Mokslas ir IT

2020.05.10 09:52

Ką mes žinome apie chemoterapiją?

LRT.lt 2020.05.10 09:52

Chemoterapija – tai vėžio gydymo būdas, kuomet cheminėmis medžiagomis naikinamos vėžinės ląstelės ir stabdomas jų dauginimasis, rašo „Live Science“. Chemoterapija yra tapusi pagrindiniu greitai plintančio vėžio gydymo būdu, kuris, derinant su kitais gydymo metodais, gali padėti pasiekti remisiją arba sustabdyti ligos progresavimą, aiškina Kalifornijos universiteto chirurgijos katedros docentė Dr. Deanna Attai.

Kas atrado chemoterapiją?

Galima sakyti, kad chemoterapija buvo atrasta atsitiktinai, tyrinėjant nuodingų garstyčių dujų poveikį.

1942 m., JAV ruošiantis įsijungti į Antrąjį pasaulinį karą, vyriausybė susisiekė su Jeilio universiteto medicinos profesoriais Dr. Alfredu Gilmanu ir Dr. Louisu Goodmanu ir paprašė sugalvoti priešnuodį toksiškam garstyčių dujų poveikiui. Remiantis 2001 m. žurnale „Yale Journal of Biology and Medicine“ paskelbtu straipsniu, Pirmojo pasaulinio karo metu šios nuodingos dujos pražudė daugiau kaip 91 tūkst. karių ir sužalojo dar 1,2 mln.

Ankstyvieji su triušiais atlikti eksperimentai parodė, kad garstyčių dujos kenksmingos žmogaus sveikatai dėl to, kad žudo baltuosius kraujo kūnelius, kurie yra pagrindinė žmogaus imuninės sistemos ląstelė. Šie rezultatai A. Gilmanui ir L. Goodmanui pasufleravo mintį, kad galbūt garstyčių dujos galėtų būti naudojamos kovoje su kitokio pobūdžio priešu – kraujo vėžiu. Išsiaiškinę, kad ši medžiaga padeda žiurkėms įveikti kraujo vėžį, mokslininkai nutarė išbandyti išsikeltą hipotezę su žmonėmis.

Pirmasis jų pacientas buvo imigrantas iš Lenkijos J.D., sergantis baltuosius kraujo kūnelius pernešančios limfinės sistemos vėžiu, kurio sustabdyti nepavyko jokiais kitais būdais, įskaitant ir radiaciją. Atrodė, kad garstyčių dujų terapija padeda J.D. – jo augliai ėmė trauktis, pacientas tapo energingesnis ir mobilesnis. Tačiau šalutinis gydymo poveikis, kaip antai gausus kraujavimas ir kaulų infekcijos, pražudė J.D. per tris mėnesius.

Nuo tada, kai cheminės medžiagos pirmą kartą buvo panaudotos medicinoje, įvairūs tyrimai leido sukurti įvairių kitokių chemoterapijoje naudojamų preparatų, kurie yra kur kas saugesni, veiksmingesni ir neturi tokio nemalonaus nepageidaujamo poveikio kaip jų pirmtakai.

Chemoterapija nėra radiacija

Nors chemoterapija neretai painiojama su radiacija, iš tiesų šie du gydymo metodai labai skiriasi. „Chemoterapija veikia visą organizmą,“ – aiškina Dr. D. Attai, tuo tarpu gydymas radiacija labiau primena chirurginę operaciją, kuomet paveikiami atskiri organai.

Kadangi chemoterapija veikia visą organizmą, ji ypatingai veiksminga, gydant greitai plintančias vėžio formas. Kai vėžinės ląstelės iš vieno pažeisto organo su kraujotaka išnešiojamos po visą organizmą, taikant chemoterapiją, jas galima sunaikinti dar bekeliaujančias arba jau pasiekusias kitas organizmo vietas. Labiau lokalizuotas gydymo būdas, pavyzdžiui, radiacija, nepadeda sunaikinti keliaujančių ląstelių.

„Svarbiausia, kad šis [chemoterapijos] preparatas patektų į visą kraujotaką ir, jei joje yra migruojančių, dar tikslo nepasiekusių vėžinių ląstelių, jas sunaikintų, kol šios nespėjo susijungti su kitomis panašiomis ląstelėmis,“ – aiškina Dr. D. Attai.

Kaip atrodo chemoterapija?

Pacientai, kuriems paskiriama chemoterapija, preparatą gali gauti intraveninės lašinės (IV), injekcijos ar peroraliniu būdu vartojamos piliulės, kapsulės ar skysčio forma.

Intraveninis chemoterapinių preparatų lašinimas gali trukti keletą valandų, tačiau Dr. D. Attai teigimu, šis procesas paprastai nėra skausmingas. Peroraliniu būdu vartojamų preparatų atveju, kai pacientas juos vartoja namuose, labai svarbu, kad būtų griežtai laikomasi visų instrukcijų, įskaitant ir pirštinių dėvėjimą, jei taip nurodyta vaisto aprašyme. Taip pat šiuos vaistus būtina vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, nes reikalinga, kad visą laiką organizme būtų palaikomas tam tikra su vėžinėmis ląstelėmis kovojančio preparato koncentracija. Nesilaikant nurodymų, vaisto poveikis gali būti ne toks, kokio tikimasi.

Anot Dr. D. Attai, po IV procedūrų ar kitu būdu gavę cheminių preparatų dozę, pacientai dažnai jaučia skausmą, kuris paprastai būna susijęs su šalutiniu poveikiu.

Nepageidaujamas šalutinis poveikis būdingas tiek intraveninei, tiek ir peroraliniu būdu vartojamai chemoterapijai. Kadangi chemoterapija veikia visas organizmo ląsteles, nukenčia ne tik vėžinės, bet ir sveikos ląstelės. Greičiausiai jos poveikį pajunta greitai besidauginančios ląstelės. Kai kuriems chemoterapija besigydantiems pacientams ima sparčiai slinkti plaukai, nes sunaikinamos paprastai kas kelias dienas atsinaujinančios plauko folikulo ląstelės, aiškina Dr. D. Attai. Kitos sparčiai besidauginančios ląstelės yra žarnyno gleivinės, baltųjų kraujo kūnelių, odos, ir skonio svogūnėlių ląstelės. Todėl šias organizmo sritis veikianti chemoterapija gali sukelti pykinimą ir susilpninti imuninę sistemą, dėl jos poveikio ima trūkinėti oda, pakinta skonio pojūčiai.

Dėl tokio pakankamai rimto šalutinio poveikio chemoterapija rekomenduojama ne visais atvejais. Kai kurių, pirmiausia lėtai plintančių, vėžio formų atveju tikimybė, kad chemoterapija reikšmingai pagerins paciento būklę, yra labai nedidelė.

„Labai svarbu nuspręsti, ar chemoterapija bus pakankamai veiksminga, atsižvelgiant į konkrečią vėžio formą ir galimą, kiek mums žinoma, preparato poveikį šios formos vėžiui,“ – aiškina Dr. D. Attai.