LRT tyrimas. Valdžia gynybai nori skolintis, bet Žemaitaitis mato „bobutės paskolą“

Gynybos finansavimo didinimo ir nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimai skaldo Seimo valdančiuosius. LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, kaip gelbėjimosi ratas, ieškant pinigų gynybai, minimas planas kasmet tam skolintis bent po milijardą eurų. Tačiau valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis tokią galimybę vadina „bobutės paskola“. 

Valstybės gynimo taryboje sausį iškeltas tikslas iki 2030 m. gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. iš viso papildomai surasti apie 14 mlrd. eurų, kad būtų greičiau sudaryta Lietuvos kariuomenės divizija. Dėl to prieš mėnesį Seimo nariai rinkosi į uždarą posėdį, kad iš pačių tarnybų išgirstų grėsmių Lietuvai prognozes ir krašto apsaugos finansavimo poreikį.

Tačiau parlamentarai LRT komentavo, kad iš premjero Gintauto Palucko neišgirdo paaiškinimų, kaip siekiama kasmet gynybai skirti apie 5 mlrd. eurų. Šiemet, su skolintais 800 mln. eurų, krašto apsaugos finansavimas siekia 3,2 mlrd. eurų ir tai sudaro 3,9 proc. nuo BVP. Kitąmet tikimasi, kad finansavimas sudarys 5,25 proc. nuo BVP, t. y. reikėtų skirti apie 1,5 mlrd. eurų daugiau nei šiemet.

Bet net jeigu Seimo nariai finansavimo plano nepamatė, jis yra. Premjeras žiniasklaidai komentavo, kad dokumentas guli tiek ant jo, tiek ant finansų ministro Rimanto Šadžiaus stalo.

Kol kas aišku, kad ambicingi tikslai bus įgyvendinami trimis kryptimis: mokesčių reforma, kuri turėtų atnešti apie 527 mln. eurų papildomų pajamų, skolinimusi ir pajamomis iš ekonomikos augimo. Viešai žinoma, kad papildomai surinkti pinigai keliaus į Valstybės gynybos fondą.

Pavyzdžiui, planuojamos pajamos turėtų būti skirstomos valstybės skolai dengti (apie 300 mln. eurų), kelių ir tiltų infrastruktūrai gerinti bei karinio kontrmobilumo priemonėms kompensuoti (apie 200 mln. eurų).

LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, svarbiausia idėja – papildomai skolintis bent po 1 mlrd. eurų per metus. Daugiausia iš Europos investicijų banko, Rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Šiaurės investicijų banko.

G. Paluckas, paklaustas kiek iš tiesų ketinama skolintis iki 2030 m., sakė, kad tai sudarys didelę dalį.

„Mes skolinsimės didesnę dalį iš 14 mlrd. eurų, todėl ir skolos aptarnavimo kaštai augs. Bet skolintos lėšos tiesiogiai pateks į Lietuvos ekonomiką ir pildys biudžetą mokesčiais. Skolinti pinigai – vienintelis būdas tvariai finansuoti gynybos poreikius, nesmaugiant, paprastai tariant, lietuviško verslo ir nemažinant vartojimo“, – LRT komentavo premjeras.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pritaria tokiam planui.

„Šiandien yra visos galimybės geromis sąlygomis skolintis, svarbiausia nebūti paskutiniams, nes kai atsiranda pinigų rinkoje, reikia pirmiems pasiimt“, – LRT sakė jis.

S. Skvernelis, kaip ir premjeras G. Paluckas, įsitikinęs, kad jau kitais metais pavyks krašto apsaugos finansavimui skirti daugiau kaip 5 proc. nuo BVP.

„Viskas apspręsta, nutarta ir Vyriausybė sudėliojusi planus, kaip tą padaryti, ir bus padaryta. Man atrodo, čia nei ginčo, nei diskusijos nėra. Yra priimti sprendimai dėl nacionalinės divizijos įkūrimo pagreitinimo ir tam tikslui finansai tikrai bus užtikrinti“, – teigė Seimo pirmininkas.

LRT Tyrimų skyrius nusprendė apklausti visus 141 Seimo narį ir išsiaiškinti jų pozicijas dėl gynybos finansavimo didinimo. Rezultatai rodo, kad nepaisant to, kad premjeras balsus už biudžeto projektą surinktų, labiausiai nuomonės dėl gynybos išsiskiria valdančiojoje koalicijoje.

Dauguma biudžeto projektą palaikys

Seimo narių buvo klausta, ar jie pritaria gynybos finansavimo didinimui iki 5–6 proc. nuo BVP. Taip pat domėtasi, ar, jų nuomone, jau kitąmet pavyks pasiekti užsibrėžto plano ir kokie galėtų būti finansavimo šaltiniai.

Atsakymus pateikė 138 parlamentarai. Socialdemokratų frakcijai priklausantis Giedrius Drukteinis ir „Nemuno aušros“ atstovai Daiva Žebelienė bei Mantas Poškus į LRT Tyrimų skyriaus klausimus neatsakė nei raštu, nei telefonu, nors skambinta ne kartą, o atsakymų laukėme tris savaites.

Nors visi be išimties apklausti Seimo nariai pasisako už finansavimo didinimą, išsiskyrė nuomonės, kiek konkrečiai skirti lėšų. Dalis sako, kad norėtų gynybai skirti kuo įmanoma daugiau, tačiau nėra įsitikinę, kad tai realu. Daugiausia tokių – „Nemuno aušros“ frakcijoje.

Iš viso 114 parlamentarų tvirtai pasisako už karinį patarimą, kurio pagrindu gynybos finansavimą reikėtų didinti iki 5–6 proc. nuo BVP. Tačiau net ir tie, kurie „už“, abejoja, ar galės pritarti mokesčių pakeitimams.

Visišką pasitikėjimą Vyriausybės sprendimais demonstruoja tik socialdemokratai.

Koalicija aižėja

„Gynybos fondui pagrindinės lėšos bus skolintos. Nes iš tų įstatymų, kurie pateikti, surinkti tokią sumą vargu ar galima. Gal galima tikėtis penktadalio, bet ne daugiau“, – LRT sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Teiginys, kad skolinimasis išgelbės gynybos poreikius, dominuoja didžiojoje dalyje socialdemokratų atsakymų. Jie taip pat viltis deda į reikalavimą ministerijoms 5 proc. susimažinti išlaidas.

Tai susiję ir su parlamentarų noru jokiu būdu nekarpyti švietimo, socialinės apsaugos ar kultūros išlaidų. „Svarbu rasti balansą“, – dažniausiai pasitaikiusi formuluotė.

Ministrė I. Ruginienė pabrėžia, kad šalies gynybai labai svarbi ir socialinė žmonių gerovė.

„Ši sritis neturi nukentėti – reikalingas tinkamas gyventojų socialinių poreikių finansavimas. Žmonės turi būti motyvuoti ginti Tėvynę, o socialinė gerovė tą gali padėti užtikrinti“, – teigiama ministrės atsakyme.

Nors skirtingų frakcijų norai panašūs, ar pavyks tai pasiekti dabartinėmis planuojamomis priemonėmis – tvirto sutarimo nėra. Tai, kad sunkoka susitarti, pabrėžia Seimo pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė.

„Su „Nemuno aušra“ darbo grupėje ir koalicijos tarybos rėmuose mes labai konstruktyviai diskutuojame apie mokesčių pakeitimus, man atrodo, tikrai lengviau pasiekti sutarimą net negu su Demokratų frakcija“, – LRT komentavo socialdemokratė.

Nors demokratai palaiko gynybos finansavimo didinimą iki 5–6 proc. nuo BVP, dalį planų kritikuoja. Kai kurie sako, kad demonstruojamas neišmanymas.

„Reikia protingai paruošti priemones, o ne užsiiminėti populizmu tokiu, kad esą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo priėmimas išgelbės gynybos finansavimą. Čia yra neišmanymo demonstravimas“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Demokratų frakcijos narys Algirdas Butkevičius, kuris įsitikinęs, kad tiesiog reikia skolintis.

Nekilnojamojo turto mokesčio vizijai teigė nepritariantis ir Seimo pirmininkas S. Skvernelis. O premjeras G. Paluckas koalicijos partnerių abejonių nesureikšmina. Jis sako, kad nekilnojamojo turto mokesčio įnašas į gynybos finansavimą nėra kritinis.

„Bet tai rimta papildoma injekcija, kuri reikalinga ir augančiai skolai aptarnauti, ir paramai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano gauti. Tai jautrus kąsnis, jautri diskusija, apie tai reikia šnekėti plačiai ir modeliuoti poveikius asmens finansams“, – teigė premjeras.

