Rugsėjo 8 d. taps įsimintina Lietuvos mokslo istorijoje. Elitinės Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) generalinė direktorė prof. Edith Heard pasirašė susitarimą su Vilniaus universitetu (VU) dėl Partnerystės instituto VU Gyvybės mokslų centre (VU GMC) steigimo. Šis susitarimas mokslininkams Lietuvoje atvers išskirtinių galimybių skrynią: jie galės ne tik plėsti savo kompetencijas, bet ir atlikti naujus tyrimus, o galiausiai sukurt įrankius, kurie padės gydyti genetiškai paveldimas ligas.
Naujos technologijos ir tyrėjai iš viso pasaulio
„Partnerystė su EMBL yra vienas reikšmingiausių įvykių mūsų akademiniame gyvenime, nes ji atveria didžiules naujas galimybes integruoti mokslinius tyrimus, kurie vykdomi GMC su pačiomis svarbiausiomis EMBL tyrimų kryptimis. Tai reiškia dalyvauti bendruose projektuose, dalyvauti kartu planuojant ir strategiškai brėžiant naujas tyrimų gaires“, – kalbėjo VU GMC vadovas, profesorius Gintaras Valinčius.
Ši partnerystė atveria daugiau galimybių tiek mokslininkams, tiek doktorantams, tiek studentams. Jie turės prieigą prie milžiniškų EMBL tyrimų resursų, laboratorijų, modernių prietaisų, duomenų bei kompetencijų.
Pasak G. Valinčiaus, nuolat atsiranda nauji metodai ir naujos technologijos, kurias reikia mokėti valdyti, todėl ši partnerystė suteiks galimybes naujas kompetencijas atvežti į Lietuvą. Tai taip pat gali padėti į Lietuvą pritraukti jaunus, talentingus tyrėjus iš viso pasaulio.
Dėmesys sutelktas į genų redagavimą
Jis įvardijo, kad ši partnerystė reikalinga ne tam, kad pagerintų tai, kas jau dabar daroma GMC laboratorijose, tačiau tam, kad sukurtų naujas tyrimų kryptis, kurių dar nebuvo Lietuvoje.
„Planuojame, kad šios partnerystės įgyvendinimui mūsų GMC pačiu artimiausiu metu atsiras šešios tarptautinės tyrėjų grupės, besispecializuojančios įvairiuose genų redagavimo mokslų ir technologijų srityje“, – aiškino G. Valinčius. Anot jo, GMC jau paruošti darbo skelbimai naujiems darbuotojams, kurių bus ieškoma visoje Europoje.
Vienas iš GMC tikslų – pozicionuoti save kaip genų redagavimo mokslų Europos ir, galbūt pasauliniu centru, tvirtino profesorius.
Bendradarbiaujant su EMBL, bus inicijuojamos darbo temos, susijusios su genų redagavimo metodais, kurie leidžia greitai keisti organizmo genomą.
„Taip pat numatome temas, kurios būtų specifiškai orientuotos į medicininius sprendimus panaudojant genų redagavimą, skirtų onkologinėms ligoms gydyti. Nemaža dalis temų susijusi su šiuolaikine bioinformatika – baltymų duomenų panaudojimu ir analize, kuri leistų analizuoti mūsų instrumentais gaunamus duomenis ir gaunamus iš visų pasaulio laboratorijų“, – pasakojo G. Valinčius.
Jau netrukus galės gydyti paveldimas ligas
Naujajame institute mokslininkai stiprins ir plėtos genų redagavimo technologiją, kurios vienas iš kūrėjų yra garsus Lietuvos mokslininkas, profesorius Virginijus Šikšnys. Anot jo, šiuo metu kuriami nauji genomo redagavimo įrankiai bus pritaikomi gydant tas ligas, kurios iki šiol buvo nepagydomos.
„Naujų įrankių tyrimai vyksta tiek GMC, tiek startuolių kompanijose, kurios dabar veikia Lietuvoje. Šių tyrimų tikslas sukurti pažangesnius genomo redagavimo įrankius, kurie prisidėtų sprendžiant įvairias problemas – kovojant su onkologinėmis ligomis ir kuriant naujus vaistus“, – tikino V. Šikšnys.
Pasak mokslininko, dalis geno redagavimo įrankių jau yra pasiekę klinikinių tyrimų fazę. Taip pat jie jau yra bandomi tam tikrų paveldimų ligų gydymui.
„Manau, kad per ateinančius 5-10 metų šie įrankiai tikrai atkeliaus į kliniką ir padės išgydyti įvairius susirgimus, kurie iki šiol buvo nepagydomi“, – tvirtino V. Šikšnys.
Kol kas genomo redagavimo įrankiai dar nėra bandomi su žmonėmis, tačiau profesorius prisiminė, jog prieš gerus metus nuskambėjo istorija, kai Kinijos mokslininkas pakeitė genomą dviem mergaitėms, kurių tapatybės liko neatskleistos. Genus redagavusio mokslininko tikslas buvo sužinoti, ar tai leistų tas mergaites paversti atspariomis ŽIV infekcijai.
„Įrankių sukūrimas ir išbandymas apima visą eilę stadijų. Iš pradžių mes įrankius išbandome laboratorijoje, po to jie išbandomi su gyvūnais, pavyzdžiui, pelių modeliais. Kai tie įrankiai parodo, kad yra saugūs, veikia gyvūnų modeliuose, tada jie pereina į kitas klinikinių tyrimų stadijas iki aukštesniųjų gyvūnų, kol galų gale gali būti pritaikomi žmonių gydymui“, – aiškino profesorius V. Šikšnys.
