LRT tyrimas. Šešėlių žmonės: kvietimai dirbti augina ir nelegalų būrį

Lietuvos vežėjus vienijanti asociacija „Linava“ siekia supaprastinti užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo mūsų šalyje tvarką. Nors vežėjai ją vadina pernelyg griežta, Migracijos departamentas dėl nelegalios migracijos skatinimo grėsmės 96 įmonėms, tarp jų – ir transporto sektoriuje, tam tikram laikui uždraudė teikti tarpininkavimo raštus darbuotojams iš užsienio. Tačiau ir toliau tūkstančiai atvykėlių neįtinka juos pakvietusiems darbdaviams – didžiulius pinigus už galimybę patekti į Europą sumokėję žmonės, negavę darbo, papildo nelegalų būrį. Kiek tokių žmonių lieka Lietuvoje, institucijos atsakymo neturi.

„Aš dabar dirbu Latvijoje. Bet ten... na, šiek tiek prasigėriau. Ir atvažiavau čia, nes noriu įsidarbinti būtent šitoje kompanijoje. Atvažiavau prieš pusantros savaitės, jie iš karto sako – laikyk egzaminą. O aš ant tokios „fūros“ egzamino nelaikiau niekada. Ten yra šoniniai veidrodėliai atgalinio vaizdo. Jie tolina, pasirodo... Dar pavargęs buvau. Klausiu: galima rytoj laikyti egzaminą, aš pasiruošiu. „Ne, šiandien laikyk!“ Ir susikirtau... Na, ryt iš ryto užeisiu ir pasakysiu, kad... dar kartą – duokite galimybę egzaminą laikyti“, – tokią istoriją LRT Tyrimų skyriui laužyta rusų kalba prieš dvi savaites dėstė prie įmonės „Bleiras logistics“ nakvynės namų Utenoje pakalbintas vyriškis iš Vidurinės Azijos.

„Bleiras logistics“ – viena didžiųjų Lietuvos vežėjų kompanijų, vairuotojų trūkumą kompensuojanti darbuotojais iš trečiųjų šalių. Jie apgyvendinami Utenoje esančiuose įmonės nakvynės namuose. Laukdami, kol įveiks mokymus ir išlaikys privalomą testą, taip pat – ilsėdamiesi tarp tolimųjų reisų, juose gyvena šimtai vairuotojų.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus kalbintas vyras vienintelis tą dieną paprašė nebūti filmuojamas. Aptakiai jis pasakojo ir apie pusantros savaites trunkančias nakvynes „Bleiras logistics“ nakvynės namuose. Klausiamas, kas ir kokiu pagrindu leido čia apsistoti, jis aiškino, kad „gerų žmonių yra“.

Vis dėlto, tikindamas, kad yra „legalus“ darbuotojas, vyriškis parodė savo dokumentus – leidimą laikinai gyventi, taigi, ir dirbti – tik ne Lietuvoje, bet kaimyninėje Latvijoje. Pagal pataisytą Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, nuo praėjusios vasaros užsieniečiai, anksčiau atvykdavę pagal bevizį režimą arba su kitų valstybių ar Šengeno vizomis, Lietuvoje dirbti nebegali. Dabar būtinas Lietuvoje išduodamas leidimas laikinai gyventi.

Vyriškio teiravomės, ar jis išvyks iš Lietuvos, jei įsidarbinti pageidaujamoje bendrovėje nepavyks. „Pavyks, turbūt“, – šyptelėjęs atsakė.

Kiek nelegalų – niekas nežino

„Bleiras logistics“ Personalo skyriaus vadovė Justina Vaškevičienė LRT Tyrimų skyriui sakė, kad įmonėje įsidarbinti siekiantys vairuotojai registruojami vidinėse sistemose, o nelegalų būti negali.

„Yra registrai, kur tam tikri atsakingi darbuotojai registruoja, kiekvieną dieną pereina per kambarius (nakvynės namuose – red.), tikrina. Ir žmonės, kurie pas mus neįdarbinami, neįveikia vairavimo testo, išrašomi. Jiems pasakoma, kad gyventi nebegalės“, – teigė ji.

Tačiau ši istorija atskleidžia faktą, kad į Lietuvą patenka bei darbo ieško ir asmenys iš trečiųjų šalių, atvykstantys ne per išorines Europos Sąjungos (ES) sienas, bet iš aplinkinių valstybių. Kiek tokių asmenų yra Lietuvoje, nežino net atsakingos institucijos.

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) patarėjo Giedriaus Mišučio, užsieniečiui kertant išorės ES sieną į jo pasą dedamas datos spaudas. Tačiau tokios patikros nėra vykdomos vykstant per ES vidaus sienas, taigi, įskaitant vidaus reisus oro bei jūrų uostuose.

Dar daugiau klausimų kyla dėl asmenų iš trečiųjų valstybių, kurie, tarpininkaujant įmonėms, gauna leidimus laikinai gyventi ir dirbti mūsų šalyje, bet nebūna įdarbinami arba darbo netenka. Tokiu atveju jie turėtų grįžti namo, tačiau dažnu atveju bando likti Lietuvoje ar įsikurti kitose ES valstybėse, net ir nelegaliai.

„Informacija (kiek asmenų iš trečiųjų šalių, netekusių leidimo dirbti, gali būti pasilikę Lietuvoje nelegaliai – red.), automatiniu būdu nėra sisteminama“, – nurodė VSAT patarėjas.

Prielaidų ir spėjimų, kiek užsieniečių Lietuvoje gali gyventi nelegaliai, daryti nesiima ir Migracijos departamentas. Jo atstovų teigimu, užsieniečiui panaikinus leidimą gyventi ar pasibaigus jo galiojimui, asmuo privalo išvykti iš Lietuvos. Kitu atveju priimamas sprendimas jį išsiųsti. Tokie atvejai esą – labai reti.

VSAT teikiamais duomenimis, pernai iš Lietuvos išsiųsti 29 leidimų laikinai gyventi netekę užsieniečiai, 2023 m. – 10. Iš viso 2024 m. dėl nutrauktų darbo santykių panaikinta beveik 15,9 tūkst. leidimų.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus kalbintas asmuo, gerai susipažinęs su dirbti atvykstančių Vidurinės Azijos piliečių situacija, teigia, kad realybė kita. „Žmonės į savo šalį negrįžta. Jie pasiskolino didžiules sumas, kad atvažiuotų čia, jie savo šalyje turi išlaikyti šeimas. Jei lieka be darbo, stengiasi dirbti nelegaliai. O jei žmogui anuliuojamas leidimas laikinai gyventi, jis nepasilieka Lietuvoje, nes tai pavojinga, bet išvažiuoja į kitas šalis – Vokietiją, Šveicariją, nes ten paprastai tikrinama tik tai, ar turi leidimą gyventi. Jei turi kortelę su galiojančia data, vadinasi, viskas gerai. Ten dirba metus – pusantrų, ir jau tada grįžta į tėvynę“, – teigė pašnekovas.

Patikliųjų tyko tarpininkai

Užimtumo tarnybos duomenimis, paremtais darbdavių pranešimais „Sodrai“, šių metų pradžioje Lietuvoje dirbo 140,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Ir nors didžiausią skaičių ir toliau sudaro darbuotojai iš Ukrainos bei Baltarusijos, tačiau daugėja atvykusiųjų iš Vidurinės Azijos – Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizstano, Azerbaidžano, Kazachstano, Turkmėnistano. Metų pradžioje jų dirbo beveik 27 tūkst. Daugiau nei pusė migrantų iš Vidurinės Azijos – 16,4 tūkst. – dirba transporto ir saugojimo įmonėse.

Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu užsienietis gali gauti tik tada, kai tarpininkauja mūsų šalyje įsteigtas darbdavys. Migracijos departamento duomenimis, vien per pirmuosius du šių metų mėnesius darbdaviai pateikė daugiau kaip 14 tūkst. tarpininkavimų raštų įdarbinti užsieniečius tolimųjų reisų vairuotojais. Kitų profesijų poreikis kuklesnis: pavyzdžiui, statybų sektoriuje tarpininkauta dėl 1,4 tūkst. suvirintojų ir panašaus skaičiaus betonuotojų.

Ieškodamos darbuotojų trečiosiose šalyse, vienos įmonės jose steigia atrankos centrus ir vietoje vykdo pretendentų atranką, kitos – pasikliauja ten veikiančių agentūrų paslaugomis arba darbo skelbimus kelia į socialinius tinklus.

„Reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas. Lietuva. Atlyginimas turint metus darbo patirties 2 400–3 100 eurų per mėnesį“, – tai standartinis skelbimų, kviečiančių tolimųjų reisų vairuotojus iš Vidurinės Azijos šalių, tekstas socialiniuose tinkluose.

Iš Tadžikistano į Lietuvą su „Bleiras logistics“ tarpininkavimo raštu atvykęs Rachmatas (vardas pakeistas – red.), kurį LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai sutiko vairuotojų nakvynės namuose Utenoje, pasakojo, kad į šią įmonę kreipėsi rekomendavus pažįstamiems. Tačiau leidimus dirbti Lietuvoje jis tvarkėsi ne gimtajame Tadžikistane, bet Armėnijoje – ten veikia išorės paslaugas Lietuvos Migracijos departamentui teikiančios tarptautinės bendrovės „VFS Global“ vienas iš biurų. Ši bendrovė priima užsieniečių dokumentus, nustato prašymus teikiančių asmenų tapatybę, patikrina sistemoje MIGRIS pateiktų pridedamų dokumentų duomenis ir pan.

„Įmonė atsiuntė kvietimą, aš surinkau būtinus dokumentus, pateikiau Armėnijoje gal vasarį. Paskui neseniai nuvažiavau, gavau leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir atvykau“, – pasakojo prieš kelias savaites į Lietuvą atvažiavęs vyriškis.

Šis procesas neturėtų būti nei sudėtingas, nei brangus. Konsulinis mokestis (ne skubos tvarka) kainuoja 120 eurų. Tiesa, dar 50 eurų neretas vairuotojas sumoka už tarpininkavimo raštą, nors ši prievolė pagal įstatymą krinta kviečiantiems darbdaviams. Tačiau, pasak Rachmato, viskas gerai, jei nepatenki į neoficialių tarpininkų pinkles.

„Dėl pačių žmonių naivumo į jas papuola. Yra mūsų vaikinų pokalbių grupės, ten aiškina, padeda vieni kitiems, pavyzdžiui, kokių dokumentų reikia. Ten užeina ir tarpininkai: pažada išspręsti problemą, paima pinigus ir dingsta“, – pasakojo Rachmatas.

Vyriškis neslėpė ir pats vos nenukentėjęs, kai norėjo greičiau susitvarkyti leidimus.

„Man davė vieną numerį, paskambinau vadybininkui dėl pakvietimo, kiek kainuoja. Sako: 1 300 eurų! Klausiau, kodėl tokie pinigai. Sakau, jei rimti jūsų darbai, tai padarykite, kad galėčiau atvažiuoti. Pradėjęs dirbti iš pirmo atlyginimo atiduosiu pinigus. Ne – kol visos sumos nesumokėsi, nieko nedarysime. Bet neužkibau“, – sakė Rachmatas.

Skubi į eilę – mokėk

Iš Uzbekistano į Lietuvą prieš šešerius metus atvykęs Meihudas LRT Tyrimų skyriui tvirtino, kad pastaruoju metu tarpininkų kontaktus pasiūlo pačios logistikos bendrovės. „Štai, internete randate bendrovės skelbimą, skambinate, įmonė pati duoda tarpininko numerį. Tarpininkas, savaime suprantama, kai jam skambinate, kelia savo sąlygas. 1 000 dolerių. 1 200 dolerių. Uzbekistane ne eurai, bet doleriai“, – pasak vairuotojo, tokią schemą taikė ir lietuviška bendrovė, neseniai jį atleidusi iš darbo.

Meihudo teigimu, tokie tarpininkai veikia Tadžikistane, Kazachstane, Kirgizstane. „Jie įvardija sumą ir ima grynaisiais. Jokio kvito, jokios sutarties, jokios licencijos – nieko. Pokalbio kviečiasi pas save ir kalbasi akis į akį“, – apie išnaudojimo schemą kalbėjo vairuotojas.

Jo teigimu, antrą kartą pakratyti piniginę tenka teikiant dokumentus Migracijos departamento išorės paslaugos tiekėjui „VFS Global“. Čia staiga taip pat atsiranda tarpininkai, reikalaujantys pinigų už įrašymą į eilę.

„Į vizų centrą irgi reikia užsirašinėti per ką nors. Sumokėti tarpininkui. Užsirašyti internetu kategoriškai nepavyksta“, – tvirtino Meihudas.

Tą pačią informaciją LRT Tyrimų skyriui patvirtino su atvykėliais iš Vidurinės Azijos šalių dirbantis asmuo, nenorėjęs būti viešai įvardytas. Jo teigimu, pateikti dokumentų tiesiogiai į „VFS Global“ iš esmės neįmanoma, žmonės kalba apie didžiules eiles.