„Nemuno aušra“, nors pasisakanti už gynybos finansavimo didinimą ir gerai vertinama socialdemokratų, netiki, kad pavyks surinkti norimų pinigų.

„Skolinamasis nepadės. Čia tas pats kaip „bobutės paskola“. Bobutė tau duoda 3 mėnesius nemokėti, negrąžinti paskolos, bet skolos aptarnavimo mokestis prasidės. Ir mano skaičiavimais, jis jau 2027–2028 m. „žiauriai“ šoks į viršų. 2030 metais turėsime tokį skolos aptarnavimą, kiek mūsų ekonomika auga“, – sakė frakcijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Jis abejoja ir tuo, kad norimų pinigų pavyks surinkti ir augant ekonomikai. Esą gali sustoti Vokietijos ekonomika, todėl Lietuvoje gali trūkti lėšų einamosioms išlaidoms padengti.

Abejoja karine koncepcija ir nemato didelės grėsmės

„Ką reiškia „už“? Tu gali būti „už“, jeigu turi finansus, tai šiandien, pagal dabartinę finansinę galimybę, mes jų neturim. Mes nesame kažkokie atėję banditai politikai, kurie ką norim, tą šnekam. Mes matome skaičius, matome poreikį, galimybes ir tada konstatuojame“, – mintį apie finansavimo didinimą gynybai praplėtė R. Žemaitaitis.

„Nemuno aušros“ frakcijoje vyrauja panašios mintys: „Už didesnį finansavimą, bet iš pradžių reikia pažiūrėti, iš kur gauti pinigų, o vėliau spręsti, kokią sumą skirti.“

„Na, jeigu tai yra tik tikėjimo reikalas, tai tikėjimą pastiprinsime aiškiu biudžeto išlaidų projektu, kur bus visi šie dalykai nurodyti“, – taip į partnerių nuogąstavimus atsako premjeras G. Paluckas.

Kai kurie „aušriečiai“ nėra suformavę itin griežtos pozicijos. Anot jų, karinį patarimą galima būtų įgyvendinti, tik jeigu nenukentės socialinis ir sveikatos apsaugos, švietimo finansavimas ir „svarbiausia – ne paprastų žmonių sąskaita“.

Tai geriausiai įprasmina pokalbis su Seimo nariu Aidu Gedvilu.

„Galima iš tikrųjų prisipirkti tankų, automatų ir visokių pabūklų, tačiau galiausiai turime prisiminti, kad valstybę gins žmonės, ir turime galvoti apie Lietuvos žmonių ryžtą ir motyvaciją ginti mūsų valstybę. Šalies gynyba yra prioritetų prioritetas, tik tenka apgailestauti, kad pirma gaunami nurodymai, o paskui ieškoma tam pagrindo“, – sakė jis.

Vis dėlto parlamentarai Karolis Neimantas ir Daiva Petkevičienė aiškiai išsakė šiuo metu nepritariantys 5–6 proc. nuo BVP skyrimo gynybai. Petras Dargis taip pat svarstė, kad 5–6 proc. per daug, bet spręs pamatęs projektą. Anot jų, kol kas ženkliam didinimui nėra tvaraus finansavimo.

„Valstybės skola augs, investicijų į verslą mažės arba jų visai nebus ir atsiras ekonominė stagnacija arba recesija, dėl to galim net mažiau pinigų į biudžetą surinkti. Reikia daugiau pinigų, gynyba yra viena probleminių sričių, bet resursų pasiekti 5–6 proc. – nėra“, – LRT savo poziciją komentavo parlamentas K. Neimantas.

„Nemuno aušra“ iš kitų politinių jėgų išsiskiria didžiausia nuomonių įvairove. Bet buvusi frakcijos narė, dabar demokratė Agnė Širinskienė sako, kad galiausiai viską spręs tik R. Žemaitaitis.

„R. Žemaitaitis yra permainingas kaip mūsų katinas pavasarį, – kas jam susišvies ir ką jis pasakys frakcijoje. Manau, kad iki paskutinio momento bus intriga. Nenustebčiau, kad bus dar visko, ypač žinant, kaip frakcija balsuodavo ir dėl kitų su krašto apsauga arba su sankcijom susijusių klausimų“, – LRT sakė parlamentarė.

