Mokslas ir IT

2020.05.13 16:39

Pravėrus laboratorijos, kur tiriami mėginiai dėl COVID-19, duris: darbas čia nestoja ir naktį, o miegas tapo prabanga

COVID-19 mėginius tiriančių mokslininkų darbas – įtemptas ir sunkus, kasdien tenka ištirti šimtus mėginių. Laboratorijoms tenka dirbti kiaurą parą ir tik gavus rezultatus iš karto pranešti apie tai atsakingoms institucijoms. Dėl tokio darbo krūvio per parą tenka miegoti vos keletą valandų.

Per tris paras teko miegoti vos 5 valandas

Kaip pasakojo VU Gyvybės mokslų centro docentė Kristina Daniūnaitė, darbas tokiose sąlygose suteikė išskirtinės patirties. Ji patikino, kad su žmonių mėginiais laboratorija dirba jau daug metų, todėl tai jiems nebuvo naujiena. Didesnis iššūkis yra tai, kad sulaukia daugybės mėginių per dieną, todėl įprastas darbas visiškai pasikeitė.

„Tai pareikalavo tam tikrų pastangų optimizuoti visus protokolus, procedūras, surinkti savanorius, kurie atliktų visus tyrimus, organizuotų pamainas. Dabar mes dirbame beveik visą parą, ypač tie žmonės, kurie analizuoja rezultatus ir kelia juos į sistemas, suvedinėja duomenis. Tikrai kartais tenka pamiegoti vos valandą per parą. Bet prisitaikėm, viskas gerai, tikrai patirtis išliks ilgam. Tikimės, aišku, kad tos patirties greitu laiku ir neprireiks“, – kalbėjo K. Daniūnaitė.

Mokslininkė juokdamasi patikino, kad kartais laboratorijoje tenka ir nakvoti. Apskritai šiuo sunkiu periodu tenka beveik gyventi laboratorijoje.

„Atvažiavome pirmadienį, o išvažiuosime turbūt šeštadienį. Vidutiniškai per parą tenka miegoti 2–3 valandas, džiaugiamės, jeigu būna 5 valandos. Mano asmeninis rekordas yra 5 valandos miego per tris paras. Bet sako kolegos, kad veide to nesimatė“, – su šypsena pasakojo K. Daniūnaitė. Anot jos, kai miego trūkumas pradeda trukdyti darbui, tenka ieškoti vietos, kur pailsėti.

Ji įvardijo, kad toks tempas atsirado dėl to, kad tyrimus reikia atlikti dienos metu, o rezultatai atsiranda tik vakare, kartais pasitaiko, kad rezultatai sužinomi tik vidurnaktį ar dar vėliau.

„Mes esame įsipareigoję tuos rezultatus, kokie jie bebūtų, kuo greičiau suvedinėti į sistemas. Taip išeina, kad daugiausia darbo atliekame naktį, o dieną yra visi kiti darbai“, – sakė mokslininkė.

Mėginiai keliauja per tris laboratorijas

Prieš pradedant testuoti mėginius, GMC pasiteiravo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, ar jie gali tai daryti, ar sąlygos ir visa infrastruktūra yra tinkama tokiems tyrimams.

Atsakymas buvo tik vienas – kada būtų galima startuoti.

„Supratome, kad poreikis įsijungti dar vienai laboratorijai yra didžiulis, iškart prasidėjo savanorių paieška, labai greitai juos suradome ir stengėmės kuo greičiau startuoti“, – kalbėjo mokslininkė.

GMC yra trys laboratorijos, kuriuose atliekami koronaviruso tyrimai. Mėginys atkeliauja per specialiai izoliuotą laiptinę, kur niekas daugiau nejuda, tik kurjeris su mėginiais, joks pašalinis žmogus ten patekti negali. Mėginys priimamas specialioje zonoje, tuomet keliauja į vidinę laboratoriją, kur yra išpakuojamas, tuomet jam suteikiamas specialus kodas, jis užregistruojamas žurnale. Vėliau mėginys kuo skubiau perduodamas į gretimą laboratoriją, kur vyksta RNR paruošimas genetinei analizei ir viruso detekcijai.

„Antroje laboratorijoje mėginys jau yra paruoštas, tuomet pereina į trečią laboratoriją, kurioje vyksta pati diagnostika, paruošiama polimerazės grandininė reakcija, dedama į prietaisą ir vidutiniškai už valandos mes jau galime matyti tuos rezultatus“, – pasakojo K. Daniūnaitė.