„Ir čia atsiranda tarpininkai, kurie „rezervuoja“ vietą eilėje. Tai kainuoja nuo 300 iki 1 500 eurų. Pavyzdžiui, tadžikų grupėse socialiniuose tinkluose, kur kalbasi darbo ieškantys žmonės, nuolat klausiama, ar yra žmogus, kuris padėtų už mažesnę kainą patekti į eilę, nes „iš mūsų prašo 1 000 eurų“. Klausiu, už ką 1 000 eurų? Kad pateikčiau dokumentus“, – sakė pašnekovas.

LRT Tyrimų skyrius raštu kreipėsi „VFS Global“ tinklalapyje nurodomu elektroniniu paštu, prašė pakomentuoti situaciją. Atsakymo per savaitę nesulaukėme.

Savo dalį atsiima darbdavys

Atvykdami į Lietuvą Vidurinės Azijos šalių, kur atlyginimai siekia 200–500 dolerių, gyventojai tarpininkams jau būna sumokėję kelis tūkstančius eurų. Tačiau tuo jų išlaidos nesibaigia. Patekę pas darbdavį, jie turi įveikti įmonių rengiamus mokymus vairuotojams, o po jų – išlaikyti vairavimo testą.

Tiesa, įmonės tvirtina, kad prieš siųsdamos tarpininkavimo raštus, nuotoliu įvertina būsimojo darbuotojo kvalifikaciją. „Merginos įvertina ir gebėjimus bendrauti, nes būsimas vairuotojas turi mokėti komunikuoti, skaityti, turėti techninių žinių, žinoti kelių eismo taisykles. Kartais prašome, jei yra galimybė, galbūt jie gali atsiųsti įrašą, kaip vairuoja transporto priemonę“, – LRT Tyrimų skyriui aiškino „Bleiras logistics“ personalo vadovė J. Vaškevičienė.

Šios įmonės vykdomojo direktoriaus Mindaugo Bako teigimu, paaiškėjus, kad atvykusiam darbuotojui trūksta žinių, jam suteikiama galimybė mokytis. „Ir jie ten vietoje simboliškai už tai susimoka“, – sakė jis. Tačiau kokia tai suma, „Bleiras logistics“ atstovai atsisakė įvardyti.

LRT Tyrimų skyrius turi šioje įmonėje dirbusio vairuotojo liudijimą, pagrįstą dokumentais. Jo teigimu, mokymai jam kainavo 1 200 eurų.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas, komentuodamas tokias situacijas, teigė: ne dėl draugystės darbdavys kviečiasi vairuotojus iš kitų šalių.

„Mokslas, žinios kainuoja. Arba vaikystėje tėvai moka už žinias, kurias įgyjame, arba pats susimoku. Arba ateinu pas darbdavį ir sakau: noriu dirbti, man patinka ši profesija. Kalbu apie vairuotoją. Sumokėkit už mano mokymą, už gyvenimą, už kursus. Išmoksiu ir jums atidirbsiu. Gali būti toks įsipareigojimas. Nes darbdavys tikisi grąžos“, – tvirtino jis.

Vairuotojams kainuoja ir nakvynė įmonių įrengtuose nakvynės namuose. „Bleiras logistics“ atstovai tikina, kad į šalį atvykusiems ir vairavimo testui besiruošiantiems vairuotojams įmonės nakvynės namuose leidžiama gyventi nemokamai. Bet pradėjus dirbti situacija pasikeičia.

„Jei darbo santykiai sudaromi, taikome simbolinį mokestį. Galų gale, suteikiame ir patalynę, ir karštą vandenį, šildymą, elektrą ir panašiai. Tai nėra pasipelnymas iš vairuotojų, tai minimalus prisidėjimas prie tų išlaidų“, – aiškino „Bleiras logistics“ Teisės skyriaus vadovas Vytautas Mikalajūnas.

Vairuotojai tvirtina, kad nakvynė šiuose nakvynės namuose jiems kainuoja 15 eurų už parą. Jie pasakoja kambariuose gyvenantys po keturis, miegantys dviaukštėse lovose, o dalis vairuotojų daiktų didžiuliuose krepšiuose sudėti nakvynės namų hole.

LRT Tyrimų skyrius turi ir kitų panašių įstaigų įkainius. Štai vienuose vairuotojų nakvynės namuose Kaune imamas mėnesinis nuomos mokestis – 32 eurai. Tokia įmoka suteikia teisę pasinaudoti gyvenamąja vieta 2 paras kalendorinį mėnesį bei laikyti vieną krepšį su daiktais. Už kiekvieną papildomą parą gyventojas moka po 17 eurų.

Tiesa, išvykę į reisą, vairuotojai vieta nakvynės namuose nesinaudoja ir kelis mėnesius – tuo metu jie miega, valgo ir dirba sunkiasvorės mašinos kabinoje. O kelių mokesčiai, baudos ir kitos išlaidos dažnai išskaitomos iš jų atlyginimo.

LRT Tyrimų skyrius turi net kelių vairuotojų liudijimus – jie teigia, kad jiems neišmokėta maždaug 40 proc. žadėjo atlyginimo, uždirbto per trejus darbo metus.

„Atsakysiu būdamas ir verslo pusėje, ir žmogiškumo pusėje. Visada reikia pagalvoti, kurioje vietoje verslas nesąžiningas, o kurioje – taupo. Žinote, yra toks posakis: lengviausia skaičiuoti svetimus pinigus. Tai nedarykime, neskaičiuokime. Yra tų ginčų, yra pažeidimų. Bet manau, kad keičiamės, tai susitvarkysime“, – taip situaciją komentavo „Linavos“ prezidentas R. Austinskas.

„Duokite nors asilą, juo prekes vežiosiu“

Nors darbdaviai tikina, kad tolimųjų reisų vairuotojų jiems nuolat trūksta, LRT Tyrimų skyriaus pašnekovai kalba kitaip.

„Pagal įstatymus, su tarpininkavimo raštu atvykęs darbuotojas privalėtų šešis mėnesius dirbti pas darbdavį, kuris jį pasikvietė. Bet galiu paliudyti – jei dabar nuvažiuotumėte į nakvynės namus, kur gyvena žmonės iš Vidurinės Azijos, ir paklaustumėte, kodėl jie dabar čia sėdi, sakytų, kad laukia darbo. Nes darbdavys sako: laukite, pranešime jums, kai bus darbo“, – teigė su atvykėliais iš Vidurinės Azijos šalių dirbantis asmuo.

Tokiu atveju, jo teigimu, žmogus pradeda žvalgytis kito darbo – jau nelegaliai. Jei nedirbs, jo išlaidos augs kiekvieną dieną.

Tą patį sako Vilniaus apygardos prokurorė Edita Ignatavičiūtė, tirianti su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu priverstiniam darbui susijusius nusikaltimus. Jai pačiai dažniausiai tenka susidurti su darbuotojų išnaudojimu transporto sektoriuje. „Į tokią situaciją dažniausiai patenka, galiu išvardyti, Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizstano, Kazachstano, Ukrainos piliečiai. Matau masinį reiškinį“, – patvirtino ji.

Kalbėdama apie darbdavių skundus, kad trūksta darbo jėgos, prokurorė teigia: atliekami ikiteisminiai tyrimai rodo kardinaliai priešingą situaciją. „Turime surinkę gana daug informacijos, kuri liudija, kad užsieniečiai maldauja to darbo, kad darbdavys duotų. Kaip vienas pasakė: „Žinote, paprašiau jo, kad nors asilą duotų, aš su asilu krovinius vešiu“, – sakė E. Ignatavičiūtė.

Remdamasi vykdomais ikiteisminiais tyrimais ir surinkta informacija, prokurorė sako matanti: tikrai galima nustatyti, kad darbdavys turi perteklinį skaičių darbuotojų. „Tikėtina, kad perteklinis darbuotojų skaičius sudaro sąlygas darbdaviui pasinaudoti jais. Ir kai atvyksta asmenys, tikėdamiesi, pavyzdžiui, uždirbti 2 tūkst. eurų, darbdavys turi tam tikrą terpę jam tiek nemokėti, kadangi jis turi kitų darbuotojų, kurie sutiks už mažesnį atlyginimą, nereikš jokių reikalavimų“, – kalbėjo ji.

Tai, kad ne visi su tarpininkavimo raštais atvykę užsieniečiai gauna darbą, pastebi ir Migracijos departamentas. Tačiau ši institucija tvirtina, kad dalis tokią galimybę dirbti gavusių asmenų neatvyksta, t. y. neįsidarbina pas juos kvietusį darbdavį.

„Jie visi atvažiuoja. Atvažiuoja, susitinka su darbdaviu, išgirsta sąlygas ir jau kitą dieną pabėga, atsisako to darbo. Ir bet kuriuo atveju jie į savo šalį negrįžta. Jie stengiasi dirbti nelegaliai, nes žmonėms reikia kompensuoti patirtas atvykimo išlaidas“, – LRT Tyrimų skyriui sakė su atvykėliais iš Vidurinės Azijos šalių dirbantis asmuo.

Migracijos departamentas neneigia, kad yra problemų ir su įdarbintais asmenimis. Mat dalis užsieniečių iš darbo, kuriame pajėgų taip trūksta, būna atleidžiami vos po kelių savaičių.

„Tokių atvejų pasitaiko bene visose įmonėse, tačiau kai kuriose įmonėse Migracijos departamentas pastebi nepagrįstai didelį tokių atvejų procentą, kartais – beveik 30 proc.“, – nurodė ši institucija.

Nelegalios migracijos grėsmė

Įmonėms, į kurias per pastaruosius šešis mėnesius dešimt ar daugiau kviestų užsieniečių neatvyko ar neįsidarbino, ar atvykę netrukus nutraukė darbo sutartį, gali būti uždrausta tam tikrą laiką teikti tarpininkavimo raštus. Kovo 1 d. duomenimis, tokie ribojimai dėl veiksmų, galinčių sukelti nelegalios migracijos grėsmę, pritaikyti 96 įmonėms.

Viena tokių – tarp didžiausių Lietuvos vežėjų esanti bendrovė „Vlantana“. LRT Tyrimų skyriaus gauti duomenys rodo, kad per pastarąjį pusmetį „Vlantanoje“ nebuvo įdarbinti arba per kelis mėnesius nuo įdarbinimo atleisti 126 užsieniečiai, dėl kurių tarpininkavo ši įmonė. Todėl įmonei nustatytas draudimas nuo šių metų kovo 5 d. iki rugsėjo teikti tarpininkavimo raštus.

Pagal LRT Tyrimų skyriaus savo kanalais gautus duomenis, „Vlantana“ per pirmuosius šių metų mėnesius pateikė 501 tarpininkavimo raštą. Tačiau nurodoma, kad iš jų panaudoti buvo tik 157 (344 – nepanaudoti).

Nuo sausio vidurio iki vasario pabaigos „Vlantanoje“ nebuvo įdarbinti arba tik trumpai dirbo 45 žmonės iš Vidurinės Azijos šalių. Iš jų 23 buvo neįdarbinti (dėl 4 iš jų įmonė nepateikė pranešimų Migracijos departamentui). Įmonės paaiškinimuose dėl šių atvejų nurodoma, kad užsieniečiai neįdarbinti, nes neatvyko, nebendrauja su darbdaviu, taip pat rašoma, kad „kandidatas neatitiko įmonės lūkesčių: esą darbuotojui atvykus pastebėta, kad jis turi problemą su rusų kalba, nors savo šalyje migracijos paskirtą pokalbį įveikė be vertėjo“.

Su dar 22 Vidurinės Azijos šalių piliečiais darbo sutartys „Vlantanoje“ nutrauktos per trumpą laiką (įdarbinimas truko 0–2 mėn.). Turimuose dokumentuose įmonė nurodo taip pasielgusi todėl, kad vairuotojai neatvyko dirbti, už pravaikštas, kiti esą išėjo savo noru.

LRT Tyrimų skyrius prašė įmonės „Vlantana“ komentaro, siuntė ir klausimus raštu, tačiau atsakymų iki šiol nesulaukėme.

Darbo prašo net pas ūkininkus

Su tarpininkavimo raštu į Lietuvą atvykusiam užsieniečiui, jei darbdavys jo neįdarbina ar atleidžia, gresia prarasti laikiną leidimą gyventi mūsų šalyje. Jo netekus, privalu per 14 dienų išvykti iš Lietuvos ir Šengeno erdvės.

„Ar jie išvyksta? Kiek turiu informacijos – tikrai ne. Sakykim, dažnai jie greitai ieško kito darbdavio, nesvarbu, kokiomis sąlygomis, nors, dažnas pasako, kad „tikrai nesitiki kažko geriau“, kadangi visame sektoriuje sąlygos panašios. Kiti dirba pavežėjais, maisto išvežiotojais, kad pragyventų ir pratemptų tą laiką“, – teigė prokurorė E. Ignatavičiūtė.

Ji teigia susidūrusi ir su situacija, kai atvykėliai iš kitų šalių tiesiog eina per ūkininkus ir prašo darbo. „Prašo leisti pakapoti malkų, kad nors kiek sumokėtų. Iškasti griovį, bet kokį darbą, svarbu, kad turėtų tai dienai pragyventi ir sumokėti už nakvynę. Taigi, tikrai matome, tam tikra prasme, labai rimtą ir sudėtingą situaciją, kadangi tie užsieniečiai sako: „Aš neturiu ko prarasti.“ Galiu tik numanyti, ką jie turi omenyje“, – sakė prokurorė.

Vežėjus vienijanti asociacija „Linava“ savo ruožtu tikina, kad šiuo metu galiojantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymas yra labai griežtas, o žmonės, kurie atvažiuoja dirbti, „nėra pasiruošę šiam įstatymui“.

„Mes papuolame po ta giljotina, kad Migracijos departamentas mus baudžia, galime likti be žmonių, be darbuotojų. Neturėsime teisės įsivežti. Mums blogai. Bet dabar kalbame, kad šiek tiek palengvintų įstatymus, kad suprastų, kur yra verslo rizika, o kur yra rizika, kurios negalime valdyti“, – apie planus siekti įstatymo švelninimo LRT Tyrimų skyriui dėstė „Linavos“ prezidentas R. Austinskas.

Jo teigimu, vežėjai nori „labai lengvinti“ Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, siekdami tokių darbuotojų statusą prilyginti Jūrininkų konvencijai. „Jūrininkai atvažiuoja į Lietuvą ir naudojasi tuo apibrėžimu. Neatsiranda laikino gyvenimo leidimo. Jis dirba naudodamasis viza. Jis yra darbo imigrantas, nesiveža čia šeimos. Visos šalys tą suprasdamos uždirba didelius pinigus“, – svarstė R. Austinskas.

Vežėjų atstovas tikino, kad asociacija sutinka „pasidalyti rizikomis“, kylančiomis dėl asmenų iš trečiųjų šalių atvykimo. „Matome jų pokalbių grupes. Jei matome kokias nors rizikas, pranešame. Visi migrantai turi tas pokalbių grupes, jie labai bendrauja. Jie sako: žiūrėkite, nerizikuokime, nes būsime deportuoti.“ Bet kalbam labiau buitiškai. Tikrosios grėsmės nežinom. Tam yra tarnybos“, – tikino „Linavos“ prezidentas.

Grėsmės – terorizmas ir žvalgyba

Migracijos departamento pateiktais duomenimis, pernai prašymus išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu per išorės paslaugų teikėją pateikė daugiau kaip 20 tūkst. užsieniečių, 2023 m. tokių prašymų buvo 27 tūkst.

Tarp dominuojančių atsisakymo išduoti ar pakeisti laikiną leidimą gyventi priežasčių 2023 m. buvo keliama grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, dėl to netenkinti 1 171 prašymas. Pernai dėl šios priežasties atmesti 525 prašymai, dar 723 – netenkinti, nes Šengeno centrinėje informacinėje sistemoje yra įspėjimas dėl neįsileidimo arba užsienietis įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą.

Vien pernai Lietuvoje panaikinta daugiau kaip 10,6 tūkst. jau išduotų laikinų leidimų gyventi. Tokių sprendimų pagrindas – ir grėsmė valstybės saugumui, ir neteisingų duomenų teikimas.

Išvadą Migracijos departamentui, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, dėl visų užsienio valstybių piliečių, kurie kreipiasi į Migracijos departamentą leidimo gyventi, teikia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Informaciją apie galimas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenei perduoda policija arba VSAT.

Kaip LRT Tyrimų skyriui nurodė VSD, daugiausia dėl leidimo gyventi tikrinami piliečiai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos valstybių.

„Rusijos, Baltarusijos piliečiai dažniausiai gali kelti grėsmes, susijusias su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Vidurinės Azijos valstybių piliečiai gali kelti grėsmes, susijusias su terorizmu bei grėsmes, susijusias su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla, kadangi tai buvusios sovietinės respublikos, kurios ir šiuo metu yra Rusijos įtakos zonoje“, – teigiama VSD pateiktame atsakyme.