R. Žemaitaitis dėkojo už tokį pripažinimą ir neslėpė, kad frakcija jo klauso.

„Aš labai džiaugiuosi, kad mane taip aukštai vertina. Nes, matyt, ne kiekvienas politikas Lietuvoje gali turėti tokią įtaką savo frakcijoje. Tai džiaugiuosi, kad frakcija pasitiki manimi ir frakcija išgirsta, ko prašau, ir frakcija vieningai balsuoja.“

Frakcijoje būsimas gynybos biudžetas siejamas ir su audito Krašto apsaugos ministerijoje idėja. R. Žemaitaičio dešinioji ranka Robertas Puchovičius, kuris kaltinamas Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjęs 100 tūkst. eurų parduodant brangius kotedžus, sako, kad tik auditavus krašto apsaugos sistemą bus galima kalbėti apie pinigus.

Ragina gynybos planus išviešinti visuomenei

Idėja auditą sieti su gynybos poreikiais ypač patraukliai skamba opozicijai, konkrečiai – LVŽS ir KŠS frakcijai. Parlamentarai kelia klausimų dėl pinigų panaudojimo, abejoja, kad krašto apsaugai pavyks skirti 5–6 proc. nuo BVP, ir priešinasi mokesčių reformai.

„Mes išsišokam iš bendro konteksto, nes kitos šalys tariasi dėl 3–4 proc. Pagrindinė bėda – Valstybės kontrolės išvada, kuri per slaptą posėdį buvo pristatyta. Aš tai pavadinčiau nusikalstamu aplaidumu, nes jeigu taip yra tvarkomi finansai gynyboje, tai yra labai liūdna“, – savo poziciją komentavo Valius Ąžuolas.

Panašios nuomonės laikosi ir frakcijos lyderė Aušrinė Norkienė bei kiti nariai: Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas ir Eimantas Kirkutis.

„Gynybai taip, finansavimas didesnis yra reikalingas, bet turbūt svarbiausia skaidriai ir aiškiai tuos pinigus panaudoti. Kol kas mes tik girdime abstrakčias kalbas, jokių konkrečių įvardijamų planų neturime. Ir tų pinigų panaudojimas, kad būtų aiškiai pasakyta, kokioms priemonėms jie skirti, kad nebūtų erzinama visuomenė“, – LRT sakė A. Norkienė.

Tai, kad trūksta informacijos, kam ir kaip bus skirti pinigai, mini net keli „valstiečiai“.

„Mums net nebuvo tame uždarame posėdyje pateikti skaičiavimai, ko reikia ir kiek reikia didinti krašto apsaugos gynybą tam, kad ji taptų efektyvesnė negu dabar. Reikia, kad būtų aišku: čia pasieksim tą, čia padarysim tą, čia nusipirksim tą“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

O ilgametis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas, vienareikšmiškai palaikantis gynybos stiprinimą, sako, kad šią dieną nepritaria nė vienam valdančiosios daugumos siūlymui.

„Visi siūlymai kelti mokesčius yra nepateisinami. Absoliučiai. Nėra tam būtinybės šį momentą. Nebent nėra proto ir neturi fantazijos, kaip užkurti pramonę ir ekonomiką.“

Prie „valstiečių“ prisijungę Česlavas Olševskis, Rita Tamašunienė ir Jaroslavas Narkevičius taip pat nepritars numatytam mokesčių didinimui.

„Klausimo suformulavimas, man atrodo, nėra taktiškas. Jeigu tu turi pastebėjimų dėl to, kaip tie pinigai bus surenkami, tai tu tada lyg ir prieš. Ir čia atsiranda kažkokios penktos, šeštos ar dešimtos kolonos. Skolinimasis – geresnė perspektyva ir šaltinis, negu vėl žmones apkrauti papildomais mokesčiais“, – LRT sakė Jaroslavas Narkevičius.

O Seimo naujokas Rimas Jonas Jankūnas tvirtinta, kad reikia pradėti ne tik nuo audito, bet ir peržiūrėti kitas, anot jo, abejotinas išlaidas. Pavyzdžiui, investicijas į sostinės viešąjį transportą, nacionalinį stadioną, žaliąjį kursą. Jis taip pat tvirtino, kad jam sunku pritarti didesniam finansavimui, kai krašto apsaugai vadovauja Dovilė Šakalienė.

„Visiškai žmogus iš kitos srities, neturi nei patirties, nei žinių, turinti psichinių problemų. Man čia nesusideda“, – teigė R. J. Jankūnas.

2020 m. gruodį Tarptautinę žmogaus teisių dieną Seime iš tribūnos kalbėdama D. Šakalienė paviešino turinti Aspergerio sindromą. Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė atkreipė dėmesį, kad nuostata dėl bet kokio psichikos sutrikimo nesuderinamumo su tam tikromis pareigomis yra diskriminuojanti ir stigmatizuojanti. Maždaug penktadalis visų gyventojų gyvenimo eigoje turi kokį nors psichikos sutrikimą, kuris negali jiems trukdyti rinkti ir būti išrinktiems bei eiti įvairias pareigas.

„Nors Aspergerio sindromas Lietuvos Respublikoje galiojančioje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje yra priskiriamas psichikos sutrikimams ir gali būti įvardytas kaip tam tikrų autizmo bruožų buvimas, esant normaliam ar aukštam intelektui, pasaulyje egzistuoja ir kita nuomonė, kuri į autizmą rekomenduoja žiūrėti kaip į specifinį smegenų funkcionavimo būdą. Tam netgi naudojamas terminas „neuroįvairovė“.

Autizmo bruožai, tokie kaip polinkis sisteminti, remtis logika, o ne emocijomis, ypač derinyje su aukštu intelektu gali padėti žmogui pasiekti puikių rezultatų pačiose įvairiausiose srityse, o autizmui būdingi įvairaus išreikštumo socialinio bendravimo sunkumai gali būti įveikti per psichoterapiją arba tiesiog tai aktyviai sprendžiant per gyvenimą“, – LRT komentavo psichiatrė.

„Lagaminų krovėjai taiso variklius“

Visiškai pritariantys krašto apsaugos finansavimo didinimui iki 5–6 proc. nuo BVP – konservatoriai ir liberalai. Didelė tikimybė, kad būtent šių jėgų balsais ir pavyks priimti kitų metų biudžeto projektą, kuriame bus numatyti reikalingi pinigai gynybai.

Tačiau konservatorių frakcijoje nemažai tokių, kuriems, kaip ir „Nemuno aušros“ atstovams, skaičiavimai nerodo optimistinės ateities. Parlamentarai baiminasi, kad iš ekonomikos augimo gynybai nebus atriekta, kiek norisi.

„Daug kas užprogramuota biudžete. Didžioji dalis ekonomikos augimo jau yra įskaičiuota į būsimąsias išlaidas. Pavyzdžiui, automatinis pensijų indeksavimas ir automatinis socialinių išmokų indeksavimas, kurie priklauso nuo darbo užmokesčio, nuo infliacijos rodiklių, ir jie indeksuojasi gana stipriai“, – LRT komentavo buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Konservatoriai kritikuoja ir valdančiųjų dosnumą. Anot jų, daugiausia iššūkių bus, jeigu „lengva ranka Seime skinsis kelią tokios neadekvačios laikotarpiui iniciatyvos, kurios ne pildytų, o tuštintų valstybės biudžetą: įvairios PVM lengvatos, papildomos NDP lengvatos šeimoms, auginančioms vaikus, ir pan.“

Jie taip pat nemano, kad skolinimasis padės.

„Žinot, pasiskolinti visą laiką galima, ir čia yra toks labai negudrus dalykas. Iš esmės tų tikrų pajamų, to tikro finansavimo, kuris yra mokesčiai, nėra. Ekonomikos augimas yra puikus dalykas, bet kuo daugiau auga ekonomika, tuo daugiau automatiškai reikia krašto apsaugai. Labai tikėtina, kad dabartinė valdžia nuspręs skolintis, o tada jau tą tvarų išlaikymą po infrastruktūros sukūrimo paliks kitai valdžiai kankintis“, – komentavo buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Apskritai, net jeigu konservatoriai ir pritaria finansavimo didinimui, jie kol kas nemato sprendimų, padėsiančių tai įgyvendinti.

„Gyvulių ūkyje – keli milijardai per metus, o mes čia kalbame apie 500 milijonų. Bet klausimas, ar tiek surinks, nes klejonės vyksta. Atskiri mokesčiai ateis, bet aš nematau reikalo už kvailus dalykus balsuoti, nes tai mažina tikimybę daryti teisingus dalykus. Mokestinėje darbo grupėje net A. Syso nėra. Lagaminų krovėjai taiso variklius“, – teigė buvęs premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Raimondas Kuodis.

