Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi vienas garsiausių pastarojo meto lietuvių mokslininkų dr. Ramūnas Stepanauskas. JAV gyvenantis mokslininkas papasakojo, kaip giliai po vandeniu gyvenantys mikroorganizmai gali mums padėti kovoti su ligomis.
Straipsniai prestižiniuose žurnaluose
Dr. R. Stepanausko pavardė gerai žinoma pasaulinio mokslo kontekste. Šis tyrinėtojas yra Bigelow Vandenynų tyrimų laboratorijos Pavienių ląstelių genomikos centro, veikiančio JAV, įkūrėjas ir direktorius. Dr. R. Stepanausko ir jo komandos moksliniai darbai buvo publikuoti elitiniuose mokslo žurnaluose „Science“, „Nature“ ir kt.
Mūsų šalyje dr. R. Stepanausko tyrimai taip pat sulaukė įvertinimo – ne vienerius metus JAV dirbantis dr. R. Stepanauskas 2014 m. gavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą už tarptautinio lygio pasiekimus.
Giluminio vandens gyventojai
VU GMC viešėjęs dr. R . Stepanauskas mokslo bendruomenę supažindino su savo veikla JAV ir apžvelgė pagrindines tyrimų sritis. Pasak dr. R. Stepanausko, Pavienių ląstelių genomikos centro įkūrimas ir jo suteiktos techninės galimybės turėjo didelę įtaką jo kartu su kolegomis vykdomiems moksliniams tyrimams.
Dr. R. Stepanauskas atskleidė, kad Bigelow centre jo ir kolegų naudojamas pavienių ląstelių genomikos tyrimo metodas išties ženkliai prisideda prie naujų tyrinėjimo galimybių atskleidimo.
„Didžiąją dalį mūsų planetos sudaro vanduo, o jame knibždėte knibžda žmonijai dar menkai pažįstamų gyvybės formų. Dar įdomiau tai, kad giluminis vanduo sudaro 90 proc. vandens tūrio, o jame gausu giliavandenių mikroorganizmų, turinčių didžiulę įtaką mūsų planetos procesams”, – atskleidė jis.
– Bigelow centre mūsų vykdomi itin didelio jautrumo mėginių tyrimai leidžia visiškai kitaip pažvelgti į šiuos mikroorganizmus ir jų įvairovę, suteikia galimybę pamatyti ir sužinoti apie „milijonus mikroorganizmų vandens lašelyje“, – apie tai, apie ką mokslo pasaulis anksčiau negalėjo nieko konkretaus pasakyti”.
Pasak dr. R. Stepanausko, savo tyrimais jis ne tik siekia iššifruoti naujus, dar neatrastus mokslo klodus. „Norime pritaikyti mokslinių tyrinėjimų rezultatus visuomenėje. Genetinę informaciją, kurią gauname iš mikroorganizmų, naudojame naujų genetinių sekų ir struktūrų paieškoms. Pastarosios, savo ruožtu, galėtų būti pritaikomos naujų vaistų, naujų bioenergijos šaltinių kūrime, įvairiuose kituose sprendimuose, kurių taip reikia mums visiems”, – sakė jis.
