Mokslas ir IT

2020.05.19 10:17

VU Gyvybės mokslų centro vadovas: mokslui reikėtų skirti bent 40-50 milijonų eurų

Finansų ministras Vilius Šapoka nuotolinės spaudos konferencijos „Ateities ekonomikos DNR: investicijos šalies transformacijai“ metu pristatė ekonomikos skatinimo planą, pagal kurį į svarbiausias valstybės sritis ketinama investuoti 6,3 milijardo eurų. Jis teigė, kad viena iš svarbiausių sričių, į kurias turėtų būti nukreiptos investicijos, yra moksliniai tyrimai ir inovacijos. Savo ruožtu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius pabrėžė, kad būtent mokslas galėtų užtikrinti ekonomikos augimą bei technologijų evoliuciją.

Reaguodamas į konferencijos pavadinimą „Ateities ekonomikos DNR“, mokslininkas įvardijo keturias raides, sudarančias DNR – C, G, A ir T.

„C raidė yra civitas – tai yra visuomenė, visuomenės labui vyksta investicijos į ekonomiką. Žmogiškieji ištekliai čia yra svarbiausias dalykas. Aš labai tikiuosi, kad šitas planas bus orientuotas į tai, kad Lietuva ne tik neprarastų, ne tik išlaikytų, bet ir pritrauktų pačius talentingiausius žmones iš kaimyninių šalių, iš Europos ir iš viso pasaulio. Žmonės sukuria gerovę, materialinį ir dvasinį turtą.

Antra raidė yra G – gyvybė. Ta gyvybė apima plačiąja prasme apima tris labai svarbius sektorius. Tai yra sveikata – šitoje vietoje aš tikrai sutikčiau, kad Lietuva turi labai unikalias galimybes transliuojant mokslo žinias, pritaikant jas versle. Šiai dienai mes jau turime daugybę pavyzdžių, turime planą, viena iš nedaugelio šalių, kuri turi gyvybės mokslų industrijos plėtros planą“, – kalbėjo G. Valinčius.

Jis įvardijo, kad į gyvybės sampratą taip pat įeina ir švari aplinka, švarus ir geras maistas bei švari energija. Pasak jo, tokios investicijos taip pat negali būti daromos be atsakomybės.

Anot G. Valinčiaus, tokioje sudėtingoje situacijoje, kurioje yra dabar Lietuva bei kitos valstybės, pirmiausia reikia kreipti dėmesį į skaidrumą, aiškumą bei atsakomybę. Be viso to, mokslininko teigimu, svarbiausias dalykas yra visgi yra tvarumas.

„Na ir paskutinė T raidė – pati svarbiausia, nes ji koduoja tvarumą. Visos investicijos turi tiek prasmę, kiek jos gali išlikti ateičiai, kiek jos gali duoti ne tik momentinių reikšmingų postūmių vienerių-dvejų metų bėgyje, bet ir ateityje. Šioje vietoje, jeigu grįžtume prie mokslo sistemos, labai svarbu Lietuvos mokslą padaryti konkurencingą Europos lygiu ir tvarų. Šiai dienai mes turime labai stiprią mokslo finansavimo sistemą, grįstą rezultatais, bet vienas dalykas, kurio trūksta, tai bazinio, tvarumą užtikrinančio finansavimo.

Aš manyčiau, kad jeigu šiame plane atsirastų metams bent 40-50 milijonų eurų, kurie būtų nukreipti į bazinį aukštųjų mokyklų, mokslo institutų, privačių institutų finansavimą, Lietuva iš tikrųjų šioje vietoje laimėtų ir mes galėtume priimti technologijų evoliuciją, užtikrinti ekonomikos augimą, grįstą mokslo žiniomis“, – kalbėjo G. Valinčius.