LRT tyrimas. Kaip Palangos konservatoriai įsuko Velnio ratą

Palangoje jau trečius metus besisukantis apžvalgos ratas kelia vis daugiau aistrų. Vienas iš rato akcininkų viešai suabejojo, ar dirbama skaidriai, ir tvirtina, kad šį verslą valdo Palangos konservatorių lyderiai – meras Šarūnas Vaitkus ir Seimo narys Mindaugas Skritulskas, nors oficialios akcininkės – jų žmonos. LRT Tyrimų skyrius ir portalas LRT.lt gavo įrodymų, kad Seimo narys nuo pat pradžių dalyvavo kuriant šį verslą, o per Palangos savivaldybę buvo užtikrintos išskirtinės sąlygos.

Kelionės, derybos ir būsimi akcininkai

2022-ųjų pavasario pabaigoje Palangoje pradėjusio veikti apžvalgos rato, neretai vadinamo Velnio ratu, projektas pradėtas vystyti dar 2021-aisiais. LRT duomenimis, 2021 m. dar tik būsimi įmonės „Rota fortuna“ akcininkai ne kartą vyko į užsienį, ten ieškojo Palangai tiksiančio rato. Turima medžiaga rodo, kad į keliones su verslininkais tuo metu vyko ir Seimo narys, Palangos konservatorius M. Skritulskas.

„Mes kartu važinėjome po Europą, aš rodžiau, kur reikia pažiūrėti, kas gamina ratus, rinkome informaciją. Kartu važiavome ir kartu išsirinkome. Aišku, aš anksčiau žinojau tą gamyklą. Ir mes kartu važiavome iki tos gamyklos, kuri mums pardavė tą ratą 2022 m. Išsirinkome patį geriausią. Tiesioginėse derybose mes visi trys dalyvavome: Dainius Drungilas (ratą valdančiai įmonei vadovaujantis verslininkas – red.) , M. Skritulskas ir aš“, – teigė įmonės „Rota fortuna“ akcininkas R. Katinas. Jis save vadino šio verslo sumanytoju.

LRT turi įrodymų, kad viena tokių išvykų buvo surengta 2021 birželio 8 d.

Tądien Seime vykusio posėdžio metu prezidentas Gitanas Nausėda skaitė metinį pranešimą, tačiau M. Skritulsko posėdžių salėje nebuvo. Jis drauge su dviem verslininkais lankėsi Amsterdame ir sukosi apžvalgos rate. LRT turi įrašą, kuriame girdėti, kaip pramogos dalyviai svarsto tokio įrenginio įsigijimo ir pastatymo galimybes.

Apie šią išvyką į užsienį politikas neinformavo Seimo valdybos. Praleistą posėdį pagrindžiančių dokumentų jis nepateikė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Sulaukęs LRT klausimų, politikas tvirtino jokiose derybose nedalyvavęs, o užsiminus apie turimus įrodymus, tvirtino kelionių nepamenantis.

„Žinokit, tikrai neatsimenu, kas buvo prieš trejus metus taip tiksliai kažkurią dieną, tai turėčiau pasitikslinti, dabar negaliu komentuoti. Gal aš ir buvau Amsterdame, negaliu pasakyti, bet derybų aš tokių nevedžiau“, – sakė M. Skritulskas.

Kelionių ir rato paieškų kartu su M. Skritulsku ir R. Katinu išsamiau pakomentuoti negalėjo ir D. Drungilas, nors vyko kartu.

„Aš, žinokit, nelabai čia suprantu pagrindo tai komentuoti – kažkas kažkur vyko. Tai nesusiję, iš tiesų, su pačiu ratu ir nesuprantu, ką aš čia turėčiau pakomentuot. Nežinau tokių faktų išvis“, – sakė D. Drungilas.

Klausimą apie bendras keliones ir derybas jis pavadino provokacija. „Žiūrėkit, aš tikrai nesileisiu į jūsų provokacijas. Tiesiog neturiu ką pakomentuot šitais klausimais, nes na... Pikti liežuviai dirba savo darbą“, – teigė verslininkas.

Keliomis dienomis vėliau, nei komentavo sutuoktinis, atsakymus raštu pateikusi parlamentaro žmona Ramunė Skritulskienė keliones į užsienį prisiminė.

„Mano sutuoktinis jokių pareigų šioje įmonėje nevykdo ir negali vykdyti. Tiesa, jis dar iki įmonės steigimo kartu su kitais būsimais akcininkais, kurie tuomet buvo mūsų šeimos draugai, vyko į privačią kelionę, kuriuos metu, be kita ko, buvo apžiūrėtas ir apžvalgos ratas. Tačiau tuomet dar nebuvo nuspręsta imtis šio verslo“, – tikino politiko sutuoktinė.

Verslininkas R. Katinas, paklaustas, ar jau minėtame 2021-ųjų birželį įvykusiame apsilankyme Amsterdame, kuriame dalyvavo ir M. Skritulskas, buvo vykdomos derybos dėl rato įsigijimo, patvirtino: „Taip. Tai buvo derybų pradžia.“

Sklandžiai ėjęsis keturių draugų projektas

LRT.lt jau skelbė, kad šiuo metu įmonės „Rota fortuna“ akcijos lygiomis dalimis priklauso D. Drungilui, R. Katinui, R. Skritulskienei ir Palangos mero sutuoktinei Vilmai Vaitkuvienei. Pastaroji į įmonės valdymą įsitraukė po metų nuo įmonės įkūrimo. Prieš tai ketvirtadalį įmonės akcijų vienas po kito valdė kiti du asmenys. Vienas iš jų LRT patvirtino, kad buvo paprašytas sudalyvauti šiame versle, bet paskui akcijas perleido kitam nurodytam asmeniui.

Įmonės „Rota fortuna“ akcininkas R. Katinas, save vadinantis šio verslo iniciatoriumi, tvirtina, kad iš tiesų jį valdo keturi vyrai. Trys iš jų – Palangos konservatorių elitas: skyriaus pirmininkas Š. Vaitkus, jo pavaduotojas M. Skritulskas bei puikiai kurorte žinomas verslininkas D. Drungilas.

„[Tikrieji verslo valdytojai] esame aš, D. Drungilas, Š. Vaitkus ir M. Skritulskas. Aš turėjau draugą, Mindaugą [Skritulską], <...> ir mes su juo daug keliavome, daug bendravome, pasakojau labai daug apie tą verslą. Jisai pasiūlė, kas turėtų būt įmonės valdytojai, aš sutikau su viskuo, aišku“, – projekto pradžią prisiminė R. Katinas.

Jis teigė nemanęs, kad sprendimas politikų dalyvavimą pridengti žmonomis – rizikingas žingsnis.

„Aš kažkaip nieko nepagalvojau blogo, kad jų, kaip politikų, žmonos bus oficialios akcininkės. Kas čia blogo? Aš įsivaizduoju, kad jie vieši asmenys. Negalvojau, kad sulauksiu šios dienos situacijos“, – sakė R. Katinas.

Anot pašnekovo, D. Drungilas į verslą buvo įtrauktas dėl to, kad kita jo įmonė yra išsinuomojusi Katalikų Bažnyčios kurijos sklypą J. Basanavičiaus gatvėje.

„M. Skritulskas – kaip geras organizatorius valstybinėje įmonėje. O Vaitkus – kaip pagalba. Kaip sakyt, kad sklandžiai vyktų verslas. Kiek pamenu, Mindaugo [Skritulsko] buvo idėja įtraukti, kad be jo (be Š. Vaitkaus – red.) negalim rizikuoti“, – vardijo R. Katinas.

Jis taip pat kalbėjo, esą jam gaila į tokią situaciją patekusio Palangos mero. „Aš nuoširdžiai tikiu, kad meras net nežino šių dienų tikros situacijos. Aš du kartus bandžiau pas jį patekti. Kai antrą kartą nuvažiavau į Palangą, jis manęs nepriėmė. Aš jam norėjau papasakoti, kad galimai vyksta ne visai teisėti veiksmai įmonėje. Meras perdavė man, kad susitikimui neturi laiko“, – įvardijo verslininkas.

Seimo narys M. Skritulskas neslėpė, kad juos su kurorto meru sieja sena draugystė. „Mes su meru, ko gero, jau 25 metai esam draugai ir bendražygiai“, – teigė M. Skritulskas.

Vis dėlto verslo ryšius su Š. Vaitkumi Seimo narys linkęs neigti – esą „Rota fortuna“ išskirtinai tik jo žmonos R. Skritulskienės veiklos sritis.

„Tai yra netiesa, tai yra blefas ir melas, – taip į klausimą, ar neprisidengia žmona šiame versle, atsakė parlamentaras. – Kadangi žmona ir tiesiogiai dirba (įmonėje – red.), tą aš esu nurodęs interesų deklaracijoje. Ji šitos įmonės pavaduotoja.“

Panašus atsakymas nuskambėjo ir R. Skritulskienės atsiųstame komentare. „Galiu pažymėti, kad už šį verslą, kaip akcininkė, esu atsakinga pati. Noriu aiškiai paneigti bandomą mesti mano šeimai šešėlį, kad neva aš esu tik žinomo savo vyro nieko neveikianti statytinė. Verslas man nėra jokia naujiena: jau daugybę metų vystau ne vieną verslą, esu įmonių vadovė ir savininkė. Šioje įmonėje dirbu kasdienį direktoriaus pavaduotojos darbą. Mano sutuoktinis jokių pareigų šioje įmonėje nevykdo ir negali vykdyti“, – rašė ji.

Tačiau politiko šeima taip ir neatsakė, kas ir kodėl pakvietė R. Skritulskienę prisijungti prie apžvalgos rato verslo.

Palangos meras Š. Vaitkus gyvai atsakyti į LRT žurnalistų klausimus nesutiko, o atsakymus pateikė per savivaldybę raštu. Kaip ir ilgametis bendražygis M. Skritulskas, jis ryšius su verslu neigia.

„Jūsų šaltinių pateikti teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Galiu tik dar kartą pakartoti, ką jau esu anksčiau nurodęs, kad aš jokių sprendimų nesu priėmęs ir jokia forma nedalyvauju šios bendrovės veikloje. Tikiuosi, kad jūs, kaip žurnalistė, objektyviai vertinsite trečiųjų asmenų teiginius“, – atsiųstame komentare teigė Š. Vaitkus.

Palankūs miesto valdžios sprendimai

Panašu, kad planas įsukti Palangoje apžvalgos ratą, tarp kurio vykdytojų, kaip tvirtinama, yra įtakingi Palangos politikai, iš tiesų klostėsi be trukdžių. Skirtingai nei kitiems panašių sumanymų Palangoje turėjusiems verslininkams.

2021-ųjų pabaigoje, taigi, keliais mėnesiais anksčiau, nei savo veiklą pradėjo „Rota fortuna“, į savivaldybę kreipėsi atrakcionų verslu kurorte užsiimanti Artūrui Stražnickui priklausanti įmonė „Virintos vingis“. Ji siekė galimybės pastatyti apžvalgos ratą verslininko valdomoje teritorijoje J. Basanavičiaus gatvės pradžioje.

Palangos savivaldybė tokio verslininko sumanymo nepalaimino.

„Savivaldybės administracija atsisakė jam suderinti šitą projektą, ir, pacituosiu, motyvuodama štai kuo: kad „administracija mano, kad J. Basanavičiaus g. priklauso kultūros paveldo teritorijai, o kultūros paveldo teritorijoje prašomas įrengti ratas didintų kurorto vizualinę taršą, taip pat neužtikrintų teritorijos saugumo“, – LRT teigė verslininkui atstovaujanti advokatė Jūratė Juodienė.

Pasak jos, praėjus penkiems mėnesiams nuo šito savivaldybės administracijos rašto toje pačioje J. Basanavičiaus gatvėje buvo pastatytas įmonės „Rota fortuna“ apžvalgos ratas.

„Vadinasi, savivaldybė nemano, kad jis sudaro vizualinę taršą“, – apie skirtingas savivaldybės nuomones dėl dviejų objektų sakė advokatė.

Savivaldybės sprendimu, bendrovė „Rota fortuna“ leidimą veiklai gavo ne vienam sezonui, kaip įprasta, bet ištisiems 9-eriems metams. Ne vienus metus verslininkams, turintiems teisinių ginčų su savivaldybe, atstovaujanti advokatė J. Juodienė pastebi, kad toks terminas – neįprastai ilgas. Ji sako, kad su tokiais precedentais dar neteko susidurti.

„Tokio termino nėra buvę. Netgi priešingai. Taisyklės numato, kad įrenginių projektai derinami ne ilgiau kaip 3-ejiems metams, bet iš mano 20 bylų praktikos matau, kad savivaldybė įrenginio projektą derina sezonui, pavyzdžiui, nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. Ir viskas. Taisyklės nenumato ilgesnio termino, tai mes ir neprašome. Nerealaus reikalavimo nekeliame“, – pabrėžė advokatė.

Palangos meras Š. Vaitkus klausimą dėl leidimo įmonės veiklai peradresavo savivaldybės atstovei spaudai Tamarai Zaicevai – esą meras sprendžiant tokius klausimus nedalyvauja.

„Leidimas bendrovei „Rota fortuna“ prekiauti ar teikti paslaugas privačiame sklype išduotas 9-eriems metams, nes apžvalgos ratas, kaip infrastruktūrinis turistinis objektas, veikiantis ištisus metus, skirtas apžvelgti Palangos miesto kraštovaizdį, taip sukuria kurortui pridėtinę vertę ir tokį terminą prašyme nurodė „Rota fortuna“, – apie tai, kad su garsiais Palangos politikais siejamas verslas pateikė miesto valdžią įtikinusį pasiūlymą, paaiškino T. Zaiceva.

Tuo tarpu minėto bendrovės „Virintos vingis“ įrenginio savivaldybė, panašu, nė nevertino kaip apžvalgos rato.

„Bendrovė, J. Basanavičiaus gatvės pradžioje vykdanti vasaros sezono metu vaikiškų karuselių ir kitų vaikiškų pramogų paslaugas, paprašė suderinti 13 laikinų įrenginių paslaugai teikti. Taip pat prašyta suderinti 15 metrų aukščio karuselę „Ratas“ (ne apžvalgos ratą)“, – atsakyme dėsto savivaldybės atstovė.

Ji taip pat pažymėjo, kad J. Basanavičiaus gatvės pradžioje esantys sklypai, patenkantys į Kultūros paveldo teritoriją, kur norėta statyti pramoginį ratą, ribojasi su vienu iš svarbiausių Palangą reprezentuojančių kultūros paveldo objektų – Kurhauzu.

„Savivaldybės administracijos siekis neleisti Kurhauzo aplinkos „aplipdyti“ įvairiais menkaverčiais pramoginiais įrenginiais sietinas ne su galima konkurencija, kaip jūs bandote įteigti, o su teisėtais lūkesčiais matyti kultūros paveldo objektą Kurhauzą nepaveiktą vizualinės taršos“, – nurodė savivaldybės atstovė.

Pritaikė anksčiau Seime gają praktiką?

LRT žurnalistams pavyko susipažinti su įmonės „Rota fortuna“ veiklos dokumentais. Iš jų matyti, kad projektą iš pradžių bandyta įgyvendinti per vieną D. Drungilo įmonių – bendrovę „Aktyvistas“.

Būtent „Aktyvistas“ 2021 m. lapkritį po, kaip tvirtinama, sėkmingai pasibaigusių rato paieškų, kuriose dalyvavo ir parlamentas M. Skritulskas, sudarė kelių milijonų vertės apžvalgos rato nuomos sutartį su įmone „Prinz Leisure Products B.V.“, kuri dar geriau žinoma kaip „Mondial“.

Sutartimi „Aktyvistas“ įsipareigojo mokėti po 37, 5 tūkst. eurų siekiančias kasmėnesines nuomos įmokas bei sumokėti garantinį 150 tūkst. eurų mokestį.

Vis dėlto netrukus – 2022 m. vasario pradžioje – buvo įregistruota „Rota fortuna“. Vos tik įmonei pradėjus veiklą atsirado tos pačios Olandijos įmonės komercinis pasiūlymas. Juo jau ne įmonė „Aktyvistas“, o bendrovė „Rota fortuna“ įsipareigojo mokėti ne tik kasmėnesines nuomos įmokas, bet ir dvejus metus po daugiau nei 1 mln. eurų, taip išpirkdama ratą.

Toks susitarimas, kaip matyti iš įmonės „Rota fortuna“ dokumentų, gerokai išaugino įmonės sąnaudas, tačiau kaip turtas išperkamas ratas įmonės dokumentuose neatsispindi.

„Buvo padarytas toks variantas, kaip kažkada Seime. Seimo nariai per kadenciją išsinuomodavo brangiai automobilį ir po kadencijos už likusius100 eurų ar ten litų, pavyzdžiui, nusipirkdavo. Tai čia, aš dabar suprantu, padarytas toks modelis, kad vietoj pirkimo buvo perdaryta vėliau nuoma. Nuomojama mokant ne po 37,5 tūkst. kas mėnesį, o per milijoną per metus. Ir taip nusirašo ne iš pelno įsigijimas daikto, o iš tiesioginių sąnaudų. Tai reiškia, nereikia mokesčių mokėt valstybei ir taip toliau. Ir dabar už likutinę vertę ratas bus išpirktas“, – dėstė R. Katinas.

Tuo metu R. Skritulskienė raštu aiškino, kad įmonė pirmuosius dvejus metus apžvalgos ratą valdė nuomos pagrindais, mokėdama nuomos mokestį. „Nuomos terminui pasibaigus, pavyko sutarti ir pasirašyti sutartį dėl šio įrenginio įsigijimo. Visus atsiskaitymus, pagal išrašytas sąskaitas, vykdome tik banko pavedimais“, – nurodė ji.

Tikslas – nemokėti mokesčių?

Pasak R. Katino, dabar įmonės dar neišmokėtas likutis siekia apie 1,1 mln. eurų. Sumokėtas depozitas – 150 tūkst. eurų, tad iki šių metų spalio belieka sumokėti 950 tūkst.

„Tikslas – nemokėt valstybei mokesčių. Galimai“, – paklaustas, koks gali būti bendrovės tikslas sumažinti rato kainą, sakė pašnekovas.

Apie sprendimą išsipirkti ratą, o dideles sumokamas sumas dokumentuose įtraukti į sąnaudas, diskutuota šį pavasarį vykusiame įmonės „Rota fortuna“ akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo R. Skritulskienė, M. Skritulskas, D. Drungilas, R. Katinas bei įmonės finansininkė.

LRT susipažino su šio susirinkimo garso įrašu, kuriame girdėti, kaip R. Katinas ragina verslo partnerius sumokėtus pinigus nurodyti kaip nuomą ir sumokėti mokesčius, tačiau palaikymo nesulaukia.

„Čia yra nuoma. Čia yra sąnaudos. Jei mes norėjome įsitraukti į vertę, tada reikėjo ne per nuomą, bet mes tada mokėtume pelno mokestį“, – girdisi R. Skritulskienės komentaras.

