Mokslas ir IT

2020.07.18 07:00

Mokslininkė apie smegenis niokojančias Alzheimerio ir Parkinsono ligas: jos linkusios vis „jaunėti“

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.07.18 07:00

Kaip išlaikyti sveiką protą iki pat savo dienų pabaigos? Ar galima išvengti neurodegeneracinių ligų, tyliai ir be skausmo žudančių smegenis, tokių kaip Alzheimerio arba Parkinsono ligos? Tokie klausimai kone kiekvienam žmogui neduoda ramybės ir visi norėtų turėti atsakymus. Mokslininkė Rima Budvytytė stengiasi suprasti, kas lemia šių ligų atsiradimą ir kaip galima joms užkirsti kelią. Deja, jos išvada džiaugsmo nekelia – nuo šių ligų nesame apsaugotas nė vienas.

Neurodegeneracinių ligų paplitimas kiekvienais metais nuolat auga. Šios ligos – labai klastingos, nes pirmųjų savo simptomų neparodo ir yra diagnozuojamos tik tuomet, kai jau yra stipriai pažengusios ir jas sustabdyti būna labai sunku. Alzheimerio liga pirmiausia pasireiškia užmaršumu – žmogus gali neprisiminti, kur pasidėjo daiktus, vėliau ima pamiršti žodžius, sutrinka kalbos rišlumas. Ši liga pamažu, nedideliais žingsneliais sugriauna atmintį, mąstymą ir net pačius paprasčiausius įgūdžius.

Parkinsono liga naikina tam tikras smegenų ląsteles, dalyvaujančias judesių kontrolėje. Ja susirgęs žmogus ima sunkiau ir lėčiau judėti. Parkinsono liga gali progresuoti iki tokio lygio, kad žmogui tampa iššūkiu atlikti net pačius elementariausius judesius, pavyzdžiui, maudytis ar apsirengti.

Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Rima Budvytytė šiais metais buvo pripažinta „L'ORÉAL Baltic“ programos „Moterims moksle“ apdovanojimuose. Šį apdovanojimą mokslininkė gavo už tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti galimus veiksnius, sukeliančius arba skatinančius neurodegeneracines ligas. Anot jos, mokslininkai iš visų jėgų stengiasi rasti būdą, kaip šias ligas diagnozuoti kuo anksčiau.

– Kaip jaučiatės gavusi tokį pripažinimą? Ar tai pirmas toks apdovanojimas?

– Man tai pirmas tokio masto apdovanojimas. Šis apdovanojimas yra didelė garbė, tai tarsi įrodymas, jog mano vykdomi tyrimai yra reikalingi ir aktualūs, ir aš esu teisingame kelyje. Tai skatina mane tęsti darbus ir judėti pirmyn.

– Papasakokite daugiau apie tyrimą, už kurį gavote apdovanojimą. Kuo jis reikšmingas?

– Jis yra susijęs su neurodegeneracinių ligų mechanizmo tyrimais. Neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio, Parkinsono, pasižymi neuronų praradimu smegenyse. Neuronų praradimas yra siejamas su tam tikrų netvarkingų baltymų kaupimusi smegenyse. Vienas iš neuronų pažaidos mechanizmų yra šių baltymų sankaupų tiesioginis poveikis ląstelės plazminei membranai.

Mano projektas būtent ir skirtas tirti tokių netvarkių baltymų ir fosfolipidinių membranų sąveiką, kuri gali padėti suprasti neurodegeneracijos priežastis.

– Kokius šio tyrimo trūkumus Jūs įžvelgiate iš savo pusės?

– Kadangi daug mokslininkų grupių pasaulyje dirba neurodegeneracinių ligų tematikoje ir šios ligos yra kompleksinės, nėra vieningos sistemos, kurią galėtų taikyti visi mokslininkai.

– Kokia yra žmogaus veiksmų įtaka to baltymo kaupimuisi smegenyse?

– Yra labai mažas procentas, kad šios ligos yra genetiškai paveldimos. Dažniausiai neurodegeneracinės ligos yra sporadinės – savaime atsirandančios dėl blogų įpročių, mūsų gyvenimo kokybės. Yra tyrimų, patvirtinančių, jog kuo žmogus yra protiškai ir fiziškai aktyvesnis, tuo lėčiau liga progresuoja arba ji apskritai nepasitaiko.

Nė vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo šios ligos, nes konkrečios ligos priežastys nėra žinomos. Yra keletas rizikos grupių: pvz:, cukriniu diabetu sergantys žmonės, turintys tam tikras genines mutacijas ir, aišku, įtakos turi mažas žmonių aktyvumas, bet tai nėra taisyklės.

– Mes esame įpratę, kad tai yra senatvės problema, bet ar gali ir jaunesni jomis sirgti?

– Dažniausiai tai yra senatvės liga, užklumpanti maždaug nuo 70 metų. Bet amžius vis mažėja ir dabar jau pasislinko link 60-ties metų. Pasitaiko, kad ir 40-mečiai serga, atrodo, kad liga linkusi vis „jaunėti“.

