Mokslas ir IT

2021.06.13 13:00

Atsako mokslininkai. Kodėl uodai vienus žmones puola labiau nei kitus?

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2021.06.13 13:00

Atėjus vasarai nenumaldomai kyla noras kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, mėgautis upių ir ežerų teikiamais malonumais, džiaugtis pagaliau sugrįžusia šiluma. Tačiau viską gadina be paliovos zyziantys aplinkui skraidantys kraujo ištroškę uodai. Tik keistas pastebėjimas – kai kurių žmonių krauju šie vabzdžiai vaišinasi šiek tiek rečiau nei kitų. Mokslininkė Rasa Bernotienė LRT.lt portalui paaiškino, kodėl taip yra.

Uodus traukia šiluma, CO2 ir ultravioletinė šviesa

Gamtos tyrimų centre (GTC) dirbanti entomologė, kraujasiurbių tyrinėtoja R. Bernotienė LRT.lt patikino, kad uodai iš dalies atsirenka savo aukas ir kai kuriuos žmones puola labiau.

„Dalis tiesos čia yra. Vienus žmones uodai kanda ir atakuoja intensyviau negu kitus, tokie dalykai yra pastebėti. Bet tokių žmonių, kurių visai nekąstų, man dar neteko sutikti. Vis vien juos daugiau ar mažiau kanda.

Uodus traukia kai kurie veiksniai. Pavyzdžiui, šiluma, anglies dvideginis, kai kurios cheminės medžiagos, kurias žmonės išskiria su prakaitu. Yra tokių tyrimų, kad uodai truputį reaguoja į vaizdinius stimulus, tarkime, juos traukia kas nors tamsaus, didelio. Ypač tai būdinga upiniams mašalams. Jeigu žmogus yra labiau sukaitęs, išspinduliuoja daugiau šilumos, jo medžiagų apykaita intensyvesnė, jei žmogus ką tik sportavo, jis iškvepia daugiau anglies dvideginio, labiau prakaituoja, todėl jis yra malonesnis uodams negu tas, kuris sėdi sušalęs“, – dėstė mokslininkė.

Anot jos, mes visi prakaituodami išskiriame truputį skirtingą atitinkamų medžiagų kiekį, tai gali turėti įtakos. Tačiau ji pripažino, kad tyrimų, kokius žmones uodai kanda dažniau, yra labai mažai, todėl tokios įžvalgos padarytos tik iš atliktų stebėjimų.

„Kai daromos uodų gaudyklės, kurias mokslininkai naudoja, kad prisirinktų uodų ir nereikėtų jų gaudyti, į jas dedama sauso ledo – iš esmės, tai anglies dvideginis. Jis labai puikiai privilioja uodus, jie suskrenda į tą gaudyklę kaip į vakarėlį. Arba būna tam tikra šviesa, ultravioletiniai spinduliai juos irgi traukia. Naudojama dar viena medžiaga, savo sudėtimi artima prakaitui. Tada nereikia nė žmogaus, jie patys suskrenda į tą gaudyklę“, – aiškino R. Bernotienė.

Paklausta, ar uodai turi savo pamėgtą kraujo grupę, mokslininkė pripažino, kad kartais tenka išgirsti tokių pasvarstymų, tačiau tyrimų apie tai nelabai yra. Vis dėlto ji teigė mananti, kad uodams kraujo grupė įtakos neturi.

„Kraujo grupės skirstomos pagal kitus veiksnius, tai nėra susiję su kvapu. Todėl tai neturėtų būti tiesa“, – teigė pašnekovė.

Repelentai kartais gali suveikti priešingai

Saugodamiesi kraujasiurbių, žmonės kiekvieną vasarą prisiperka gausybę juos atbaidančių repelentų. Tik ar jie tikrai veikia? R. Bernotienė patikino, kad taip, tačiau itin svarbu tokias priemones naudoti pagal instrukciją.

„Uodus atbaido įvairios medžiagos. Vienos yra natūralios, įvairių augalų ekstraktai. Kitos yra cheminės, pavyzdžiui, DEET (dietiltoluamidas). Jis yra veiksmingas, tik visada reikia pasiskaityti instrukciją ant repelento. Jeigu parašyta, kad jį reikia naudoti kas 4–5 valandas, tai taip ir reikia daryti, nes kai jo koncentracija tampa labai žema, jis kartais gali pradėti traukti uodus. Tada žmogus sako, kad išsipurškiau ir jų dar daugiau atsirado.

Natūralios medžiagos yra ne tiek efektyvios, bet reikia pripažinti, kad jos veikia. Kiek man teko susidurti, žmones, kurie saugosi tokiu būdu, puola mažiau uodų negu tuos, kurie tuo natūraliu repelentu nėra pasinaudoję. Dar vienas momentas – uodas kartais atskrenda, apsidairo, pauosto, kad čia kažkas ne visai taip, kaip turėtų būti, ir nuskrenda. Bet mes jį matome, jis yra kažkur netoli. Tačiau jis netūpia, jeigu yra tas repelentas. Žmogui atrodo, kad vis tiek daug uodų, bet jis neatkreipia dėmesio į tai, kad ant jo niekas netūpia“, – LRT.lt tikino mokslininkė.

R. Bernotienė teigė, kad nors kai kur naudojami repelentai galbūt ir apsaugo nuo uodų 100 proc., tačiau tie, kurie naudojami Lietuvoje, ypač natūralūs, visiškos apsaugos nuo šių vabzdžių suteikti negali. Tik tiek, kad uodai tuomet puola mažiau.

Tankaus audinio neperkąs, tačiau vis tiek bandys

Uodai neabejotinai visuomet paskanaus kraujo toje vietoje, kuri yra nepridengta drabužiais, tačiau kartais jie perkanda net ir kelnes bei megztinius. Mokslininkė pabrėžė, kad nors ir bando, kraujasiurbiai perkanda ne visus audinius.

„Jeigu užsimausite chirurgines gumines pirštines, uodas neperkąs. Jeigu apsivilksite neperšlampamą striukę, irgi neperkąs. Einant į gamtą galima tokius dalykus panaudoti“, – teigė R. Bernotienė ir pridūrė, kad tokiais atvejais pasitarnauja bet kokie tankiai suausti drabužiai. Žinoma, jeigu karšta, gali būti nelabai malonu juose tūnoti.

Tačiau kyla ir kitas klausimas – kaip uodai supranta, kad jų maistas yra pasislėpęs po tekstilės apvalkalu?

„Uodas jaučia temperatūros skirtumą 0,2 laipsnio Celsijaus. Jis nutūpęs ant odos savo snapučiu ją mėgina badyti, ieško, kur yra truputėlį šilčiau, kad kai jau durs, pataikytų į kraujagyslę. Uodas atskiria, kur po oda yra kraujagyslė, o kur jos nėra, pagal temperatūros skirtumą. Tai po drabužiais jis jaučia tą šilumą ir puikiai orientuojasi, ypač jeigu drabužiai prigludę, o dažniausiai taip ir būna, jei jau įkanda uodas“, – aiškino kraujasiurbių tyrėja.

Nenorintiems nuo uodų gintis rankų mostais ir baidyti juos repelentais žmonėms reikėtų žinoti, kur šių kraugerių yra daugiausia. Pasak R. Bernotienės, jeigu netoliese yra šlapia vieta, pavyzdžiui, pelkė, užžėlęs tvenkinys, kokia nors dumblina bala, reikia turėti omenyje, kad uodų netrūks.

„Jeigu tai yra sausas pušynas, kur yra tik koks švarus šaltinėlis, upė, labai švarus, neapaugęs ežeras, tai tokiuose telkiniuose jie nesiveisia ir aplink jų turėtų būti mažiau. Pernai, kai buvo labai sausa, kokiame nors pušyne uodą sutikti išvis buvo prabanga“, – LRT.lt pasakojo mokslininkė R. Bernotienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt