LRT FAKTAI
VU Gyvybės mokslų centro laboratorija (asociatyvi nuotr.)

Mokslas ir IT

2021.01.27 20:47

LRT FAKTAI. Gyventojai nepasitiki testais, neva rodančiais per daug teigiamų atsakymų, – kaip yra iš tikrųjų?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.01.27 20:47

Koronaviruso testai, atliekami imant tepinėlį iš nosiaryklės, pernelyg jautrūs, dėl to testų atsakymai dažnai klysta, – tai vienas iš mitų apie testus, kurių Lietuvoje kasdien atliekama keli tūkstančiai ir kurie lemia, ar žmogui bus diagnozuota COVID-19.

Tačiau LRT.lt kalbinta mokslininkė, Santaros klinikų mikrobiologijos laboratorijos vedėja, laboratorinės medicinos gydytoja dr. Silvija Kiverytė sako, kad iš tikrųjų testų paklaida nesiekia nė vieno procento.

Klaidingai neigiamų testų – daugiau

Būtent dėl to, kad PGR tyrimas yra labai jautrus, neva gali parodyti, kad žmogus serga, nors taip nėra, dažnai paniką sėja ne vienas melagingų žinučių kūrėjas. Sakoma, kad Vyriausybė persistengia, verčia žmones masiškai tikrintis testais, kai iš tiesų dalis jų būna vadinamieji besimptomiai viruso nešiotojai. Socialiniuose tinkluose dažnai dalijamasi neva PGR metodo išradėjo citata, esą toks testas netinka viruso infekcijai aptikti. Jei tai būtų tiesa, pasekmės gali būti skaudžios – tai reikštų, kad kai kurie žmonės be reikalo izoliuojasi, gydytojai nedirba.

Teisingai atlikto testo patikimumas siekia beveik 100 procentų.

Užsienio žiniasklaida yra rašiusi apie tai, kokie jautrūs yra testai ir kaip net mažiausias jų užteršimas lemia, kad bus gauti neteisingi atsakymai. Tokių atvejų užfiksuota ir JAV, ir Europoje.

S. Kiverytės teigimu, nėra žinoma, kiek testų yra klaidingi, tačiau tai nutinka itin retai, nes techniškai teisingai atlikto testo patikimumas siekia beveik 100 procentų.

„PGR tyrimas gali būti klaidingai teigiamas, tačiau tai yra labai reti atvejai <...>, jeigu, pavyzdžiui, yra laboratorijos techninių klaidų (jas privalome kontroliuoti, bet visko pasitaiko) arba mėginių užteršimas“, – aiškina laboratorijoje dirbanti mokslininkė.

Jos teigimu, priešingai, nei populiaru manyti, laboratorijose dažnesnis atvejis – klaidingai neigiami testai, kai ėminys nerodo viruso.

„Šiuo atveju viską lemia ėminio paėmimas, pirmas etapas. Kaip žinome, tai nemaloni procedūra: ir pacientas instinktyviai priešinasi, ir gydytojo kvalifikacija turi reikšmės. Gydytojas turi neskubėti, o kai keli šimtai ėminių per dieną atliekama, darbuotojai ir pavargsta <...>. Jei blogai paimsime ėminį ir viruso nepateks iš nosiaryklės, naudokime kokį norime stebuklingą metodą, bet tai bus klaidingai neigiamas ėminys“, – pasakoja S. Kiverytė. Pasak jos, būtent dėl to mokslininkų bendruomenėje laukiama, kada bus galima naudoti ir seilių testą, – jį paimti būtų lengviau.

Kas tie besimptomiai atvejai?

S. Kiverytė sako, kad vadinamųjų besimptomių atvejų atsiradimu taip pat nereikėtų stebėtis ir manyti, kad jie rodo testų nepatikimumą. PGR testas parodo, ar žmogaus organizme yra viruso genetinės medžiagos. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jis yra viruso nešiotojas.

Dažnu atveju paaiškėja, kad jam pasireiškė simptomai, tik tokie silpni, kad jis juos pamiršo.

„Jei norėtume 100 procentų įrodyti, kad pacientas gali užkrėsti kitus, mes turėtume atlikti ląstelių kultūrų tyrimą – iš ėminio išauginti gyvą virusą. Šie tyrimai, gyvo viruso auginimas, yra labai pavojingi, gali būti atliekami tik 3 biosaugos lygio laboratorijose. Lietuvoje tas tyrimas nėra atliekamas. Jis atliekamas tam tikruose moksliniuose institutuose moksliniais, bet ne diagnostiniais tikslais“, – aiškina pašnekovė. Ji priduria, kad toks tyrimas truktų kelias dienas.

Santaros klinikose dirbanti mokslininkė teigia pastebinti, kad žmonės dažnai ignoruoja infekcijos simptomus, pamiršta ar nesureikšmina, jei, pavyzdžiui, vieną dieną buvo pakilusi temperatūra. Taigi, išties besimptomiai atvejai – reti.

„Detaliai pacientą klausinėjant, dažnu atveju paaiškėja, kad jam pasireiškė simptomai, tik tokie silpni, kad jis juos pamiršo: ar buvo pakilusi temperatūra, ar suviduriavo, ar gerklę skaudėjo. Kartais būna labai menki simptomai ir tik tikslingai klausdamas gydytojas išsiaiškina, kad simptomai buvo“, – pašnekovė sako, kad gydytojas, nustatydamas diagnozę, vertina ne tik testo rezultatą.

Metodas naudojamas jau 15 metų

S. Kiverytė sako pastebėjusi išaugusį susidomėjimą PGR testais, bandymus savamoksliškai interpretuoti tyrimo metodus. Ji atkreipia dėmesį, kad tokie testai, priešingai, nei dažnai manoma, – sena technologija, iki šiol naudota tirti virusinėms ligoms ir iki koronaviruso pandemijos nekėlusi sąmokslo teorijų.

„Iki šiol niekas PGR tyrimui neturėjo priekaištų, galiu pateikti pavyzdžius, kur PGR buvo naudojamas. Štai kraujo donorai – visų kraujo donorų kraujas tikrinamas, ar tuo metu necirkuliuoja hepatito C, B, ŽIV virusai, gripo virusas, lytiškai plintančios infekcijos. Tai nustatoma molekulinės biologijos metodais, kitų metodų net nelabai galima pritaikyti. Lietuvoje daugiau kaip 15 metų naudojamas šis tyrimas, niekas jo rezultatais neabejojo“, – sako S. Kiverytė.

Pašnekovės teigimu, būtent COVID-19 diagnozuoti taikomi aukštesni jautrumo reikalavimai: kitų virusinių infekcijų tyrime ieškoma vieno viruso geno, ŽIV atveju tiriami du genetiniai pėdsakai, norint nustatyti tikrai patikimą diagnozę. Atliekant COVID-19 PGR tyrimus, ieškoma net trijų viruso RNR sekų.

NVSPL: kilus abejonių, galima kreiptis pakartotinio testo

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuruojanti COVID-19 testų atlikimą, komentavo, kad klaidingų testų atvejų nefiksuoja, tačiau prireikus galima kreiptis į laboratoriją pakartotinio tyrimo.

„Tyrimo tikslumas priklauso nuo ėminio paėmimo, transportavimo sąlygų, naudojamų reagentų jautrumo ir specifiškumo. Taip pat nuo to, koks viruso kiekis organizme, pavyzdžiui, jei labai mažas, po kurio laiko jis jau ir visai nebeaptinkamas. <...> NVSPL tokių atvejų nefiksuoja, tačiau, gavusi nors kiek abejonių keliančius tyrimų rezultatus, tyrimą kartoja, kol gaunamas aiškus, nekeliantis abejonių rezultatas, kurį galima įvertinti“, – sakoma atsiųstame atsakyme.

NVSPL taip pat atkreipia dėmesį, kad būtent PGR metodas laikomas auksiniu diagnostikos standartu.

Pseudomokslas / melagienos

Ekspertų teigimu, PGR testai, jei atliekami laikantis saugumo reikalavimų, yra itin tikslūs. Jų rezultatus gali iškreipti nebent tarša, tačiau tai retas atvejis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai testo rezultatas yra klaidingai neigiamas, – taip nutinka, kai ėminys paimamas netaisyklingai.

S. Kiverytės teigimu, vadinamųjų besimptomių atvejų nustatymas taip pat nerodo testų ydingumo, dažnai pasitaiko, kad pacientai simptomus pamiršta.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt