Mokslas ir IT

2020.12.01 22:03

Gyvybės mokslų centro eksperimentas parodė – darbo kabinete aptinkamas viruso dalelių kiekis gali prilygti sergančiojo nosiaryklei

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.12.01 22:03

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai, aiškinęsi, ar tarp jų yra besimptomių koronaviruso nešiotojų, tyrė centro patalpose esančius paviršius ir tokiu būdu rado ne tik užkratą turėjusių kolegų, bet ir nustatė, jog kai kuriose darbo vietose aptiktų viruso dalelių kiekis prilygsta esančiam sergančių žmonių nosiaryklėje.

Gyvybės mokslų centre, įskaičiuojant doktorantus, dirba apie 400 darbuotojų, lankosi virš 900 studentų, todėl neseniai buvo nuspręsta patikrinti, ar institucijoje nėra pasklidęs virusas.

„Kadangi turime daug jaunų žmonių, pagalvojome, kad greičiausiai mūsų kolektyve gali būti besimptomių atvejų, kurie kartu yra viruso nešiotojai ir potencialiai gali įnešti virusą. Buvo pasitelkta metodika, kuri yra gerai žinoma kriminalistikoje, ieškant įkalčių. Ji leidžia nuo paviršių surinkti mėginius, mūsų tikslas buvo įsitikinti, ar tose vietose – ant durų, įvairių prietaisų, laboratorijų šaldytuvų rankenų, junginklių – galime aptikti infekcijos sukėlėjo pėdsakus“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ aiškino centro direktorius Gintaras Valinčius.

Nustatyta, kad daugiau kaip 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate esama vietų, kur ant paviršių aptiktas virusas.

„Negalėjome ir negalime atsakyti, ar tas paimtas mėginys turėjo aktyvų virusą, bet tai, kad toje vietoje kažkuriuo metu buvo žmogus, aktyviai nešiojantis užkratą, tikrai pavyko nustatyti iš karto“, – sakė G. Valinčius. Pasak jo, viruso dalelių kiekis vietomis buvo labai didelis.

„Paaiškėjo, kad metodas leidžia nustatyti pačius karščiausius taškus vienos darbo vietos tikslumu besimptomatinį viruso nešiotoją, kadangi žmogus, kuris yra pirminis šaltinis virusinės medžiagos, palieka labai didelius jos kiekius savo darbo vietoje. Pavyko identifikuoti ir laboratoriją, ir kabinetą, o pačiame kabinete, kur yra kelios darbo vietos, lokalizuoti tikslią vietą, kurioje ir buvo be simptomų sergantis asmuo“, – sakė G. Valinčius.

Kelioms dešimtims centro darbuotojų rekomenduota atlikti koronaviruso testus, po kurių paaiškėjo, kad koronavirusą be jokių ligos požymių nešiojo du asmenys. Kaip teigė G. Valinčius, VU Gyvybės mokslų centre viruso saugomasi, visi darbuotojai, kurių darbo vietose, nepriklausomai nuo kabineto ar laboratorijos dydžio, yra bent po du, turi nuolatos dėvėti apsaugines veido kaukes.

Pasak centro direktoriaus, nors pasitelktu metodu galima gana nesudėtingai nustatyti viruso pasklidimą, išsiaiškinti, kiek aktyvios ir pavojingos yra jo dalelės ant paviršių, reikia papildomų ir sudėtingesnių tyrimų.

„Kad nustatyti, ar infekuoto asmens paliekami pėdsakai turi aktyviųjų viruso dalelių, reikalingos labai specifinės laboratorijos, leidžiančios kultivuoti, t.y. padauginti virusą. Mano žiniomis, Lietuvoje tokių laboratorijų nėra, reikia specialios, vadinamosios trečio lygio biologinės saugos laboratorijos. (...) Pasakyti, ar paviršius yra užkratus, gali būti infekcijos šaltiniu, ar kitas žmogus, pavyzdžiui, prisilietęs prie klaviatūros, ant kurių tikrai labai daug radome, gali užsikrėsti, mes to negalime pasakyti“, – sakė G. Valinčius.

Pasak jo, užsikrėtusių asmenų darbo vietose viruso „kiekiai tikrai yra palyginami su mėginiais, imamais iš ligonių nosiaryklės“. Tačiau ant tokių objektų kaip durų rankenos jo dalelės buvo mažos, dažnai vos aptinkamos.

G. Valinčiaus teigimu, jog Gyvybės mokslų centre virusas neišplito, leidžia manyti, jog darbuotojų saugojimasis yra efektyvus būdas išvengti didesnių protrūkių darbovietėse.