Mokslas ir IT

2020.02.03 14:00

Lietuvos tyrėjų darbas atskleidė netvarkos ir chaoso naudą bei pateko į prestižinį mokslo žurnalą

LRT.lt2020.02.03 14:00

Lietuvos tyrėjų grupės, kurią sudaro skirtingų sričių mokslininkai, atliktas tyrimas sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje kalbama apie fundamentinius procesus, išspausdinta prestižiniame mokslo leidinyje „Applied Surface Science“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujausiame darbe – fundamentiniai tyrimai

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjų pasiekimai jau ne kartą garsino mūsų šalį užsienyje. Naujausias dviejų institucijų mokslininkų bendradarbiavimo rezultatas – fundamentinis tyrimas, atskleidžiantis, kaip vyksta biologinių molekulių savitvarka, taip pat sulaukė pasaulinio dėmesio.

Dviejų institucijų mokslininkų publikacija „Solvent Effects on Composition and Structure of Thiolipid Molecular Anchors for Tethering Phospholipid Bilayers“ išspausdinta patį aukščiausią pasaulyje citavimo reitingą šių tyrimų srityje turinčiame žurnale „Applied Surface Science“.

„Tai, kad tokio lygio leidinys publikavo mūsų mokslininkų ir studentų darbą, – išties puikus įrodymas, kad Lietuvos tyrėjų kompetencijos atliepia pačius aukščiausius tarptautinius akademinės kokybės standartus, kurių laikosi tokių leidinių redakcinės komisijos“, – sako tyrimą atlikusios mokslininkų grupės vadovas, VU GMC direktorius dr. G. Valinčius.

Chaosas gali būti naudingas

Kalbėdamas apie patį tyrimą, dr. G. Valinčius atskleidžia, kad šio darbo rezultatai buvo netikėti ir patiems jį vykdžiusiems mokslininkams. „Tyrimo metu pamatėme, kad netvarka ir chaosas dažnai laikomi negatyviais, nepageidaujamais reiškiniais, gali būti naudingi. Darbe tyrėjai parodė, kad jei siekiama integruoti gyvosios gamtos elementus, tokius, kaip biologines fosfolipidų membranas ir laidžius metalinius paviršius, šių dviejų elementų sandūroje turi egzistuoti tam tikras molekulių netvarkos lygis. Tvarkios sistemos yra nerangios, sunkiai keičiasi. O netvarkios lengvai persitvarko ir adaptuojasi. Todėl keisdami sąlygas mokslininkai gali nesunkiai suteikti kuriamai biologinei ir nebiologinei sandūrai pageidaujamų savybių“, – pasakoja darbo vadovas.

Pasak jo, tokios gyvosios ir negyvosios gamtos elementų sandūros ypač svarbios sparčiai besivystančioje biotechnologijų kryptyje – bioelektronikoje.

„Ateities biorobotikoje, dirbtinių organų ar atskirų bioninių pakaitinių kūno dalių, nervinio ar smegenų signalų perdavimo technologijose susidursime su daugybe panašaus tipo sandūrų, kurių tvarumas ir suderinamumas su gyvuoju audiniu bus esminis veiksnys tokių prietaisų normaliam funkcionavimui“, – tyrimo svarbą atskleidė dr. G. Valinčius.

„Rezultatų, kuriuos publikavome Applied Surface Science, ko gero nebūtų buvę galima pasiekti nesuvienijus skirtingų sričių specialistų žinių ir patirčių. Mūsų grupėje buvo fizikas, spektroskopijos specialistas dr. Saulius Tumėnas iš FTMC Puslaidininkių optikos laboratorijos, VU GMC biochemikai: dr. Tadas Ragaliauskas ir Tadas Penkauskas, VU GMC doktorantas, pagal išsilavinimą chemikas Filipas Ambrulevičius ir bioinžinierė, šiuo metu Kopenhagos universitete magistrantūroje studijuojanti Audronė Valančiūtė”, – pasakoja dr. G. Valinčius.

Talentams suteikiamos galimybės

„Dar vienas veiksnys, mano nuomone, itin stipriai prisidėjęs prie šio tyrimo sėkmės – galimybių suteikimas jauniems talentams. Viena iš svarbiausių VU GMC puoselėjamų taisyklių yra jauniems ir iniciatyviems tyrėjams suteikti kiek įmanoma daugiau progų savarankiškai įgyvendinti savo idėjas. Jei gabus jaunas žmogus turi reikiamų žinių bei įgūdžių ir nori savarankiškai įgyvendinti mokslinį sumanymą, iškelti ar patikrinti naują hipotezę, leidžiame ir skatiname tą daryti, nepaisydami, ar jis mokslų daktaras, ar dar tik studijuoja magistrantūroje. Neturime išankstinių nuostatų, įsitikinimų, stereotipų. Norime, kad kūrybiški žmonės rastų savo vietą VU GMC ir jiems stengiamės visokeriopai padėti augti”, – sako dr. G. Valinčius.

„Pasaulinio lygio atradimus gali daryti ne tik garsiausi profesoriai. Mūsų jaunimas jau ne kartą įrodė, kad sugeba sužibėti ne tik šalies, bet ir pasaulio mokslo horizontuose“, – atskleidė jis.

Tuo pačiu VU GMC vadovas pasidžiaugė, kad prie rezultato sėkmės prisidėjo ne tik jo vadovaujamo centro, bet ir FTMC atstovai. „Vakaruose bendradarbiavimas tarp mokslo institucijų turi gilias tradicijas. Džiugu, kad Lietuvoje mokslo bendruomenė vis labiau supranta tokio bendradarbiavimo svarbą, nes tai – mūsų šalies konkurencingumą didinantis veiksnys“, – sako dr. G. Valinčius.

„Saulėtekio slėnio” kokybės ženklas

Šio tyrimo darbo grupės vadovo žodžiams pritaria ir joje dirbęs fizikas, podoktorantūros stažuotojas dr. S. Tumėnas. „Mano, kaip fizikos mokslų atstovo, interesas buvo nauji objektai. Šiuo atveju tai buvo nauji biologiniai objektai, kurių tyrinėjimuose aš mačiau savo indėlį, nes esu optinių metodų specialistas, o FTMC turima optinė įranga suteikė mūsų grupei reikalingas technines galimybes”, – sako jis.

Pasak S. Tumėno, būtent tai, kad FTMC ir VU GMC yra įsikūrę „Saulėtekio slėnyje”, visai šalia vienas kito, labai palengvino šio tyrimo atlikimą. „FTMC ir VU GMC skiria vos keli metrai ir tai labai padėjo kokybiškai atlikti numatytus darbus”, – sako mokslininkas. – Žengdavau tik keletą žingsnių iš savo laboratorijos ir atsidurdavau GMC. Tai itin patogu, nes šalia sutelkta įranga leidžia taupyti laiką, nesudaro tiriamų pavydžių transportavimo problemų”.

„Savo darbu dar kartą patvirtinome, kad „Saulėtekio slėnyje“ esanti nauja mokslinė ir technologinė infrastruktūra sukūrė Lietuvos tyrėjams sąlygas būti konkurencingais tarptautinėje mokslo erdvėje. Ilgą laiką Lietuvoje neturėjome tokių gerų galimybių, kaip dabar, nebuvo pažangios technologinės bazės, modernių instrumentų, su kuriais galima įgyvendinti ambicingus mokslo projektus, demonstruoti aukštos kokybės mokslinius rezultatus. Tačiau dabartinė situacija nuteikia išties optimistiškai”, – sako dr. S. Tumėnas.

Pasak jo, „Saulėtekio slėnyje” šiuo metu yra tarptautinio lygio mokslas, o jame įsikūrę tyrėjai sėkmingai plėtoja tiek tarpusavio, tiek ir tarptautinius ryšius su mokslo pasauliu. „Neabejoju, kad šioje erdvėje gimusios idėjos dar ne kartą bus įvertintos pasaulyje“, – įsitikinęs dr. S. Tumėnas.