Mokslas ir IT

2019.09.24 20:20

Bičių namų architektūra: ar bitės saugios žmonių sukaltuose polistireno aviliuose

erkutes palygino su apelsino dydžio parazitu ant nugaros
Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.09.24 20:20

Derekas Mitchellas, Leedso universiteto mokslininkas, publikavo straipsnį, kuriame teigia, kad bitėms didelę grėsmę kelia aviliai, kuriuose šiandien jos yra laikomos. Pasak tyrėjo, šiuolaikiniai aviliai bitėms yra svetima aplinka ir toli gražu neprimena jų gimtųjų medžių drevių.

Dar daugiau, mokslininko teigimu, žmonių sukurti aviliai yra daug palankesnė terpė Varroa parazitams, kurie perneša virusus, veistis.

Namai, kurių bitė nepažįsta?

Mokslininkas pateikia fenotipinius pavyzdžius ir kelia hipotezę, kad bitės moderniuose aviliuose negali kontroliuoti nei avilio temperatūros, nei drėgmės. Medžiuose gyvenusios bitės galėjo kontroliuoti į ertmę patenkančio vandens (drėgmės) ir šilumos kiekį.

„Bitės pasirenka medžio drevę su įėjimu apačioje, todėl lizdo viduje išsilaiko kylantis šiltas oras. Ant mažų skylių ar įtrūkimų užtepamas antibakterinis medžio dervos hermetikas. Tai dar labiau apsaugo nuo šilto oro nutekėjimo ir padeda palaikyti reikiamą vandens garų lygį. Lizdo viduje bitės stato korį, kuriame yra tūkstančiai ląstelių, iš kurių kiekviena suteikia izoliuotą mikroklimatą lervoms (bičių kūdikiams) augti ar medui nešti“, – apie bites drevėse rašė jis.

Mokslininko teigimu, 21 amžiuje vis dar naudojame avilius, kurie buvo suprojektuoti 1930 metais, įgyvendinus 19 amžių menančias idėjas. Žmonių sukurti aviliai yra neaukšti, turi didelę angą ir plonas sienas, be to, apačia vis dažniau paliekama atvira. Tačiau bitės Europoje evoliucionavo visiškai kitokioje aplinkoje – aukštai esančiose buveinėse su storomis sienomis ir siaura patekimo į vidų anga.

Anot jo, surinkti duomenys parodė, kad modernus avilys netenka daugybės šilumos, o kai kuriuose aviliuose dirbtinai sukuriamos palankios sąlygos ligas pernešančiam parazitui veistis.

Skorpionas tarp bičių

„Mūsų muziejuje yra avilys, kuris tarsi imituoja drevę. Prie tokių dalykų bandoma grįžti, kad sukurtume kuo geresnę erdvę bitėms. Svarbiausia yra siauresnė ir aukštesnė forma, kartais netgi rekomenduojama avilius kelti aukščiau nuo žemės, į medžius, kad oras avilyje būtų kuo sausesnis“, – LRT.lt sakė Senovinės bitininkystės muziejaus biologas Ainis Pivoras.

Biologo teigimu, vienas vokietis maždaug prieš 150 metų aprašė, jog aviliuose gyveno tarsi mažiukai skorpionai: „Tokie kelių milimetrų gyviai, kurie išvaizda yra panašūs į tikrus skorpionus, gyveno ir Lietuvoje. Būtent tokie skorpionai minta Varroa erkutėmis. Tai vienas pagrindinių bitėms kenkiančių parazitų. Kai būdavo naudojamos medinės drevės, mediena pūdavo, o ten gyveno tie skorpionai, kurie reguliuodavo parazitų skaičių.“

Biologas pasakoja, kad muziejuje yra keli skulptūriniai aviliai. „Skulptūra, pavyzdžiui, su bitininko veidu, o joje gyvena ir bitės. Mums taip pat ten pavyko atrasti tokį vieną skorpioną. Dabar daromi tyrimai, ieškoma būdų, kad tie pseudo skorpionai ir bitės galėtų gyventi kartu, bitės jų neišmestų“, – pasakojo jis.

Apelsino dydžio kraujasiurbys ant jūsų nugaros

Anot muziejaus atstovo, minėti parazitai daro žalos visame pasaulyje, išskyrus Australijoje. „Bitės nukenčia dėl daugybės kompleksinių priežasčių, tačiau erkutės tą poveikį sustiprina. Jei įsivaizduotume, kad žmogus turi tokius parazitus, tai jie būtų apelsino dydžio prielipos kažkur mums ant nugaros, kažkur, kur negalime pasiekti. Erkutė, kaip kraujasiurbys parazitas, nėra didžiausia blogybė, tačiau jos perneša įvairias ligas. Parazitai, virusai, fragmentuotas kraštovaizdis, kai skristi reikia toli, kad atsineštum galbūt ne visai švaraus ir užteršto vandens – visa tai pagrindinės priežastys, kodėl kartais išnyksta visos šeimos“, – dėstė biologas.

Anot jo, dabar teigiama, kad jei bitės turi maisto ir šeima yra sveika, šiluma nėra tokia svarbi: „Bitės susimeta į kamuolį žiemos metu, jeigu turi maisto, viskas bus gerai. Kai kurie aviliai iš viso buvo daromi atviru dugnu, tiesiog uždedamos metalinės grotelės iš apačios. Oras laisvai cirkuliuoja. Tiesa, šiluma pasidaro daug svarbesnė pavasarį, kai auginami perai, tada temperatūra turi išlikti aukštesnė. Išlaikydamas šilumą, tu bitėms padedi. Visgi dėl šio klausimo daugybė bitininkų turi savo nuomonę. Vieni pasisako už bedugnius avilius, kiti – prieš.“

Apšiltintas namas

Muziejaus atstovas sako, kad žiemą ant avilio viršaus dedamos įvairios pagalvės, jog šiluma neišeitų, o, palyginus su medžio drevėmis, aviliai, jo nuomone, dabar yra šiltesni.

„Bėda su polistireniniais aviliais ta, kad jie nekvėpuoja, oras prasčiau cirkuliuoja, drėgmė laikosi avilyje. Jeigu avilyje drėgna, tuomet ir visos kitos ligos labiau plinta. Kartais geriau šalčiau ir sausiau. Tiesa, jei šalta, reikia daugiau maisto. Lietuvoje natūraliai visos bitės medžiuose gyvendavo. Jos būdavo gana aukštai, ten pūsdavo vėjas, drėgmė daug mažesnė nei palei žemę, kur dabar statomi bitininkų aviliai. Visgi modernūs aviliai galbūt labiau izoliuoti, apsaugantys nuo tos drėgmės“, – svarstė jis.

Pokalbininkas užsiminė ir apie Lietuvos „vietines“ bites, kurias šiandien surasti itin sunku, tačiau įmanoma.

„Vietinės bitės – tai istoriškai Lietuvoje gyvenusi viena bičių rūšis. Dabar visos bitės dažniausiai auginamos veislinės, naudojamos kituose kraštuose išveistos veislės, kurios mūsų sąlygomis nėra itin gerai prisitaikiusios. Jos prineša daugiau medaus, bet blogiau žiemoja ir nėra tokios atsparios ligoms“, – teigė A. Pivoras.

Pasak biologo, vietinių bičių dar galime rasti pas itin nuošaliai gyvenančius bitininkus, kurie gaudo spiečius: „Pas juos dar tų genų randama. Tokie bitininkai mėgėjai dažniausiai vietines bites dar sugeba išsaugoti miškingose vietovėse. Komerciniai bitininkai perka veislines motinas ir stengiasi palaikyti kuo grynesnę veislę. Veislinės bitės, tikėtina, gali greičiau susirgti įvairiomis ligomis.“

Problema – medaus perteklius

Juozas Jankauskas, Kauno bitininkų draugijos vadovas, LRT.lt sakė, kad dėl plonasienių avilių didelės problemos Lietuvoje nėra: „Daugiaaukščiai aviliai Lietuvoje dažnai būna plonasieniai – iš vienos lentos. Jie būna apšiltinti polisterinu. Bitės žiemoja, gyvena ir tokiuose, ir kitokiuose. Daug problemų dėl avilių tikrai negirdžiu.“

Pasak bitininko, kai kurie iš viso nenaudoja jokių šiltinimo medžiagų, tačiau jiems nekyla jokių problemų dėl šilumos aviliuose. „Dabartiniai aviliai dažnai būna ir bedugniai, todėl šilumos nesivaikoma. Jeigu bičių šeimos laikomos gana stiprios, jos gyvena tarsi drevėje, juk ten taip pat nebuvo taip jau šilta“, – aiškino jis.

Bitininkas pabrėžė, kad pagrindinė bitininkų problema Lietuvoje yra nuolatinis rūpestis, kur parduoti medų: „Kiekį kokybiško medaus bet kokį galime gauti, bet problema kaip ir visame žemės ūkyje – parduoti už normalią kainą. Pasaulinė medaus rinka šiuo metu yra perteklinė.“