jei iki šiol nepaisėte miego režimo, niekada nevėlu pradėti. Klinikiniai tyrimai parodė, kad sėkmingai gydant vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų miego sutrikimus, demenciją pavyko atitolinti maždaug dešimčia metų.
Per daug to neužakcentuodami, įsivaizduokite, kad budrumo būsenoje smegenys patiria žemo lygio neigiamą biocheminį poveikį, o miegant jo padaryta žala yra neutralizuojama. Kai miego nepakanka, smegenys tiesiog negali apsivalyti nuo tų lipnių toksiškų beta-amiloidų ir tau baltymų, kurie gali būti Alzheimerio ligos priežastis.