Vėliau posėdžio metu ji toliau kalba, kad jeigu institucijoms ir kiltų klausimų, įmonė turėtų kaip pasiaiškinti.

„Čia nėra jokio kriminalo. Mus gali pasisodinti Mokesčių inspekcija, ir jų yra toks darbas, kad jie kiekvieną kartą nori išmušti pinigų iš kažko. Jeigu mes argumentuotai aiškinam, rodom pavyzdžius, jie neturi pagrindo išmušti. Vienintelį, ką jie sakys, tai: „Mums nepagrįstai atrodo jūsų turto vertė.“ O kokiu būdu jie turi pasitikrinti turto vertę, kai nėra analogų?“ – dėsto R. Skritulskienė.

„Rota fortuna“ nėra pateikusi Registrų centrui savo 2022 metų finansinės veiklos dokumentų. O 2023-iųjų ataskaitoje nepateikti palyginamieji ankstesnių veiklos metų duomenys. Taigi, nėra galimybės oficialiai palyginti, kiek tiksliai pajamų, pelno gavo ar kiek turto įmonė turėjo nuo veiklos pradžios.

Tačiau LRT turimi duomenys atskleidžia, kad pirmaisiais veiklos metais, 2022-aisiais, įmonė iš viso gavo kiek daugiau nei 2 mln. eurų pajamų ir sumokėjo 43 tūkst. eurų Pelno mokesčio. O štai 2023 metais pajamos siekė daugiau kaip 1,4 mln. eurų, bet veikta nuostolingai – patirtas 93,6 tūkst. eurų grynasis nuostolis. Todėl Pelno mokestis nemokėtas.

„Mes nesame gavę nė vieno įspėjimo, vienas dalykas, mūsų uabas. Antras dalykas, mes už pirmus metus nieko neprisidavinėsim, nes atgaline tvarka nėra prievolės prisidavinėti. Mes pradėsime jį pridavinėti tik tada, kada mums bus prievolė dėl išregistravimo, ir mes turime puikų pridavimo... Pas mus yra minusas, atsiprašau“, – jau minėtame įmonės valdybos posėdyje girdisi R. Skritulskienės aiškinimai.

Komentuodama šią situaciją LRT, R. Skritulskienė tikino, kad minėtame akcininkų susirinkime, kurio garso įrašus cituojame, dalyvavęs R. Katinas esą uždavinėjo provokacinius klausimus. „Pasakysiu hipotetiškai, neįsivaizduoju, kas norėtų, net jei ir turėtų tokių intencijų, aptarinėti mokesčių vengimo klausimą su akivaizdžiai prieš įmonės interesus veikiančiu akcininku? Priešingai, galiu konstatuoti tik faktą, kad visi mokesčiai yra mokami sąžiningai ir tai aiškiai atsispindi įmonės sumokėtų mokesčių deklaracijose“, – nurodė ji.

„Per įmonės gyvavimo metus nuo 2022 metų vidurio į valstybės ir savivaldybės biudžetus esame sumokėję 1,08 mln. eurų mokesčių, todėl drįstu teigti, kad esame vieni didžiausių mokesčių mokėtojų Palangos mieste“, – aiškino R. Skritulskienė.

Suabejojęs priimamais sprendimais akcininkas R. Katinas nepritarė 2023 m. įmonės ataskaitai, tačiau likę akcininkai nubalsavo „už“.

„Aš sureagavau sunkiai, nes supratau savo padėtį ateityje. Nes yra nuslėptas įmonės turtas. Bet kada jie, trys akcininkai likę, be manęs galės už 2 tūkst. ar už 200 tūkst. parduoti tą daiktą. Man buvo pasakyta: „Ne tavo reikalas“, – apie nuogąstavimus, kad gali būti išstumtas iš verslo, sakė R. Katinas.

Keliamus klausimus vadina šmeižtu

Įmonės „Rota fortuna“ direktorius bei akcininkas D. Drungilas į klausimus atsakė telefonu.

„Jūs, kaip suprantu, mėgstate labai išvedžioti įvairias ten peripetijas. Mes jokių mokesčių neslepiam, visų pirma. Nežinau, ką jūs čia sukurpėt ir kokią čia tą istoriją man dabar pasakojat, bet mes jokių mokesčių nenuslėpėm. Jeigu būtumėm nuslėpę, tai jau būtų susidomėję ir jau mes būtume, kaip sakyt, už tuos mokesčius kažkaip atsakę. Bet aš ir mano sąžinė tikrai ramūs, kad jokių mokesčių mes neslėpėm niekada ir neslėpsim“, – tvirtino D. Drungilas.

Išskirtinį savivaldybės sprendimą suteikti įmonei „Rota fortuna“ leidimą 9-erių metų veiklai įmonės direktorius aiškino tuo, kad ir projektas išskirtinis.

„Tiesiog mes prašėme, kreipėmės ir gavome leidimą, kadangi projektas investicinis, ilgalaikis ir tokių projektų, kaip aš manau, apskritai nelabai yra. Pastatyti ratą ir investuoti tokius pinigus ir pastatyti kokį pripučiamą batutą turbūt yra skirtumas?“ – sakė D. Drungilas.

Tuo metu R. Skritulskienė į viešumą iškylančią informaciją apie minėtų politikų ryšius su verslu vadino vieno iš akcininkų šmeižtu ir šantažu.

„Deja, esame susidūrę su itin keblia situacija, kai įmonės bendraturtis, kuris turėtų rūpintis savo įmonės gerove, veikia priešingai – mano nuomone, menkina įmonės ir visų akcininkų, įskaitant savo, reputaciją platindamas selektyvius, tikrovės neatitinkančius teiginius apie bendrovę bei jos akcininkus“, – dėstė R. Skritulskienė.

Gali grėsti nemalonumai

Kaip LRT informavo Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus, pagal galiojančias tvarkas įmonės privalo šiai institucijai atsiskaityti už kiekvienus veiklos metus. „Teoriškai net ir gruodžio 31 dieną įregistruota bendrovė turi prievolę sudaryti, akcininkų susirinkime patvirtinti ir Registrų centrui pateikti metinę praėjusių metų finansinę ataskaitą, nors šie ir tetruko vieną dieną“, – teigiama atsakyme.

Nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų laiku, juridiniam asmeniui kyla rizika negauti valstybės ir savivaldybės institucijų teikiamos paramos ar subsidijų, gali būti panaikintas paramos gavėjo statusas, įmonės vadovui surašytas administracinių nusižengimų protokolas – skirta piniginė bauda nuo 600 iki 1 450 eurų.

„Be to, juridinių asmenų pateiktų finansinių ataskaitų kokybę ir atitikimą reikalavimams vertina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba, kuri, nustačiusi pažeidimų (pvz., nėra pateikti palyginamieji finansiniai rodikliai), įmonei taip pat gali skirti sankciją“, – pridūrė M. Samkus.

Susiklosčiusios situacijos įmonėje „Rota fortuna“ Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kol kas nesiėmė vertinti.

„VMI vertinamųjų išvadų daryti ir komentuoti negali, nes visas mokestines pasekmes, rizikingus atvejus galima įvertinti tik atlikus kontrolės veiksmus, išsamiai išanalizavus bei įvertinus sudarytus sandorius ir faktines aplinkybes. Visais atvejais vertiname turimą informaciją, paties mokesčio mokėtojo pateiktus duomenis, trečiųjų šalių duomenis, informaciją viešumoje. Kai VMI kyla pagrįstų klausimų, yra sprendžiama dėl kontrolės veiksmų“, – informavo VMI Strateginės komunikacijos specialistė Irma Juškaitė.