Reikia ir psichologinio pasiruošimo

K. Daniūnaitė prisipažino, kad pirmieji teigiami koronaviruso atvejai tikrai įsiminė. Laboratorijos darbuotojai gerai žinojo, kad tik gavus pirmuosius teigiamus rezultatus, reikėjo kuo greičiau pranešti atsakingoms institucijoms.

„Visiškai nepriklausydavo nuo paros laiko, kada mes tą teigiamą atvejį pagausime. Kai tik turime, iš karto privalome informuoti atitinkamas tarnybas“, – pasakojo mokslininkė ir teigė, kad pirmiesiems teigiamiems atvejams reikėjo psichologiškai pasiruošti.

Anot jos, vėliau jau prie to priprato, tačiau vis tiek mintis, kad už kiekvieno teigiamo mėginio yra realus žmogus, kuriam toks rezultatas nulems tris savaites izoliacijos ir galbūt netgi rimtas pasekmes, privertė į situaciją žiūrėti rimtai. Kiekvieną kartą teigiamas testas nebūna malonus dalykas.

Mokslininkė įvardijo, kad pirmasis jų laboratorijoje teigiamas koronaviruso testas buvo nustatytas suaugusiai moteriai, esančiai rizikos grupėje. Testas pasirodė labai netikėtu laiku, su pačia pirmąja mėginių partija.

„Pirmasis atvejis buvo naktį, su paskutine reakcija, kai jau sakėme, kad viskas, tikrai teigiamų nepagausime. Tai per paskutinę reakciją pamatėme, kad yra teigiamas atvejis. Buvo iš pradžių nejauku skambinti gerokai po vidurnakčio atitinkamoms tarnyboms ir informuoti, kad turime teigiamą. Tačiau pamatėme, kad visi yra pasiruošę bet kuriuo paros metu tą informaciją priimti ir tikrai aukščiausias pasirengimas į kiekvieną naujieną reaguoti“, – tvirtino K. Daniūnaitė.

Į darbą įsitraukė ir savanorių pajėgos

VU GMC sulaukė ir savanorių įsitraukimo į mėginių testavimą – tai labai pagelbėjo laboratorijoms darbą. Savanoriai yra iš paties centro, daugiausia darbuotojai, tyrėjai ir studentai. Daugelis jų yra pakankamos kvalifikacijos, kad galėtų atlikti tyrimus, tačiau vis tiek buvo papildomai apmokyti, kaip atlikti standartizuotas procedūras.

„Iš tikrųjų, labai didelio pasirengimo startui nelabai ir reikėjo. Parodai žmogui procedūrą, išmoksta, viskas vyksta labai sklandžiai, svarbiausia, kokybiškai ir užtikrintai. Džiaugiamės savo didele savanorių komanda ir entuziazmu, atsidavimu atliekant tuos tyrimus, jie tikrai nusiteikę ir iki 12 val. nakties padirbėt, laikas tikrai jiems nėra faktorius“, – džiaugėsi K. Daniūnaitė.

Teko sukurti savo ženklų kalbą

Įėjimas į laboratoriją – laiko užimanti procedūra. Pirmiausia tenka apsirengti visą kūną dengiantį kostiumą, ant kurio reikia apsiauti specialius antbačius, užsimaukšlinti kapišoną arba specialią kepuraitę, užsidėti kaukę ir akinius arba skydelį, būtinai dėvėti pirštines, vienoje laboratorijoje net ir keletą porų. Jas taip pat reikia nuolat dezinfekuoti. Pasiruošimo procesas patyrusiems užtrunka 10 minučių, tačiau naujokams krapštytis tenka ilgiau.

Pasak K. Daniūnaitės, su kolegomis jau teko sukurti netgi savitą ženklų kalbą, nes bendrauti tarpusavyje dažniausiai tenka per stiklus. To prireikė tam, kad nereikėtų nuolat keisti apsaugos priemonių ir be reikalo gaišti laiką bei išvengti dažnų vaikščiojimų.

„Vienoje laboratorijoje turime vidinį telefoną, o visur kitur būna, kad kažko pritrūksta, kažkas pasibaigia, kažką reikia atnešti ar paduoti. Kiekvienas įėjimas į laboratoriją reiškia, kad mes turime pilnai apsirengti pilną komplektą apsaugos priemonių, nunešti tą daiktą ir paduoti, tada išeiti, viską išmesti. Kitaip sakant, visas tas komplektas yra reikalingas kokiai minutei, o tada keliauja į šiukšlių dėžę“, – pasakojo K. Daniūnaitė.