LRT tyrimas. „Teltonikos“ pėdsakas Rusijoje: prekės patenka per rizikos šalis

Kilus viešų abejonių, kad Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ produkcija ir toliau prekiaujama Rusijoje, šio verslo kūrėjas Arvydas Paukštys tvirtina, kad iš šalies agresorės pasitraukė prasidėjus karui Ukrainoje. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus gauti duomenys rodo, kad „Teltonikos“ gaminiai ir pernai buvo įvežami į Rusijos rinką – tai vyksta per vadinamąsias rizikos šalis. Remiantis turima informacija, nuo karo pradžios bendrovės tiekimai į tokias valstybes išaugo.

Dar prieš kelias savaites bendrovei „AGP investments“, kuri netiesiogiai kontroliuoja „Teltonika IOT group“, vadovaujantis Arvydas Paukštys žiniasklaidai aiškino, kad įmonės gaminiai, pastebimi kai kuriose rusiškose internetinėse parduotuvėse, – labai seni, o naujieji toje šalyje veikti negali, nes yra apsaugoti nuo prisijungimo prie rusiškų operatorių.

Ši diskusija kilo ankstesnės kadencijos Vyriausybei gruodžio 4-ąją priėmus nutarimą nuo šių metų uždrausti oro transportu eksportuoti dvejopos paskirties bei įprastas didelio prioriteto prekes į trečiąsias šalis. Sprendimas priimtas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų patenka į Rusiją ir yra naudojamos kare prieš Ukrainą.

A. Paukštys metų pradžioje tikino, kad šis ribojimas palies trečdalį jo įmonių grupės eksporto, o naujuoju ekonomikos ir inovacijų ministru tapęs Lukas Savickas aiškino, kad draudimas sukuria papildomų suvaržymų ir nuostolių šalies verslui, taigi, žadėjo jį atšaukti. Tačiau sprendimas dėl ankstesnės Vyriausybės nutarimo iki šiol nepriimtas.

LRT Tyrimų skyriaus gauta informacija, kuria disponuoja šalies institucijos, rodo, kad nuo 2022-ųjų pavasario oficialūs „Teltonikos“ tiekimai į Rusiją iš tiesų sustojo. Tačiau panašiu metu pradėjo didėti eksportas į vadinamąsias rizikos šalis. Tokiomis įvardijamos valstybės, per kurias, tarptautinių tyrimų duomenimis, į Rusiją patenka Vakarų sankcijomis draudžiamos prekės, taip pat ir pritaikomos karo pramonėje.

Dar daugiau: muitinių duomenų informacinė sistema „ImportGenius“ rodo, kad nuo 2023 m. pradžios iki 2024 m. balandžio (tai naujausi sistemos turimi duomenys) „Teltonikos“ prekių ženklo produktai iš tokių šalių į Rusiją buvo vežami bent 18 kartų.

LRT Tyrimų skyrius kreipėsi į „Teltoniką“, prašydami grupės kūrėjo A. Paukščio komentarų, tačiau jis bendrauti su žurnalistais atsisakė. Įmonių grupė atsakymus pateikė raštu, juos cituojame visame tekste.

Sankcijų apėjimas – konfidenciali informacija

Lietuvos muitinė neviešina, kokios apimties eksportą į Rusiją „Teltonika“ vykdė iki prasidedant karui. „Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 12 straipsnio nuostatomis, be prekes muitinei deklaravusio asmens leidimo tokios informacijos teikti negalime“, – nurodoma raštu pateiktuose atsakymuose.

„Teltonikos“ LRT Tyrimų skyriui pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad prekyba Rusijoje šiai įmonių grupei buvo nereikšminga ir sudarė „labai mažą“ pardavimų dalį.

„2021 m. apyvarta siekė 3,55 mln. Eur (apie 1,7 proc. visų grupės pajamų), o 2022 m. pradžioje buvo apie 0,9 mln. Eur (vos 0,3 proc. visos grupės apyvartos). Po to prekyba šioje rinkoje buvo visiškai sustabdyta. Kadangi „Teltonikos“ pardavimai Rusijos rinkoje sudarė nereikšmingą dalį grupės apyvartoje, šios rinkos niekuo pakeisti nereikėjo“, – rašoma atsakyme.

Tačiau LRT Tyrimų skyriaus gautais duomenimis, per 2022 metus, palyginti su 2021-aisiais, augo „Teltonikos“ įmonių produkcijos išvežimai į Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Sakartvelą, Kazachstaną, Serbiją. Praėjusiais metais į kai kurias iš šių šalių nukreipiami srautai mažėjo, bet vis tiek buvo didesni nei 2021-aisiais.

„Teltonika“ nurodo, kad minimos rinkos labai skiriasi, todėl vieno ir visiems tinkamo rezultatų apibendrinimo įmonių grupė pateikti negali.

„Analizuojant „Teltonikos“ eksporto duomenis į šias šalis pastaraisiais metais, nėra pastebima išskirtinių augimo tendencijų, būdingų šioms rinkoms. Tai paaiškinama tuo, kad mūsų apyvarta augo daugumoje rinkų, įskaitant Europos Sąjungos šalis, Didžiąją Britaniją, Australiją, Kanadą ir JAV. Tačiau verta paminėti, kad „Teltonikos“ pardavimai Europos Sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Kanadoje ir JAV toliau didėja, o jūsų įvardintose šalyse akumuliuoti pardavimai išlieka stabilūs arba netgi traukiasi, sudarydami mažiau nei 10 proc. bendro grupės eksporto“, – rašoma pateiktuose atsakymuose.

Įmonių grupė taip pat teigia, kad įvardintose šalyse klientus tikrina „ypač atidžiai, kad būtų laikomasi sankcijų ir produkcija nebūtų perparduodama į sankcionuotas šalis“.

Tiesa, Muitinės departamentas neturi visos informacijos, kiek ir kokių prekių iškeliauja iš Lietuvos už Europos Sąjungos (ES) ribų. Ši institucija nurodo negaunanti duomenų, kiek eksporto Lietuvos įmonės deklaruoja ne mūsų šalies, bet kitų ES valstybių muitinėse.

Apie tai klausiama „Teltonika“ nurodė, kad 2024 m. trys ketvirtadaliai grupės produkcijos į trečiąsias šalis buvo eksportuojama oro transportu, likusi dalis – antžeminiu transportu. „Visos išvežtos prekės iki 2025 m. sausio 1 d. buvo deklaruotos Lietuvoje“, – teigiama atsakyme.

LRT Tyrimų skyrius tikslinosi ir gautą informaciją, kad, nuo šių metų įsigaliojus ankstesnės Vyriausybės nutarimui dėl prekių į trečiąsias šalis gabenimo oro transportu, „Teltonika“ savo prekes esą veža ne per Vilniaus, bet per Rygos bei Talino oro uostus, taip pat ten pildo deklaracijas.

„Informacija apie vežamas prekes per Estiją yra neteisinga“, – lakoniškai atsakė įmonė.

Ar trečiosios šalys, į kurias lietuviškų gaminių išvežimas, turimais duomenimis, padidėjo, gali būti naudojamos apeinant sankcijas Rusijai, Lietuvos muitinė neatskleidžia. Į klausimą, kiek nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje buvo išaiškinta sankcijų Rusijai apėjimo schemų, departamentas teatsakė: „Šie duomenys yra konfidencialūs.“

„Teltonika“: įvežė be mūsų žinios

„Teltonikos“ prekių ženklo produktų judėjimą į Rusiją rodo muitinių duomenų informacinė sistema „ImportGenius“. Ji atskleidžia, kad nuo 2023 m. pradžios iki 2024 m. balandžio įmonių grupės gaminiai į Rusiją buvo vežami bent 18 kartų.

„Jūsų pateiktoje ataskaitoje nurodyti prekių įvežimai vyko be „Teltonikos“ žinios“, – atsakymuose LRT Tyrimų skyriui tvirtina įmonė.

Turimi duomenys rodo, kad 2023 m. pabaigoje ir pernai kovą dvi Turkijos įmonės į Rusiją vežė „Teltonikos“ antenas bei laidus. Šioms bendrovėms dėl draudimų apėjimo pernai rudenį buvo pritaikytos JAV sankcijos.

JAV Užsienio aktyvų kontrolės biuro duomenimis, turkiška įmonė „Aavat Endustriyel Sistemleri“ nuo pernai sausio iki gegužės mėnesio į Rusiją išvežė mikroelektronikos komponentų už 150 tūkst. dolerių. Jos pagrindinė klientė Maskvoje – įmonė „Veresk“, pernai sankcionuota JAV dėl to, kad dalyvavo ribojimų Rusijai apėjimo schemose. Būtent į įmonę „Veresk“ buvo nukreipti ir „Teltonikos“ produktai.

Kita turkiška bendrovė „Olimpik Gama Logistics“ 2023 m. lapkritį į Rusiją vežė lietuviškos bendrovės antenas vienos Čekijos bendrovės užsakymu.

„Kalbant apie prekių įvežimą iš Turkijos (apytiksliai 1000 eurų vertės įvairių prekių, dominuojančios prekės – antenos ir laidai), atkreipiame dėmesį, kad jūsų paminėtos Turkijos bendrovės nėra „Teltonikos“ klientės, su šiomis įmonėmis neturime jokių verslo ryšių“, – nurodė Lietuvos įmonė.

Pirkėjas – senas partneris

Turimi duomenys rodo, kad daugiausia „Teltonikos“ prekių gabenta 2023 m. rugsėjį. Tuo metu iš Honkongo į Rusiją Kinijos logistikos bendrovė „Sinalex Limited“ įvežė GPS stebėjimo įrangos ir kitų prekių už daugiau kaip 70 tūkst. JAV dolerių.

Kaip žinoma, Honkonge yra įsikūrusi ir „Teltonikos“ patronuojamoji bendrovė „Teltonika limited“. Oficialiai skelbiama, kad jos paskirtis – elektronikos komponentų tiekimas grupės įmonėms.

„Honkonge veikianti „Teltonikos“ atstovybė užsiima tik mūsų produkcijai reikalingų elektronikos komponentų tiekimu į Lietuvą ir ši atstovybė nėra produkcijos distribucijos centras“, – teigiama įmonės atsakymuose.

„Teltonika“ taip pat nurodo, kad neturi jokių verslo ryšių su prekių siuntėja bendrove „Sinalex Limited“.

„Taip pat mūsų dėmesį patraukė aplinkybė, kad iš Honkongo įvežamų prekių kilmės šalis – Kinija. „Teltonikos“ produkcija visada žymima lietuviška kilme. Atsižvelgdami į tai, neatmetame galimybės, kad Kinijoje veikiančios bendrovės be „Teltonikos“ žinios galimai neteisėtai naudojasi „Teltonikos“ prekių ženklu bei šiomis siuntomis buvo siunčiamos ne „Teltonikos“ pagamintos prekės. Šio atvejo aplinkybėms išsiaiškinti skirsime papildomą dėmesį“, – nurodoma LRT Tyrimų skyriui pateiktuose atsakymuose.

Tačiau verta atkreipti dėmesį į Rusijos importuotoją, kuriam prireikė iš Honkongo atsivežti daugiau kaip 2700 „Teltonikos“ GPS stebėjimo įrangos. Šis pirkėjas – tai įmonių grupė „Aurora Evernet“. Ji valdo elektroninės prekybos platformą „Ivan Glonassov“, kurios specializacija yra stebėjimo ir navigacijos, taip pat išmaniosios transporto sistemos.

Platforma „Ivan Glonassov“ dar iki karo Ukrainoje skelbėsi esanti „Teltonikos“ partnerė. Rusiškos įmonės internetinės parduotuvės svetainėje iki šiol siūloma įsigyti, pvz., „patikimo gamintojo“ – „Teltonikos“ – 4G WiFi maršrutizatorių „Teltonika RUTX11“.

Svetainėje skelbiama, kad gaminiai pirkėjams siunčiami iš prekybos platformos „Ivan Glonassov“ sandėlių Sankt Peterburge ir Almatoje (Kazachstanas). „Dirbame su daugybe transporto įmonių ir galime pasiūlyti Jums patogiausią variantą. Mūsų vadybininkas informuos jus apie kainą ir pristatymo laiką po užsakymo pateikimo“, – rašoma skelbime.

„Teltonikos“ atsakymuose teigiama, kad bendrovė „Ivan Glonassov“ nėra aktyvi šios grupės klientė, o 2023–2024 m. jokių pardavimų nebuvo vykdyta. „Neturime jokių duomenų, kad bendrovė „Ivan Glonassov“ būtų pažeidusi sutartis ir reeksportavusi „Teltonikos“ gaminius į Rusiją“, – rašo įmonė.

Tačiau pristatyti „Teltonikos“ įrangą į šalį agresorę siūlosi ir kiti įmonės partneriai Kazachstane. Nors šioje šalyje nuo 2021 m. veikia oficiali „Teltonikos“ įmonė „Teltonika Kazakhstan“, dar bent kelios vietinės bendrovės viešai skelbia esančios oficialios lietuviškos įmonės atstovės.

Viena iš jų – „Ruba Technology“, valdanti interneto platformą „WiFi.kz“. Ji taip pat siūlo prekes pristatyti į Rusiją. „Norėdami įsigyti prekių partnerių kainomis, kreipkitės į mūsų vadybininkus. Tiekimas vykdomas į NVS šalis, Kazachstano ir Rusijos miestus per patikimas transporto kompanijas“, – nurodoma šios bendrovės interneto svetainėje.

„Su šiuo klientu, kaip ir kitais klientais Kazachstane, esame pasirašę sutartis, kad „Teltonika“ prekės yra tiekiamos tik Kazachstano rinkai, todėl kreipėmės į šį klientą, kad duomenys interneto svetainėje būtų atnaujinti ir patikslinti“, – atsakydami į LRT Tyrimų skyriaus klausimus, nurodė „Teltonikos“ atstovai.

Pateiktame atsakyme taip pat rašoma, kad pardavimai šiam klientui buvo „itin nedideli“: 2023 m. siekė apie 20 tūkst. eurų, o 2024 m. – apie 10 tūkst. „Šiuo metu šio kliento užsakymų neturime, tačiau jei ateityje šis klientas norėtų tęsti bendradarbiavimą, už sankcijų kontrolę atsakingi darbuotojai atliks papildomą šio kliento analizę“, – rašo įmonė.

Atsakymuose akcentuojama, kad bendrovės „Ruba Technology“ interneto svetainėje yra pateikta „neaktuali informacija, grindžiama duomenimis iki 2020 metų“. Tačiau LRT Tyrimų skyrius turi šios bendrovės svetainės ekrano kopijas: naujienų skiltyje pateikiama informacija apie „Teltonikos“ gaminius. Paskutinis įrašas – 2024 m. gruodžio 27. Kaip naujiena pristatoma transporto priemonių stebėsenos įranga „Teltonika FMx003“.

Buvo „Teltonika“, tapo „Sputnik“

„Teltonikos“ įkūrėjas A. Paukštys prieš kelias savaites žiniasklaidai pasakojo, kad Rusijoje bendrovės įmonė buvo atidaryta 2021 m., o veiklą nutraukė prasidėjus karui Ukrainoje. Tačiau oficialiose duomenų bazėse yra informacija, kad Rusijoje įmonė „Teltonika“, kurios pavadinimas rašytas rusiškais rašmenimis, registruota 2020 m. liepą.

Apie tai, kad įmonė dirba jau metus, 2021-ųjų rudenį kalbėjo ir rusiškojo padalinio vadovas Jurijus Degtiaras. Pristatymą, pavadintą „Teltonika“ tapo artimesnė“, jis darė bendrovės „Aurora Evernet“ – tos pačios, kuri dabar apsirūpino lietuviškos bendrovės gaminiais iš Kinijos – surengtoje konferencijoje visos Rusijos palydovinio stebėjimo rinkos profesionalams.

Platformoje www.politika.lt kalbinamas žurnalisto Edmundo Jakilaičio, A. Paukštys prieš kelias savaites pasakojo, kaip 2022-aisiais teko atleisti 45 biuro Maskvoje darbuotojus, kaip su jais buvo atsiskaitoma baldais ir kompiuteriais. „Ten jau 2023 metais jokios veiklos iš viso nėra“, – kalbėjo verslininkas.

Oficialiais registrų duomenimis, rusiškasis „Teltonikos“ padalinys iš tiesų 2023 m. pajamų nebegavo, o štai pernai jau turėjo ir mokestinių įsiskolinimų Rusijai – 67,9 tūkst. rublių. Skola susidarė, nes Rusijoje esanti įmonė – neuždaryta, neturi ir likviduojamos statuso. 2022 m. rudenį, kai įmonė, anot A. Paukščio, nutraukė veiklą Maskvoje, rusiškoji „Teltonika“ pakeitė pavadinimą – dabar tai „TD Sputnik“. Tada pakeistas ir įmonės registracijos adresas. Registruose nurodoma, kad joje iki šiol yra du darbuotojai.

„Šie pakeitimai buvo atlikti kaip atstovybės uždarymo proceso dalis. Kadangi vienas iš galimų teisinių ryšių nutraukimo su Rusijoje registruotu juridiniu vienetu būdas – akcijų perleidimas, įmonės pavadinimo pakeitimas mums buvo ypač svarbus siekiant išvengti galimų interpretacijų dėl tolimesnio veiklos vykdymo „Teltonikos“ pavadinimu perleidus šios bendrovės akcijas“, – nurodoma įmonės atsakyme.

