Itališkoje aferoje – ir Lietuvos bankas, ir Rūdninkų poligonas

Valstybės įmonės ir įstaigos iš konkursus laimėjusių verslo įmonių pareikalavo iš naujo pateikti sutarčių įgyvendinimo garantijas, nors su jomis sandoriai buvo pasirašyti prieš pusę metų. Tokia situacija valstybės valdomose įmonėse ir net Krašto apsaugos ministerijoje susiklostė paaiškėjus, kad beveik metus Lietuvoje platintos dviejų Italijos kompanijų finansinės garantijos galbūt yra klastotė. Lietuvos bankas informacijos apie įtartinas įmones gavo prieš metus, tačiau perspėjimą dėl klastočių išplatino tik pernai gruodį.

Žurnalistų rankose – prie Liuksemburgo vyriausybės veikiančio Pasų, vizų ir legalizavimo biuro atsakymas, kad dokumentas, vadinamoji apostilė, kuri esą rodo, jog bendrovė „Consorzio ApiFidi“ su Kinijos banku „China Merchants Bank“ yra susitarusi dėl finansinių garantijų, yra klastotė.

Užklausą Liuksemburgo institucijoms išsiuntė lietuviai teisininkai, pernai sulaukę pasiūlymo iš italo Maurizio‘aus Derine‘ės. Laiške jis teigia, kad „ApiFidi“ yra specializuota Italijos banko prižiūrima kredito kompanija, kuri teikia autorizuotas finansines garantijas Europos Sąjungos šalyse ir per kompaniją „Virgin Brokers Company“ platina „China Merchants Bank“ garantijas. M. Derine laiške, kurio kopiją taip pat turi žurnalistai, keliems draudimo brokeriams Lietuvoje siūlo bendradarbiauti.

Dar lapkritį M. Derine klientų ieškojo Vilniuje, tačiau dabar jis teigia, kad niekada nedirbo „ApiFidi“, o kelis mėnesius buvo samdomas kompanijos „Virgin Brokers“ vadovo kaip konsultantas ir vertėjas iš italų į anglų kalbą. Persiuntus M. Derine‘ei jo žinutę potencialiems klientams, jis teigė nemanąs, kad ši rašyta jo.

Vis dėlto štai tokį kvietimą, kuriame skirtingu šriftu dėstomas pasiūlymas, kelios draudimo veikla užsiimančios bendrovės gavo 2024 m. spalį. Pirmuosius partnerius Lietuvoje „ApiFidi“ rado tų pačių metų pradžioje.

Neturėjo kilti abejonių, kad italų siūlomas finansinis produktas bus populiarus, – įmonėms, dalyvaujančioms viešuosiuose pirkimuose, privaloma pateikti laidavimą: garantiją iš banko arba finansinių garantijų draudimą. Tai – sutarčių vykdymo užtikrinimo priemonė, kitaip tariant – finansinis užstatas. Jis garantuoja, kad viešąjį konkursą laimėjusiai įmonei vėluojant atlikti darbą, blogai jį atlikus, palikus broko, neatlikus arba apskritai bankrutavus, pirkėjas neliks be nieko. Taisykles, kokios garantijos prašyti, nusprendžia pirkėjas.

Šios garantijos, kaip teigia Draudimo brokerių asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko, yra labai specifinis produktas, nes už jas moka paslaugos tiekėjas, o naudą gauna pirkėjas.

„Bankų garantijos paprastai sudaro apie 10 proc. projekto sumos, tą sumą reikia deponuoti, užstatyti banke. Draudimo produktai paprastai yra pigesni, nei banko garantijos. Bet jie taip pat nėra pigūs, jie taip pat siekia kažkiek procentų sutarties vertės. Tad tas, kuris turi įsigyti tą garantiją, siekia sutaupyti, siekia kuo mažiau išleisti pinigų už tokią garantiją. Nes to produkto kainą jis deda į parduodamos paslaugos ar prekės savikainą“, – aiškina Š. Frolenko.

Dėl šių aplinkybių bet kuris rinkoje atsiradęs naujas produktas sulaukia didesnio dėmesio.

Lietuviams teisininkams, kurie su žurnalistais pasidalijo abejonėmis dėl „ApiFidi“, taip pat dėl giminingo itališko produkto „CommerFidi“, pradėjus tikrinti įmonę, ar verta su ja bendradarbiauti, nauji įtarimai kilo vienas po kito.

Suklastota „China Merchants Bank“ apostilė buvo tik vienas dalykas iš daugelio atradimų. Panašu, kad galėjo būti suklastoti ir elektroninio pašto adresai. Iš dokumentų, kuriuos turi LRT Tyrimų skyrius, matyti, kad vienu iš laiškų Blaise‘as Garban‘as, prisistatantis vyriausiuoju „China Merchants Bank“ atitikties pareigūnu, į lietuvių išsiųstą užklausą atrašo, jog „ApiFidi“ ir jos platinimo kompanija „Virgin Brokers Company“ yra banko partnerės Lietuvoje. Tačiau patikrinus elektroninių pašto dėžučių metaduomenis matyti, kad adresai, vadinasi, ir visi siųsti laiškai – suklastoti.

Kad pašto adresas, iš kurio siųstas Blaise‘o Garban‘o laiškas, yra naudojamas klastotėms, nurodoma ir Liuksemburgo finansinių tyrimų komisijos puslapyje. Šio nuoroda dalijasi Lietuvos bankas.

Iš tikrųjų Blaise‘as Garban‘as tikrai dirba minėtame banke – jis lietuvius teisininkus patikino, kad jokių laiškų dėl „ApiFidi“ į Lietuvą nesiuntė. O kita banko darbuotoja laišku, kurį taip pat turime, atsakė, kad „China Merchants Bank (Europe) S.A.“ niekaip nesusijusi su „ApiFidi“ ir „Virgin Brokers“ kompanija ir nurodė, kad dėl galimo dokumentų klastojimų lietuviai turėtų kreiptis į savo šalies teisėsaugos institucijas.

Galimos klastotės – visame viešajame sektoriuje

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, galbūt suklastotos „ApiFidi“, „China Merchants Bank“ bei kitos kompanijos – „CommerFidi“ finansinės garantijos buvo platinamos, su jomis viešuosius pirkimus laimėjo paslaugų tiekėjai strateginėse Lietuvos įmonėse. Jokių įtarimų dėl itališkų kompanijų siūlomų finansinių garantijų nekilo Krašto apsaugos sistemos bei Lietuvos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ viešųjų pirkimų komisijoms.

Pernai rugpjūtį Infrastruktūros valdymo agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pasirašė sutartį dėl darbų Rūdninkų karinio poligono miestelyje. O rugsėjį su kita įmone, taip pat pateikusia vieną iš galimai netikrų garantijų, „Litgrid“ pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį suteikė elektros perdavimo tinklo pralaidumus įmonei, planuojančiai plėtoti elektros energijos kaupimo įrenginius.

Kalbintų įmonių, įsigijusių „China Merchants Bank“, „ApiFidi“ arba „CommerFidi“ finansines garantijas, vadovai teigė, kad šiuos įsigyti jiems pasiūlė Lietuvoje seniai dirbančios ir patikimomis laikomos draudimo brokerių kompanijos, tokios kaip „AonBaltic“ ir „IBG Insurance Group“.

IBG į siųstus klausimus neatsakė, tuo metu „AonBaltic“ Verslo klientų departamento vadovas Alius Lepeška teigė, kad jų kompanija nepardavė „ApiFidi“ finansinių garantijų, tačiau pagal kliento pageidavimus supažindino su ne draudimo produktais, tokiais kaip finansinės garantijos.

„Patvirtiname, kad jūsų minima verslo įmonė yra mūsų klientas, kuris kreipėsi dėl laidavimo produkto. Konsultacijų metu, tarp kitų garantijos/laidavimo produktų tiekėjų, mes aptarėme „ApiFidi“, kuris nėra draudimo rinkos dalyvis. Klientų prašymu mes galime suteikti mums prieinamą informaciją apie „ApiFidi“ platinamą produktą, paaiškinti, kad tiekėjas nėra draudikas, ir klientas priima sprendimą dėl pasirinkimo. Taip pat norime patvirtinti, kad atitinkamu metu, kuomet buvome gavę užklausų iš klientų apie „ApiFidi“, neturėjome ir šiuo metu neturime informacijos, kuri galėtų patvirtinti kad įmonė užsiima neteisėta veikla ar kad šis produktas yra „fiktyvus“, – laiške LRT Tyrimų skyriui teigia A. Lepeška.

Abi šios kompanijos, IBG ir „AonBaltic“, taip pat yra ir Draudimo brokerių asociacijos narės. Jos pirmininkas Š. Frolenko 2024 m. balandį pats kreipėsi į Lietuvos banką dėl rinkoje platinamų įtartinų finansinių garantijų.

Draudimo brokeriams tada pirmiausia užkliuvo viena konkreti įmonė – „O kas jeigu“, kuriai vadovauja Valentas Šlaustas. Ši įmonė bene pirmoji ir pradėjo platinti „ApiFidi“ finansinius produktus. Dabar šio produkto įmonės interneto svetainėje nebėra, tačiau puslapio ekrano kopijose informacija, kad čia galima įsigyti „ApiFidi“ ir „China Merchants Bank“ finansines garantijas, yra išlikusi. Anot V. Šlausto, nei „China Merchants Bank“, nei „ApiFidi“ finansinių garantijų jis nebeplatina, nes nutraukė visus kontaktus su brokeriu M. Derine ir „Virgin Brokers“ kompanija dėl veiklos, kuri sukėlė jam nepasitikėjimą ir pažeidė verslo etiką. Esą M. Derine skambino ir siūlė kitoms lietuviškoms kompanijoms bendradarbiauti, nors dirbo su juo.

Š. Frolenko teigia, kad Draudimo brokerių asociacijai pernai pavasarį daugiausia abejonių sukėlė tai, jog tokia brangi paslauga buvo pardavinėjama už santykinai mažą kainą ir neįvertinus, kokia garantijas perkančios įmonės finansinė padėtis, galimybės įgyvendinti projektus.

„Mums atrodė, kad ir per mažai įvertinant aplinkybes, kurias natūraliai turėtų įsivertinti tokį produktą vertinantis subjektas, – teigė Š. Frolenko. – Matėme, kad rinkoje yra subjektas ir to produkto kaina yra neadekvačiai maža. Ir tai mums kėlė klausimus.“

Lietuvos bankas Draudimo brokerių asociacijai pernai balandį atsakė, kad jų specialistų vertinimu įtarimų niekas nekelia.

Dariaus Andriukaičio, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiojo teisininko, laiške asociacijai rašoma, kad „preliminariu vertinimu, akivaizdžių teisės pažeidimų ar grėsmės tokių paslaugų klientų interesams kaip ir neįžvelgiame: interneto puslapyje nurodytos draudimo įmonės yra notifikuotos Lietuvoje, nurodyta, kad tarpininkavimui pasitelkiami užsienio brokeriai, kažkokių nusiskundimų nesame gavę“.

Specialistas vis tik teigia, kad „pasilieka galimybę grįžti prie šios temos iškilus kurioms nors reikšmingoms aplinkybėms“.

Š. Frolenko, paklaustas, kodėl jo vadovaujamos asociacijos narės „Aon Baltic“ ir IBG siūlė klientams įtartiną produktą, teigė, kad galbūt Lietuvos banko specialisto atsakymas ir leido tokią veiklą. Kelių įmonių vadovai mums liudijo, kad didžiųjų draudimo brokerių kompanijų buvo nukreipti būtent į įmonę „O kas jeigu“ arba kitus mažesnius itališkų produktų platintojus.

Lapkričio mėnesį, kai į Lietuvos banką kreipėsi LRT Tyrimų skyrius, sulaukėme lakoniško atsakymo, kad atsakomybės ši institucija apskritai neprisiima, nes čia ne jų priežiūros sritis.

„Lietuvos banko duomenimis, nei „Consorzio API FIDI“, nei “„Commerfidi Soc. Coop“ neturi teisės teikti licencijuojamų finansinių paslaugų Lietuvoje, o „China Merchants Bank (Europe) S.A.“ turi teisę teikti paslaugas mūsų šalyje neįsisteigusi, tai Liuksemburge licencijuota kredito įstaiga. Jei kalba eina apie garantinį raštą, kuriuo viena įmonė pasižada vykdyti įsipareigojimus ir kaip to garantiją pateikia Europos Sąjungoje licencijuoto banko garantiją, tokiu atveju tai nėra veikla, kuri būtų traktuotina kaip veikla, kurią prižiūri Lietuvos bankas“, – rašoma Lietuvos banko komentare.

Tačiau maždaug po mėnesio, 2024 m. gruodį, Lietuvos bankas keičia toną ir savo interneto puslapyje išplatina ilgesnį paaiškinimą dėl finansinių garantijų. Ir perspėja, kad perkančiosios organizacijos ir finansines garantijas įsigyjantys verslai ypač akylai turi stebėti, ką perka, nes „pasitaiko sukčiavimo atvejų, kai subjektai, tariamai siūlantys finansines garantijas, neteisėtai naudojasi žinomų ir prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vardais, prekių ženklais, todėl tokias „garantijas“ gavę asmenys gali būti apgauti ir neturėti jokio realaus prievolės įvykdymo užtikrinimo“.

Lietuvos bankas taip pat perspėja, kad informacijos apie patikimumą rasti yra sudėtinga ir primena, kad Lietuvoje finansinių garantijų teikimo veikla neturi atskiro teisinio reguliavimo ir nėra prižiūrima, o pats bankas, kaip finansų rinkos priežiūros institucija, negauna informacijos iš kitų ES šalių priežiūros institucijų apie ūkio subjektus, kurie verčiasi tik finansinių garantijų teikimo veikla.

„Aš mačiau Lietuvos banko komunikaciją, draudimo brokeriams ir draudimo įmonėms, atkreipiančią dėmesį į šitą produktą, indikuojančią, kad ten kažkas vis dėlto gali būti ne iki galo gerai“, – teigė Š. Frolenko.

Tačiau ši rinką perspėjanti Lietuvos banko komunikacija vyko jau kai viešasis sektorius prisipildė tos pačios asociacijos narių siūlytų verslo klientams įtartinų finansinių garantijų. Ir po dar vieno, tik jau kitos asociacijos, kreipimosi.

Valstybės institucijos ir įmonės keičia reikalavimus

Perkančiosios organizacijos, kurios prekes ir paslaugas įsigyja viešųjų konkursų būdu ir kurių reikalavimuose įrašyta pateikti sutarčių įgyvendinimo priežiūros garantiją, jokių perspėjimų dėl galbūt suklastotų Lietuvoje platinamų itališkų finansinių garantijų nematė ir negirdėjo, kol jų nepasiekė žurnalistų klausimai.

Jos nežinojo ir apie tai, kad dėl galimo dokumentų klastojimo platinant finansines garantijas šiuo metu tyrimą atlieka Kauno VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba.

Pernai rudenį keletą kartų LRT Tyrimų skyriaus apie finansinių garantijų patikimumą klausiama „Litgrid“ galiausiai pati ėmėsi tyrimo ir išsiaiškino, kad finansinės garantijos gali būti suklastotos.

„Litgrid“ atliko išsamesnį patikrinimą, per kurį nustatyta, kad garantija nebegali būti laikoma tinkama. „Litgrid“ pakartotinai kreipėsi į bendrovę dėl dokumentų patikslinimo arba kitos banko garantijos suteikimo. Bendrovei neįvykdžius savo įsipareigojimų, sudarytas ketinimų protokolas gali būti nutrauktas“, – teigiama atsakymuose LRT.

Bendrovei „Litgrid“ davė laiko pateikti kitą finansinę garantiją iki kovo mėnesio pabaigos.

Krašto apsaugos ministerija teigia, kad Infrastruktūros valdymo agentūros sutartis su rangovu buvo pasirašyta dar iki Lietuvos bankui identifikavus galimas rizikas ir apie jas paskelbus viešai. Ir tik dabar gavus naujos informacijos rangovo paprašyta pateikti tikslinančią informaciją apie „ApiFidi“ finansinių garantijų patikimumą arba kitą sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą. KAM atsakyme raštu teigiama, kad siekdama sumažinti galimas naujas rizikas, Krašto apsaugos ministerija ir Infrastruktūros valdymo agentūra konsultuosis su Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos banku.

Tačiau jei VPT bei Lietuvos bankas būtų į rinkos signalus sureagavęs anksčiau, nei šiame, nei kituose sandoriuose greičiausiai nebūtų įtarimą sukėlusių finansinių garantijų.

Tuo metu pats Lietuvos bankas tokius priekaištus atmeta.

Raštu LRT Tyrimų skyriui pateiktame komentare Lietuvos bankas teigia, kad pernai balandžio mėnesį „vertino draudimo rinkos dalyvių (draudimo įmonių, draudimo tarpininkų) veikimą, bet ne finansines garantijas teikiančių subjektų, kurių veikla, kaip minėta, nėra reguliuojama ir prižiūrima, veikimo sąlygas“.

Apie italų kompanijų keliamas rizikas Lietuvos bankas esą informacijos gavo tik 2024 m. pabaigoje, kai į juos kreipėsi jau ne draudimo brokerių, o Lietuvos draudikų asociacija.

„2024 m. pabaigoje Lietuvos bankas iš Lietuvos draudikų asociacijos gavo informaciją apie rizikas, kurias gali kelti Italijoje registruotų finansinių garantijų teikėjų veikla Lietuvoje. Nepaisant to, kad, kaip minėta, finansinių garantijų teikimas nėra reguliuojamas ir prižiūrimas, Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos atkreipti suinteresuotų asmenų ir institucijų dėmesį į galimas rizikas dėl finansinių garantijų teikimo“, – teigiama Lietuvos banko komentare.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat teigia, kad pagal savo darbo pobūdį jie netikrina klastočių, tačiau bendruose valdžios įstaigų susitikimuose buvo nuspręsta, kad VPT galėtų išplatinti informacinius pranešimus perkančiosioms organizacijoms.