Mokslas ir IT

2021.03.02 11:02

Šikšnys apie paveldimų ligų gydymą: genomuose klaidas taisysime panašiai kaip kompiuteriniame tekste

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.03.02 11:02

Prestižinės Kavli premijos laimėtojas, į šių metų Nobelio chemijos premiją pretendavęs profesorius Virginijus Šikšnys LRT RADIJUI sako tikintis, kad žmonija galės gydyti ją varginančias paveldimas ligas. Anot jo, Lietuvos mokslininkai aktyviai prisideda prie įrankių, kuriuos galima pritaikyti redaguojant genomus, kūrimo.

V. Šikšnys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) konferencijoje „The COINS 2021“ (International Conference of Life Sciences) savaitgalį skaitė savo pranešimą apie tikslinį genomo redagavimą.


Garsus Lietuvos mokslininkas, kartu su VU GMC alumne, Kembridžo universiteto virusologe Ingrida Olendraite, virtualiai surengtoje konferencijoje anglų kalba pasakojo apie CRISPR-Cas imunitetą, tikslinį genomo redagavimą ir kaip rasti bei suprasti naujus RNR virusus. Pasak V. Šikšnio, jo pranešimas susijęs su bakterijų imunitetu ir su bakterijų kova su virusais.

Virusai puola bakterijas taip pat, kaip ir žmones, sako jis. „Bakterijos nuo tų virusų apsisaugo naudodamos tam tikras antivirusines apsaugos sistemas. Panašiai kaip antivirusinės apsaugos sistemos apsaugo mūsų kompiuterius nuo kompiuterinių virusų“, – intriguoja pašnekovas.

Bakterijos nuo tų virusų apsisaugo naudodamos tam tikras antivirusines apsaugos sistemas. Panašiai kaip antivirusinės apsaugos sistemos apsaugo mūsų kompiuterius nuo kompiuterinių virusų.

Pranešimo autorius tikina atradęs būdą, kaip apsaugoti bakterijas nuo jas puolančių virusų. Čia, pasak jo, pasitarnavo pritaikyta CRISPR-Cas sistema. „Viena iš tokių bakterijų antivirusinių apsaugos sistemų yra vadinama CRISPR-Cas. Ji buvo pritaikyta būtent tikslingam genomo redagavimui“, – pasakoja Lietuvos mokslo žvaigžde vadinamas profesorius.

Tiksliniame genomo redagavime galime kryptingai pakeisti gyvųjų organizmų genomuose tam tikrus nukleotidus, toliau intriguoja V. Šikšnys. Pasak jo, genomą redaguoti galėsime taip, kaip kad redaguojame parašytą tekstą kompiuteryje.

Pasinaudodami šitais genomo redagavimo įrankiais, mes galime kryptingai pakeisti vieną raidę į kitą taip, kaip mes padarome su teksto redagavimo įrankiais.

„Visa mūsų gyvųjų organizmų informacija yra užkoduota DNR molekulėje keturių nukleotidų arba, galima pasakyti, keturių abėcėlės raidžių pagalba, – pasakoja mokslininkas. – Pasinaudodami šitais genomo redagavimo įrankiais, mes galime kryptingai pakeisti vieną raidę į kitą taip, kaip mes padarome su teksto redagavimo įrankiais, kada mes norime redaguoti tekstą.“

Kryptingi genomai, anot pašnekovo, reikalingi tam, kad galima būtų taisyti evoliucijos eigoje atsirandančias klaidas pačiame genome. Tokiu būdų, anot VU mokslininko, būtų galima išvangti paveldimų ligų.

Kryptingas genomo redagavimas šiuo atveju sukurtų galimybę ištaisyti tas klaidas, kurios, pavyzdžiui, sukelia paveldimas ligas žmonėse.

„Kryptingas genomo redagavimas yra labai reikalingas. Genome, laikas nuo laiko, evoliucijos metu, įsivelia klaidos. Tos klaidos dažnai gali būti žmonių paveldimų susirgimų priežastimi. Taigi, kryptingas genomo redagavimas šiuo atveju sukurtų galimybę ištaisyti tas klaidas, kurios, pavyzdžiui, sukelia paveldimas ligas žmonėse“, – tvirtina V. Šikšnys.

Mokslininkas tikina, kad šiuo metu pasaulyje vyksta klinikiniai tyrimai, kuriais bandoma, pasinaudojant genomo redagavimu, gydyti paveldimas ligas. „Lietuvoje tokie klinikiniai tyrimai kol kas nėra vykdomi, – sako jis. – Tokie klinikiniai tyrimai vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Vokietijoje, greičiausiai ir Kinijoje.“

Lietuvoje yra kompanija, kuri kuria genomo redagavimo įrankius ir daro juos prieinamus mokslininkams ir tyrėjams visame pasaulyje.

Lietuva, anot pašnekovo, aktyviai prisideda prie įrankių, kuriuos galima pritaikyti redaguojant genomus, kūrimo.

„Lietuvoje yra kompanija, kuri kuria genomo redagavimo įrankius ir daro juos prieinamus mokslininkams ir tyrėjams visame pasaulyje. Lietuvos mokslininkai aktyviai dirba šitoje srityje ir prisideda būtent kurdami šituos įrankius. Tikiuosi, kad Lietuvos mokslininkai ir medikai vis labiau įsitrauks į šiuos tyrimus ir pradės taikyti tuos įrankius savo praktikoje“, – viliasi profesorius Virginijus Šikšnys.

Viso pokalbio apie genomo redagavimą su V. Šikšniu klausykitės radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.