Liberalai taip pat sako, kad valdantieji tik didina išlaidas, baiminasi, kad gali stoti ekonomikos augimas.

„Komunikuojama, kad pinigai reikalingi gynybai, o kita vertus, per mokesčių pakeitimus tiesiog realizuojama socialdemokratų programa, tokios socialistinės idėjos, ir gynybos finansavimui didesnės įtakos jų realizavimas neturės. Kiekviename posėdyje matome po kelias valdančiųjų iniciatyvas, žymiai didinančias išlaidas: nuo papildomų laisvadienių iki, žodžiu, bet ko, kas gali į galvą ateiti“, – sakė opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovė, buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ši frakcija išlieka kritiška ir pelno mokesčio didinimui bei nekilnojamojo turto mokesčio pasiūlymams. O Eugenijus Gentvilas mano, kad valdantieji apskritai nesugebės susitarti.

„Aš bijau, kad jiems gali nepavykti, nes jie tarpusavyje turi tokių santykių problemų, kurių nedetalizuosiu. Ar turiu pasakoti, kaip riejasi R. Žemaitaitis su S. Skverneliu? Socialdemokratų viduje irgi yra skirtingų požiūrių dėl skirtingų mokesčių“, – sakė parlamentaras.

Kaip panaudos pinigus

LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, vien šiemet Lietuva už vokiškus tankus „Leopard 2“ turėtų sumokėti 400 mln. eurų avansą. Iš viso tankai kainuos iki 2 mlrd. eurų, taip pat papildomi pinigai bus skiriami jiems išlaikyti.

Pasak krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės, šiemet papildomai pasiskolinti 800 mln. eurų taip pat skirti inžinerinės paskirties bei evakuacijos transporto priemonių avansiniams mokėjimams.

„Taip pat oro gynybos pajėgumų, skirtų nacionalinei pėstininkų divizijai įgalinti, avansiniam mokėjimui už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS atlikti, taip pat, siekiant vystyti Nacionalinės pėstininkų divizijos netiesioginės paramos ugnimi pajėgumus, lėšos bus skirtos HIMARS II etapui paankstinti bei 155 mm haubicų numatytam III etapui paankstinti“, – LRT atskleidė ministrė.

Tai tik dalis iš daugelio ginkluotės įsigijimų. LRT žiniomis, vien oro gynybos priemonėms iki 2030 m. gali būti skiriama ir daugiau kaip 2 mlrd. eurų, jeigu atsiras papildomų poreikių ir galimybių. Karinėms atsargoms įsigyti numatomi keli milijardai eurų.

Taip pat vien infrastruktūros projektams ilguoju laikotarpiu prireiks apie 4 mlrd. eurų. Dalis projektų, kaip Rūdninkų karinis miestelis, bus įgyvendinami viešosios ir privačios partnerystės pagrindu. Tai reiškia, kad iš pradžių investuos verslas ir europiniai skolintojai, o valstybė pradės mokėti vėliau.

Dėl to 2026 m. biudžeto projekte viešosios ir privačios partnerystės pagrindu kuriama infrastruktūra gali neatsispindėti. Kaip tik šiuo metu sprendžiama kuriuos dar projektus įgyvendinti partnerystės su verslu būdu.

Tačiau ne visi ekonomikos prieaugio vaisiai, sumokami per mokesčius, keliaus į augantį gynybos biudžetą. Valstybė jau yra įsipareigojusi didinti mokytojų ir kai kurių tarnautojų algas, pensijas ir socialines išmokas.

Todėl ekonomikos augimo kontekste svarbi ir planuojama mokesčių reforma. Ši turėtų sugeneruoti daugiau pinigų iš padidinto gyventojų pajamų mokesčio gaunantiems didesnes pajamas, padidinto pelno mokesčio, papildomai apmokestinus draudimą ir saldžiuosius gėrimus. Nors rezultatą tai duotų ne iš karto.

Pavyzdžiui, jeigu procentu didesnis pelno mokestis bus taikomas nuo 2026 m., tai jį įmonės mokės tik 2027 m. pavasarį, kai deklaruojamos finansinės ataskaitos už praėjusius metus. Net ir prieštaringas nekilnojamojo turto mokestis būtų mokamas tik 2026 m. pabaigoje.