Mokslas ir IT

2021.09.02 19:40

LRT FAKTAI. Mokslininkė atsakė į klausimą: ar vakcinos išbandytos pakankamai?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.09.02 19:40

Vienas iš dažnai girdimų vakcinų skeptikų argumentų yra tai, kad vakcinos nuo COVID-19 esą nepakankamai ištirtos.

Dažnai teigiama, kad vakcinos sukurtos labai greitai, galimas jų šalutinis poveikis nežinomas, todėl skiepytis gali būti nesaugu.

Kaip tiriamos vakcinos?

Gydytoja klinikinė farmakologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto lektorė Simona Stankevičiūtė LRT priminė, kad Lietuvoje naudojamų vakcinų saugumą patvirtino Europos vaistų agentūra, kuri yra kokybės prižiūrėtoja. Kitaip sakant, kiekvienoje valstybėje yra atskiras kontrolės mechanizmas, todėl ne taip svarbu, kiek tyrimų atliko gamintojas, svarbu yra tai, kad juos patvirtino atsakinga institucija.

Pirmas visų preparatų tyrimų etapas – neklinikiniai tyrimai – atliekami ląstelių kultūrose, vėliau atliekami tyrimai su gyvūnais.

„Visos vakcinos, kurios šiuo metu yra registruotos ES, nebuvo sukurtos per vieną naktį, nes jų visų platformos buvo kuriamos daug metų. Norint ištestuoti vakciną, reikia sukurti gyvūno modelį, kuriam būtų galima sukelti panašią infekciją kaip žmogui, <...> tada užkrėsti jį liga ir patikrinti, kas vyksta“, – pasakojo S. Stankevičiūtė ir sakė, kad kuriant vakcinas nuo COVID-19 užtruko būtent šio gyvūno modelio kūrimas.

Po šių tyrimų, pasak mokslininkės, pradedami klinikiniai tyrimai – stebima, kaip preparatas veikia žmogaus organizmą.

„Yra trys fazės tyrimų: tiriamos mažos, vis didesnės dozės ir tikrinama, kas vyksta. Su [COVID-19] vakcina irgi taip buvo: viena dozė pabandyta, kita, žiūrima, koks atsakas organizmo, ar nėra siaubingų nepageidaujamų reakcijų, – apie atliktus tyrimus aiškina mokslininkė. – Ir [tada] pajudėta link trečios fazės, kurioje buvo ištirti tūkstančiai žmonių. Nežinau, kodėl manoma, kad tie tyrimai neatlikti. Jie atlikti.“

Kaip teigiama ES registruotų vakcinų tyrimų ataskaitose, kiekvienos kompanijos kurtos vakcinos bandymuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, jiems buvo suleidžiama vakcinos arba placebo.

Pasak LRT pašnekovės, mokslininkų bendruomenėje abejota daugiausia tuo, kokia vakcinos dozė tinkamiausia: gali būti, kad parinkus kitokią dozę imuninis atsakas būtų dar geresnis. Tačiau tokiems svarstymams nebebuvo laiko ir nustatytos tokios dozės, kokiomis pasiekti pakankamai geri rezultatai.

S. Stankevičiūtės teigimu, registraciniai klinikiniai tyrimai iš tiesų tęsiami, toliau renkama informacija apie žmones, kurie gavo vakciną pirmieji, apie skiepų atsaką į pasirodančias atmainas. Pavyzdžiui, tokios informacijos kaip kad efektyvumas prieš naujas pavojų keliančias atmainas anksčiau net nebuvo galima nustatyti. Vakcinas sukūrusios kompanijos įpareigotos toliau stebėti ir pranešti apie preparatus ir jų saugumą bei efektyvumą. Šiuo metu mokslininkams kylantys svarbiausi klausimai – kiek išsilaiko imunitetas, kiek papildomų dozių reikės, ar tikslinga skiepyti skirtingas amžiaus grupes, ar kyla nepageidaujamų reiškinių.

Vakcinos buvo sukurtos rekordiškai greitai, tačiau ne per greitai

Pandemijos pradžioje svarstyta, kad vakcinos kūrimas naujam užkratui sustabdyti gali užtrukti metų metus, tačiau COVID-19 vakcinos atsirado praėjus maždaug metams po to, kai kilo ir susirgimų protrūkis.

Farmakologė S. Stankevičiūtė nesutinka su teiginiu, esą vakcinos buvo sukurtos labai greitai.

„Jei kalbame apie informacinės RNR vakcinas, mokslininkai, kurie išrado šitą idėją, sugalvojo, patentavo – „BioNTech“, kurie paskui susigiminiavo su „Pfizer“, – jie šitą būdą gaminti vaistus tyrinėja turbūt jau 20 metų.

Tiesiog pagaliau atsirado proga jį panaudoti ir didelės kompanijos noras investuoti pakankamai pinigų, kad būtų galima tai padaryti“, – sako ji.

Tiek ES, tiek JAV skyrė lėšų vakcinų kūrimui, norėdamos paspartinti procesą, kuris kitu atveju būtų užtrukęs nepalyginamai ilgiau. ES finansavo „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos kūrimą, be to, už ją mokėjo mažiau nei britai ir amerikiečiai, skelbia žiniasklaida. JAV Vyriausybė skyrė pinigų kuriant „Modernos“ vakciną, todėl irgi galėjo nusipirkti jos pigiau nei kitos valstybės.

„Kuriant vaistus viskas, ko reikia, – tikrai daug investicijų. Visi tyrimai, apie kuriuos kalbėjau, tiek su gyvūnais, tiek vėliau su žmonėmis, labai daug kainuoja, – mokslininkės teigimu, investavus daug lėšų, galima vienu metu daryti kelis tyrimus ir taip paspartinti procesą. – Paprastai kompanijos padaro mėnesio trukmės tyrimą su gyvūnais, kokio mėnesio toksiškumo tyrimą, pasižiūri, kas gerai, ir juda į kitą. O čia, kadangi buvo išdrįsta rizikuoti, investuoti daug lėšų, buvo galima atlikti daug procesų tuo pačiu metu – tai pagreitino [procesą], tai ne dėl to, kad kas nors buvo nepadaryta.“

Jos teigimu, panašiai yra ir su adenoviruso pagrindu kurtomis vakcinomis „Vaxzevria“ ir „Janssen“.

„Oksfordo mokslininkė, kuri su jomis dirbo, <...> seniai su Pasaulio sveikatos organizacija kūrė vektorių „dienai X“, kad būtų galima kuo greičiau sukurti vakciną. Buvo manoma, kalbama ir tikimasi, kad bus tokia pandemija ir mums reikės greitai sukurti vakciną“, – sako pašnekovė.

Jos teigimu, neatkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent šis darbas – platformos kūrimas – truko kelerius metus.

Tiriamas net ibuprofenas

Pasak S. Stankevičiūtės, vyksta net ir gerai pažįstamų vaistų klinikiniai tyrimai. Vakcinų nuo koronaviruso tyrimai atliekami ir Lietuvoje: Santaros klinikų mokslininkai publikavo kraujo onkologinėmis ligomis sergančių pacientų vakcinacijos rezultatų analizę, šiuo metu atliekama pasiskiepijusių nėščiųjų apklausa.

„Medicinoje nuolat kyla klausimų. Pavyzdžiui, ibuprofenas – visi pažįstame molekulę, galime ir degalinėje nusipirkti. Bet ir su juo atliekami klinikiniai tyrimai kontraindikacijai, ieškoma naujų panaudojimo galimybių, galiausiai ieškoma tikslesnės dozės, o gal studentas daro apžvalginį tyrimą. Medicinos pasaulyje nuolat ką nors tiriame“, – sako ji.

LRT kalbintos gydytojos klinikinės farmakologės Simonos Stankevičiūtės teigimu, klinikiniai tyrimai su ES registruotomis vakcinomis yra atlikti, tačiau dalis jų tęsiami ir tai įprasta praktika bet kokiems preparatams. Vakcinų saugumą užtikrina Europos vaistų agentūra, kuri patvirtino iki šiol atliktus vakcinų klinikinius tyrimus.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt