Vilniuje viešėjęs Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas pabrėžė, kad Lietuva turi visas galimybes tapti vakcinas nuo COVID-19 gaminančia valstybe. Tokį tikslą kelia ir šalies valdžia. Pasak ekspertų, gyvybės mokslų sektoriaus plėtra prisidėtų ne tik prie šalies prestižo stiprinimo, bet ir būtų ženklus indėlis į ekonomikos augimą.
Vakcinų nuo COVID-19 tiekimo grandinėje Lietuva dalyvauja jau kuris laikas: amerikiečių bendrovės „Thermo Fisher“ padalinyje Vilniuje gaminami mRNR tipo vakcinoms būtini komponentai. Vis dėl to ateityje Lietuva nori tapti didesne žaidėja – gaminti ne komponentus, o pačias vakcinas.
Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos vidaus rinkos komisaras, po apsilankymo keliose biotechnologijų įmonėse, patikino, kad tokie Lietuvos siekiai – realūs.
„Man paliko didelį įspūdį tai, kokia kokybiška yra Lietuvos farmacijos sistema. Šiandien susitikau su jos atstovais, lankiausi įmonėje „Thermo Fisher“ – veikla įspūdinga. Jeigu manęs klausiate, ar gamyklos Lietuvoje gali žengti toliau ir gaminti vakciną, mano atsakymas apsilankius šį rytą gamykloje yra taip“, – dėsto T. Bretonas.
Biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas teigia su kolegomis mokslininkais prieš kelis mėnesius sukūrę lietuvišką vakciną nuo koronaviruso ir ją jau išbandė su pelėmis. Graužikams susidarė antikūnų. Taigi, mokslininko teigimu, naujas vakcinas sukurti galinčiai šaliai, gaminti jau esamas – visiškai nesudėtinga.
„Visų pirma, reikia techninius kriterijus atitikti, visų antra, mes labai gerai atitinkame finansinius kriterijus, nes esame turbūt pati pigiausiai dirbanti biotechnologijų šalis visame šitame Šiaurės Europos segmente – esame pigiausiai dirbantys. Pagrindinis dalykas yra technologija. Tiksliau, ar įmanoma yra technologiškai Lietuvoje pagaminti ir ar pigu. Lietuvoje yra tikrai pigu, technologiškai, manau, įmanoma“, – LRT TELEVIZIJAI sako jis.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro direktoriaus Gintaro Valinčiaus, galimybė gaminti vakcinas Lietuvai atneštų milžinišką naudą.
„Lietuvai nauda būtų milžiniška, nes kalbame apie tikrai ne kelių milijonų, o kelių šimtų milijonų užsienio investicijas, kurių pagalba Lietuvoje būtų kuriamos atskiros pramonės šakos, kuriami nauji produktai. Lietuvoje yra puiki ekosistema didelio masto tikslingoms investicijoms, kurių objektas būtų biomedicininiai projektai, įskaitant jūsų minėtas vakcinas“, – mano jis.
Gyvybės mokslų centro direktorius pastebi, kad daugeliui sunkūs pandeminiai metai Lietuvos mokslui priešingai – buvo ypač sėkmingi. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, ši sėkmė akivaizdi ir ekonomikoje.
„Lietuvos gyvybės mokslų sektorius pernai augo 14 proc. ir sudarė apie 2 proc. BVP. Tai yra spartus augimas, kuris rodo, kad tokia nedidelė šalis kaip Lietuva, turėdama daug talento, turėdama daug ambicijų ir lyderystės gali eiti priekyje kitų ir rodyti pavyzdį daugeliui Europos Sąjungos valstybių“, – supažindina šalies vadovas.
Ekonomistai skaičiuoja, kad praėjusiais metais beveik dvigubai augo ir gyvybės mokslų sukurtos produkcijos eksportas, todėl, pasak Lietuvos banko ekonomisto Dariaus Imbraso, esame lyderiai Baltijos regione.
„Estijoje ši sritis nėra labai išvystyta, ta produkcija, būtent gyvybės mokslų, sudaro tik apie 2 proc. viso Estijos eksporto, Latvijoje ši dalis buvo daugiau nei dvigubai didesnė – svyravo apie 5–5,5 proc., tuo tarpu Lietuva iki praėjusių metų tik šiek tiek lenkė Latviją, tačiau praeitais metais dėl būtent labai išaugusių reagentų gamybos, tas šuolis, tas atsiplėšimas bene padvigubėjo“, – atskleidžia jis.
2020-aisiais gyvybės mokslų sektorius sudarė beveik 4,5 proc. viso šalies eksporto.