– Kaip manote, kodėl jaunesni pradeda sirgti tokiomis ligomis?

– Manau, kad skubėjimas, taip pat stresinės situacijos, kuriose nuolat gyvename, turi įtakos. Taip pat sveikos gyvensenos principai. Jie dabar gerėja, matau, kad žmonės pradėjo domėtis sveika mityba, sportu, bet vis tiek, procentaliai žiūrint, žmonės nepakankamai rūpinasi savo sveikata. Taip pat ir bendras šalies užterštumas galėtų šiek tiek turėti įtakos, tokios idėjos dabar sklando tarp mokslininkų.

– Žmonių, sergančių neurodegeneracinėmis ligomis, daugėja?

– Daugėja. Kreivė tikrai auga, dėl to labai daug finansų skiriama šiai sričiai, tyrimams, gydymui. Visi nori greičiau padėti sustabdyti tą ligą, nes kol kas jos nėra pagydomos. Dėl to, kad šios ligos aptinkamos tuomet, kai jos yra jau progresavusios. Dabar didžiausias mokslininkų ir medikų tikslas yra diagnozuoti ligą kuo anksčiau. Jeigu ji yra diagnozuojuoma 40-mečiui, ligą galima sustabdyti. Kai liga būna labai pažengusi – pažeistos smegenys, neuronai, praktiškai kelio atgal nebėra.

Pasaulyje beveik 50 milijonų žmonių serga demencija, iš kurių 60-70 proc. yra Alzheimerio ligos atvejų ir tik 1 iš 4 žmonių yra diagnozuojama. Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, prognozuojama, jog 2040-ais metais Europoje Alzheimerio liga sergančiųjų bus 13,1 milijono, kas sudarys 2,5 proc. visos Europos populiacijos.

– Ką pakeistų ankstyva diagnostika? Ar tuomet ligą būtų galima pagydyti?

– Tikimasi, kad anksčiau aptikus ligą, bus galima ją sustabdyti ar pristabdyti jos vystymąsi. Tik progresuojant ligai, pasireiškia atminties, kalbos, suvokimo, elgsenos, judėjimo sutrikimai. Tokioje stadijoje, smegenys jau būna pažeistos ir sustabdyti ligą neįmanoma.

– Ar žmogus gali pats pastebėti požymius, kad jis serga arba gali susirgti tokia liga?

– Mes nė vienas negalėtume to pasakyti, nes ankstyvoje stadijoje jokių požymių nėra. Žengiant link ankstyvios diagnostikos galbūt turėtų būti kažkoks privalomas tyrimas visiems vyresnio amžiaus žmonėms. Kai liga progresuoja, žmogus pradeda jausti kognityvinius simptomus: atmintis šlubuoja, koordinacija sutrinka, prasideda haliucinacijos. Liga atsiranda be požymių ir pradeda reikštis tik jau pažengus.

– Dauguma žino apie Parkinsono ir Alzheimerio ligą. Kokios yra kitos neurodegeneracinės ligos?

– Šios yra labiausiai paplitusios. Visos neurodegeneracinės ligos, turi panašius ląstelinius ir molekulinius išsivystymo mechanizmus. Dar yra išsėtinė sklerozė, susijusi su neuronų degradacija. Taip pat yra kempinligė, kurios metu smegenyse kaupiasi prionai.

– Kokie yra jūsų tolimesni planai šioje srityje?

– Mūsų mokslininkų grupės planas yra tęsti pradėtus tyrimus bei pritaikyti unikalius biofizikinius metodus, tiriant specifinių baltymų struktūrinius požymius. Tokie molekulinio lygio tyrimai, gali būti esminiai, kuriant naujus vaistus.

– Turint dabartines žinias, atsižvelgiant į mokslo situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, turint dabartines technologijas, kaip manote, ar įmanoma visiškai panaikinti arba drastiškai sumažinti neurodegeneracinių ligų paplitimą?

– Aš tikiu, kad tai įvyks, tikriausiai visi mokslininkai, dirbantys šioje srityje, tuo tiki, nes tai yra paskatinimas toliau vykdyti tyrimus – tu tiki, kad vieną dieną problema bus išspręsta. Aišku, dabar sunku pasakyti, kada tai bus. Bet kadangi daug žmonių dirba dėl to ir daug pajėgų yra skirta, aš manau, kad ankstyvus diagnostikos metodus išvystysime, žmonės galės išsitirti ir sužinoti apie ligą anksčiau, tuomet gydymas bus ankstyvesnis ir jis bent šiek tiek sustabdys ligą.

Šiuo metu liga yra nepagydoma, tačiau sparčiai besiplečiančios naujos žinios apie molekulines bei biologines ligos priežastis, leidžia tikėtis naujų terapijos metodų bei vaistų sukūrimo.