Ispanijos ir Šveicarijos mokslininkai nustatė, kad 2020-ųjų vasarą iš Ispanijos ėmė plisti nauja SARS-CoV-2 viruso versija, pavadinta „20A.EU1“. Pasak dar nerecenzuoto mokslininkų publikuoto tyrimo, mutavusį viruso variantą po skirtingas Europos šalis galėjo išnešioti turistai.
Tyrėjai analizavo ir tarpusavyje lygino skirtingas koronaviruso genomo sekas, kurias surinko iš COVID-19 sergančių pacientų visoje Europoje. Taip buvo norima kuo daugiau išsiaiškinti apie viruso evoliuciją ir plitimą.
Naują viruso versiją mokslininkai rado Ispanijoje dar birželio mėnesį, tačiau rugsėjį jis jau buvo Šveicarijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalsytėje, Latvijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Kol kas tyrėjai negali pasakyti, ar jis paplitęs ir kitose Europos šalyse.
Šiuo metu yra dvi versijos, kaip naujoji SARS-CoV-2 viruso versija galėjo taip paplisti vos per porą mėnesių: arba naujoji jo forma yra lengviau plintanti ir žmonės ja lengviau užsikrečia, arba naująjį mutantą išnešiojo turistai, o tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kuriose šalyse taip stipriai išaugo naujų atvejų skaičius. Vis dėlto, savo tyrime mokslininkai pabrėžia, kad neturi jokių įrodymų, jog naujasis virusas plinta sparčiau.
Kaip išplatintame pranešime rašo mokslininkai, vien tik Europoje šiuo metu cirkuliuoja šimtai koronaviruso mutantų, tačiau tik keletas paplito taip sėkmingai, kaip šis naujai identifikuotas variantas.
Mokslininkai nustatė, kad naujasis viruso variantas galėjo atsirasti maždaug birželio 20 d. ir tai galėjo būti susiję su dviem protrūkiais Ispanijos Šiaurės Rytų pusėje. Manoma, kad šis naujas mutantas pirmiausia paplito tarp žemės ūkio darbininkų Aragone ir Katalonijoje, o vėliau pamažu išplito visoje šalyje.
Tyrėjai svarsto, kad turėjo vykti koks nors renginys, kuriame virusas itin sparčiai išplito tarp vietinių, o vėliau, kai tik atsidarė sienos, ėmė plisti ir į kitas šalis. Pastebėta, kai kai kuriose vietovėse šios viruso versijos paplitimas siekia 50 proc., o kartais net 80 proc.
Mokslininkai sako, kad naujų viruso versijų tyrimas yra labai svarbus. „Tik atsekdami viruso genomą, galime nustatyti naujai atsiradusius SARS-CoV-2 variantus ir sekti jų plitimą tarp šalių. Tačiau mūsų turimų sekų skaičius labai skiriasi tarp šalių, galėtume greičiau nustatyti atsirandančius viruso variantus, jeigu būtų daugiau pagalbos visoje Europoje“, – išplatintame pranešime teigia profesorius Richardas Negeris iš Bazelio universiteto, vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų.
Tyrimą atliko mokslininkai iš Bazelio universiteto Šveicarijoje, Šveicarijos federalinio technologijos instituto ir „SeqCOVID“ konsorciumo Ispanijoje. Tyrimą galite rasti čia.
Skirtingų variantų paplitimą išjudino atsivėrusios sienos
VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė teigė negalinti tiksliai pasakyti, ar minėtas viruso variantas atklydo ir į Lietuvą, nes šiuo metu įvairių koronaviruso mutacijų, nors ir labai smulkių, yra nemažai. Visgi, pasak mokslininkės, nieko keisto, kad šalims vėl atvėrus sienas, kai kurie viruso variantai labiau paplito.
„Vieni variantai neplinta, nes virusui nepalanku. Galbūt jis lėčiau tada dauginasi, atsiranda kitokios nepalankios mutacijos. Plinta visada toks viruso variantas, kurio mutacija palanki. Žmonės juk vis tiek juda po visą pasaulį, taip ir paplito vienur, vėliau nuvežė jį į kitą šalį. Galų gale jis išstūmė vietinius prieš tai buvusius viruso variantus. Tačiau viskas vyksta atsitiktinai“, – LRT.lt sakė A. Žvirblienė.
Anot mokslininkės, šis koronavirusas nėra iš tų, kurie dažnai mutuoja – jis turi fermentų, kurie ištaiso genomo klaidas.
„Natūrali viruso evoliucija bet kuriuo atveju vyksta. Tiesiog šis virusas turi fermentų, kurie stengiasi, kad tų klaidų nebūtų. Bet per didžiulę daugybę viruso kopijų, atsitiktinių klaidų vis tiek atsiranda“, – tvirtino A. Žvirblienė.
Kadangi dauguma šalių taikė įvairaus pobūdžio apribojimus, skirtingi viruso variantai buvo lokalizuoti tam tikrose vietovėse, o paplito po žemyną tik tuomet, kai vėl buvo atvertos sienos. Profesorė patikino, kad atliekant genomo tyrimą, galima tiksliai pasakyti, iš kurios šalies atvežtas virusas.
Pavyzdžiui, VU GMC mokslininkai išanalizavo 15 Lietuvoje cirkuliuojančių viruso izoliatų genomus ir nustatė, kad 12 atvejų virusas buvo atvežtas iš Anglijos, vienu atveju – galimai iš Italijos, dar vienu atveju – iš Rusijos, o dar viename iš genomų buvo aptikta unikali mutacija, nurodanti galimą viruso kilmę iš Okeanijos ar Filipinų.
