Mokslas ir IT

2020.04.10 11:01

Mokslininkai mano, kad virusas gali plisti kvėpuojant ir kalbant

Patricija Kilminavičienė, LRT.lt2020.04.10 11:01

Aiškėja vis daugiau koronaviruso plitimo būdų, tačiau naujienos nedžiugina, nes tai rodo, kad nuo viruso apsisaugoti tampa vis sunkiau. Kaip feisbuke pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas, ekspertai aptiko galimą trečią COVID-19 plitimo būdą – virusą galima perduoti tiesiog kvėpuojant arba kalbant. Tačiau mokslininkai ne visai sutinka su tokia informacija.

„Iki šiol buvo tvirtinama, kad pagrindinis SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, perdavimo būdas oro lašinis ir plinta jis didesniais (1 ml.) iš kvėpavimo takų į išorę kosint ar čiaudint patenkančiais lašeliais. Dėl sunkio jėgos šie lašeliai nusileidžia ant žemės 1-2 m. atstumu, taip pat nusėda ant įvairių paviršių, nuo kurių jie gali patekti ant žmogaus rankų ir jį užkrėsti jam liečiant burną, nosį ar akis.

Nustatyta, kad naujasis koronavirusas patenka į aplinką kartu su aerozoliu, susidarančiu kalbant ar iškvėpiant, tačiau dar nėra aišku, ar viruso dalelės išlieka gyvybingos ir pasklinda tokiomis dozėmis, kurių pakaktų infekcijai sukelti. Jei taip, apsisaugoti nuo viruso tampa sunkiau. Nors plitimą su aerozoliu galima laikyti trečiuoju galimu perdavimo būdu (greta plitimo kartu su dideliais lašeliais, atsirandančiais čiaudint ar kosint, ir viruso dalelių perdavimu palietus užterštą paviršių) – santykinė kiekvieno iš šių perdavimo būdų dalis nėra tiksliai žinoma. Geriausias būdas, kai nėra aiškaus atsakymo į šį klausimą, laikyti, kad visi trys būdai yra galimi ir turime saugotis nuo visų trijų. Ši galimybė yra papildomas argumentas už visuotinį privalomą kaukių nešiojimą viešumoje, kad būtų išvengta netyčinio viruso perdavimo iš besimptomių pernešėjų.

Bet kuriuo atveju atsargumo priemonės išlieka tos pačios: rankų plovimas, kaukių ir pirštinių dėvėjimas, fizinė socialinė distancija“, – feisbuke rašė S. Čaplinskas.

Patvirtintų tyrimų dar nėra

Kembridže dirbanti virusologė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) molekulinės biologijos alumnė Ingrida Olendraitė LRT.lt teigė jog, kiek teko susidurti su informacija apie koronaviruso sklidimą kalbant ar kvėpuojant, tokio teiginio pagrindas buvo, tai, kad tuo metu išsiskiria tokio dydžio lašeliai, kokiuose kosėjant ar čiaudint randami virusai.

„Žodis „dydis“ čia yra esminis. Šiai dienai nemačiau nei vienos mokslinės publikacijos ar prieš publikavimą paruošto mokslininko dabo, kur būtų tikrinamas viruso buvimas kėpavimo ar kalbėjimo metu išskirtuose lašeliuose. Teorinė tikimybė visada įmanoma, tačiau kolkas tokių tyrimų nėra. Taip pat, net gripo viruso atveju, tokių tyrimų man nepavyko rasti. Labai svarbu suprasti, jog net jei ir teoriškai taip gali būti – didžioji dauguma susirgimų yra žmonių, turėjusių labai artimą kontaktą su sirgusiuoju. O tai, jog teoriškai įmanoma ir tikimybė užsikrėsti per kitus būdus yra ne nulinė, tačiau labai maža – tiesiog yra puiki motyvacija visiems tvarkingai laikytis karantino taisyklių: kuo didesnio fizinio atstumo ir taip pat, jei įmanoma, neskleisti viruso pačiam“, – aiškino I. Olendraitė.

Kokio dydžio lašeliai išsiskiria?

Remdamasi užsienio mokslininkų tyrimais, virusologė paaiškino, jog pagal rastą literatūrą, gripu sergantys pacientai iškosėja vidutiniškai 68.3 mikrolitro (su 3.7 standartiniu nuokrypiu). Mikro yra 0.000001 (arba 10^6). Kalbama apie aerozolinių dalelių iškosėjimą, tyrimo metu aerozoliu buvo laikomi lašeliai, kurių diametras < 10 mikronų.

Pagal JAV Ligų kontrolės centro pateikiamą informaciją, kosėjimo metu susidarantys lašeliai dažnai skirstomi:

• į didelius (> 50 mikronų diametras; t.y. 50/1000000= 0.00005 m arba 0.05mm; tai sferos (lašelio) tūris būtų apie 0.00006544984694978737 mm³, 1 mm³ yra 0.001 ml, tai vidutiniškai didelio lašelio tūris būtų: 0.000 000 065 4498 ml. Didžiausi lašeliai yra apie 100 mikronų diametro, tad galimas didžiausias lašelio tūris, skaičiuojant pagal sferos tūrį, kosėjant yra 0.0005235987750000001 mm³ = tai apie 0.000 000 5236 ml.
• vidutinio dydžio (10-50 mikronų)
• mažus (<10 ar kartais 5 mikronus).

I. Olendraitė Nacionaliniame biotechnologinės informacijos centre aptiko informacijos, jog čiaudant išsiskiria pakankamai dideli lašeliai. Jų dydžiai taip pat priklauso nuo to, kokie kvėpavimo takai buvo matuojami.

„Rašoma, jog čiaudint sukuriami lašeliai yra didesni nei kėvpuojant ar kosint, taip pat lašelių skridimo greitis yra didesnis. Taip pat ir lašelių skaičius yra didesnis. Todėl taip svarbu čiaudint padaryti viską, jog neskleistume tų lašelių aplink“, – aiškino virusologė.

Anot jos, informacijos apie tai, kokio dydžio lašeliai išsiskiria, yra labai nedaug. „Liebert Pub“ publikuotame straipsnyje rašoma, jog didžioji dalis tokių dalelių yra mažesnės nei vieno mikrono dydžio. (https://www.liebertpub.com/doi/pdf/10.1089/jam.1997.10.105).

Vis dėlto, ji teigė nemananti, jog esmė slypi lašelių dydyje. Neteisinga daryti prielaidą, kad jeigu du daiktai yra panašaus dydžio, tuomet jie bus ir tokios pačios sudėties. „Bet kokiu atveju – fizinis atstumas nuo žmonių visada gelbsti“, – pabrėžė pašnekovė.

Svarbiausia – laikytis atstumo ir plauti rankas

Anot virusologės, svarbu suprasti, jog virusas gyvena ląstelėse arba tarp jų ir tam, kad jis iš ten ištrūktų į aplinką, reikia tam tikro fizinio postūmio. Kyla klausimas, kiek iškvėptas arba iškosėtas virusas yra gyvybingas, kiek jo įkvėpia kitas žmogus ir koks to įkvėpto viruso gebėjimas apkrėsti ląsteles.

Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad būtent medikams reikalingos patikimesnės apsaugos priemonės nei paprastiems žmonėms, nes jiems tenka atlikti aerozolį generuojančias procedūras ir būti labai arti paciento. Ji pastebėjo, kad pastaruoju metu labai dažnai tai, kas reikalinga medikams, primygtinai siūloma ir paprastiems žmonėms.

I. Olendraitė atkreipė dėmesį, kad kiekvieno žingsnio efektyvumas krenta. Kaip pavyzdį ji pateikė mažos imties gripo virusą analizuojantį straipsnį, kuris parodo viruso efektyvumą.

Pavyzdžiui, jei 100 žmonių turi gripo viruso simptomus, 81 iš jų buvo rastas virusas naudojant RT-qPCR. 65 iš tų asmenų iškosėtame ore buvo rastas virusas, o pabandžius laboratorijoje užkrėsti ląsteles, 6 atvejais virusas sugebėjo taip padaryti.

„Žinant, jog dauguma atvejų yra plitimo artimame kontakte oro-lašeliniu būdu rezultatas, reikėtų situaciją vertinti racionaliai. Tačiau, kadangi žinome, jog dažniausiai sergantysis užkrečia daugiau nei vieną žmogų, gauname eksponentinį augimą. Todėl labai svarbu, pabandyti, jog ir tais visais retesniais atvejais, sutrukdyti viruso plitimą. Tad taisyklės išlieka paprastos: kiek įmanoma labiau laikytis fizinio astumo nuo kitų žmonių ir labai atsakinga rankų higiena. O jei nėra tokios galimybės: bet koks fizinis barjeras ties jūsų kvėpavimo takais gali padėti sumažinti (tačiau ne panaikinti) viruso plitimą“, – LRT.lt teigė mokslininkė.