Bendrovė tikina, kad „Teltonika“ – ne vienintelis lietuviškas verslas, kuris susidūrė su Rusijos teisinėmis kliūtimis uždarant savo buvusias atstovybes Rusijos rinkoje. „Visuotinai žinoma, kad Rusijoje galiojantis reguliavimas yra nukreiptas siekiant užkardyti Vakarų šalių, ypač Rusijos įvardintų kaip „nedraugiškų“ šalių, civilizuotą teisinį pasitraukimą“, – teigia įmonė.

Jos atsakymuose taip pat nurodoma, kad „Teltonika“, pačios įmonės duomenimis, buvo „pirmieji iš aukštųjų technologijų gamintojų, kurie ėmėsi techninių priemonių, kad naujai išleidžiami gaminiai turėtų įdiegtus technologinius ribojimus, neleidžiančius veikti Rusijos teritorijoje“.

Kaip teigiama, „Teltonikos“ verslo partneriai yra tikrinami, o klientai pasirašytinai įsipareigoja neperparduoti įmonės gaminių Rusijoje. Už pažeidimus numatytos baudos, taip pat vienašališkas sutarčių nutraukimas. „Be to, klientai yra informuoti, jog gaminiai dėl savo technologinių apribojimų neveikia Rusijoje“, – tikina įmonė.

Gaminiai fronte, bet be licencijos

„Teltonika“ skelbia, kad įgyvendinti technines priemones, ribojančias „Teltonikos“ produktų veikimą Rusijos ir Baltarusijos teritorijose, pradėjo Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 m.

„Technologiniai apribojimai pirmuosiuose „Teltonikos“ gaminiuose pradėjo veikti nuo 2022 m. vidurio. Anksčiau pagaminti produktai šių apribojimų neturėjo“, – nurodoma atsakymuose.

Kartu įmonė tvirtina neįsivaizduojanti situacijos, kad „Teltonikos“ produkcija kaip technologinis komponentas būtų panaudota Rusijos karo pramonėje. „Teltonika“ gamina civiliniam naudojimui skirtus gaminius. Mes neturime duomenų, kad rusiškoje technikoje būtų naudojami mūsų gaminiai“, – nurodoma atsakymuose.

Tačiau prieš kelias savaites, kalbėdamas platformoje politika.lt, verslininkas A. Paukštys pasakojo, kad „Teltonika“ jų gaminamus maršrutizatorius leido naudoti Ukrainai – jūriniams dronams. „Kilus karui jau pirmą savaitę visi routeriai, kurie buvo mūsų biure Kyjive, buvo perduoti kariuomenei ir jie tikrai padėjo apsiginti nuo kolonų, kurios tuo metu važiavo Kyjivo link“, – aiškino jis.

Turintis patvirtinimą, kad būtent „Teltonikos“ technologijos naudojamos Ukrainos kariuomenėje, LRT Tyrimų skyriui sakė naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. „Yra bendradarbiavimas tarp įmonės ir Ukrainos tam, kad būtų panaudotos tos technologijos Ukrainoje“, – LRT Tyrimų skyriui teigė L. Savickas.

LRT Tyrimų skyrius „Teltonikos“ teiravosi, kad jeigu jų įrangą naudoja Ukrainos kariuomenė, kokiu būdu įmanoma atskirti, ar jos ten pat neturi ir rusai?

„Kaip minėjome, „Teltonika“ gamina civiliniam naudojimui skirtus gaminius. Mes neturime duomenų, kad rusiškoje technikoje būtų naudojami mūsų gaminiai“, – pakartojo įmonė. Ji tikina, kad „Teltonikos“ produkcija – civiliniam naudojimui skirti įrenginiai, kurie nėra dvejopo naudojimo, nes pagal savo technines charakteristikas nepatenka į dvejopo naudojimo reglamento taikymo sritį.

Grėsmė, kad išmaniųjų technologijų gamintojų prekės gali tapti prieinamos Rusijai, paskatino ankstesnės kadencijos Vyriausybę griežtai pritaikyti ES rekomendacijas ir uždrausti lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis. Išimtis padaryta 10 draugiškų valstybių: JAV, Japonijai, Jungtinei Karalystei, Pietų Korėjai, Australijai, Kanadai, Naujajai Zelandijai, Norvegijai, Šveicarijai bei Islandijai. Gabenimas antžeminiu transportu uždraustas jau anksčiau.

Gruodžio pradžioje priimtą buvusios Vyriausybės nutarimą lydėjo išvados, kad prekės ir technologijos, kurios turi dvejopo panaudojimo galimybę, Rusijai yra kritiškai reikalingos, nes yra naudojamos jos tikslaus valdymo ginklų ir karinių sistemų gamybos pramonei remti. Tokia įranga Rusijos rankose esą gali atsidurti, kai oro transportu nugabenama į trečiąją šalį, o iš jos – nukreipiama jau į Rusiją.

Atsakomybė – patiems tiekėjams

Šiuo buvusios Vyriausybės nutarimu, kaip pernelyg ribojančiu, piktinosi verslo organizacijos. „Teltonikos“ įkūrėjas A. Paukštys jas pavadino nukreiptomis prieš jo įmonę.

Atsakymuose LRT Tyrimų skyriui „Teltonika“ nurodo, kad jie – ne vienintelis verslas, kuriam buvo aktualūs nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioję eksporto draudimai. „Tačiau šie ribojimai daro didelę įtaką mūsų verslui bei vykdomų projektų įgyvendinimui. 2025 m. sausio 15 d. vyko Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Muitinės departamento, Užsienio reikalų ministerijos bei verslo asociacijų susitikimas dėl Vyriausybei pateikto naujojo nutarimo projekto. Šio susitikimo metu daug įmonių ir verslą jungiančių asociacijų išsakė savo nuogąstavimus dėl šiuo metu galiojančių eksporto draudimų, todėl tai akivaizdžiai nėra tik „Teltonikos“ problema. „Teltonika“ buvo viena iš nedaugelio verslų, šiuos klausimus kėlusių atvirai“, – rašoma atsakyme.

Pasak įmonės, 2024 m. „Teltonikos“ įmonių grupės pardavimai trečiosiose šalyse sudarė apie 107 mln. eurų ir prognozuojama, kad šiemet šis skaičius galėtų siekti apie 130 mln. eurų.

Kilus viešam triukšmui, darbą pradėjęs naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras L. Savickas viešai skelbė, kad jo pirmtakų įvesti ribojimai bus atšaukti. Tai ketinta padaryti sausio 15 d. vykusiame Vyriausybės posėdyje, dabar minima sausio 22 d.

Ministras L. Savickas taip pat nebe taip entuziastingai pasisako apie draudimo atšaukimą. Kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi jis leido suprasti anksčiau netiksliai suformulavęs savo mintį žiniasklaidai.

„Tema tikrai nebuvo labai lengva ir nebuvo lengva ir žurnalistams pristatyti poziciją, kas konkrečiai yra siūloma. <...> Šiuo metu šis draudimas galioja ir jis galios mažų mažiausiai iki sausio 22 d., kai yra numatyta Vyriausybės posėdyje svarstyti šio nutarimo pakeitimą. Jei sutarsime, nutarimas keisis nauju tekstu“, – sakė L. Savickas.

Švelninant draudimus, dvejopos paskirties bei įprastų didelio prioriteto prekių gabenimo lėktuvais į trečiąsias šalis ketinama nedrausti, bet planuojama į pardavimo sutartis įtraukti draudimą reeksportuoti tokias prekes į Rusiją. Taip pat numatomi griežti tikrinimai ir išsamios deklaracijos, leidžiančios stebėti prekių kelią. Gabenti prekes būtų draudžiama tik taisykles laužantiems tiekėjams.

Vis dėlto ministras L. Savickas neigė, kad taisyklių švelninimas skirtas padėti „Teltonikai“. „Šis nutarimas riboja tiesiogiai vieną iš tokių strateginių mūsų ekonominių tikslų ir reikšmingai yra paliečiama viena įmonė, t. y. „Teltonika“, bet ji yra tikrai ne vienintelė“, –sakė jis.

Kartu politikas tikino iki šiol negavęs informacijos, kad „Teltonika“ būtų bandžiusi apeiti sankcijas.

„Tą labai aiškiai pabrėžiau ir susitikime su verslo asociacijomis. Nes labai aiškiai pasakiau – mūsų lūkestis yra tas, kad pats verslas labai aiškiai įsivertintų savo riziką, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog yra tikslingai apeidinėjamos sankcijos ir šis Vyriausybės nutarimas, Vyriausybė turės labai griežtų įrankių paketą“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovas.