LRT tyrimas. Naujuose Kremliaus dokumentuose – smegenų plovimo Lietuvai schema

Reakcija į Kauno sprendimą statyti paminklą Algirdui Brazauskui, gąsdinimai, kad Amerika pirmai progai pasitaikius vis tiek apleis Baltijos šalis – tai tik kelios temos, platinamos Kremliaus propagandos kanaluose. Tačiau iš nutekintų Kremliaus dokumentų aiškėja nesėkmė: nors propagandos ruporai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pakeitė strategiją ir vietoj uždraustų kanalų daugiausiai naudoja tinklus „Tik Tok“ ir „Telegram“, jie nėra patenkinti savo rezultatais.

Šis tyrimas yra naujausia Kremliaus nutekintų dokumentų serijos dalis, kurią LRT Tyrimų skyrius rengė kartu su Estijos „Delfi“ ir nepriklausomo Baltarusijos Media biuro žurnalistais.

„Kol mažvaikiai iš pribaltikos erzina Baltarusiją, Vakarai gabaliukais pjausto Rusijos kantrybę“, – rėžia Rusijoje istoriku pristatomas Aleksandras Diukovas šių metų gegužę. Ir tęsia, jog Lietuvoje esą yra ruošiamas įsiveržimo į Baltarusiją scenarijus. Šios tariamos invazijos avangarde smogikų vaidmuo bus priskirtas K. Kalinausko pulkui, mat taip tai bus galima pristatyti kaip Baltarusijos opozicijos veiksmus.

Bet iš tikrųjų veikia ne Baltarusijos opozicija, ir net ne Lietuva, sako A. Diukovas. „Baltijos šalims tenka toks vaidmuo paneuropiniame ir euroatlantiniame darbo pasidalijime. Kiekviena šalis turėtų turėti savo vietą. (...) vienintelis dalykas, kur gali pasireikšti Baltijos šalys, yra padėties su Rusija bloginimas“, – teigia jis.

A. Diukovas nepraleidžia ir naujausios Kauno mero idėjos statyti Kaune paminklą Algirdui Brazauskui. Jis aukština A. Brazauską kaip asmenį, atspindintį visus sovietų valdžios pasiekimus ir įgyvendinusį Lenino tautų apsisprendimo teisę. Tuo metu Lietuvoje, anot jo, desovietizacija ir jos metodai parodo, kaip esą „galima perrašyti atskirų įvykių atmintį, nuvertinti Sovietų Sąjungos didvyrių vardus ir žygdarbius“.

A. Diukovas Rusijoje vadovauja fondui „Istorinė atmintis“, skirtam sovietinių nusikaltimų balinimui, ir regione turi platų bendradarbių tinklą, yra išleidęs ir skandalingą knygą apie Holokaustą. Joje siekiama pateisinti 1941 m. sovietų režimo trėmimus ir kitas sovietines represijas. Į Lietuvą A. Diukovas neįleidžiamas nuo 2014 m., kada ir vyko pristatyti šio propagandinio leidinio.

Tačiau toks draudimas A. Diukovui netrukdo dirbti prieš Lietuvą ir kitas regiono valstybes, ypač Baltarusiją, kuri yra antra svarbiausia Kremliui valstybė po Ukrainos.

Nauji propagandos veidai

A. Diukovo bendražygis kovoje prieš vadinamuosius „fašistus“ – Nikolajus Meževičius. Pastarasis yra Rusijos Pabaltijo tyrimų asociacijos (RAPI) vadovas, valstybinio Sankt Peterburgo universiteto profesorius, Rusijoje geriausiai žinomas kaip Baltijos šalių ekspertas. Dėl to jis intensyviai kalbinamas apie esą „nesėkmingus“ Estijos, Latvijos ir Lietuvos sprendimus Rusijos atžvilgiu, o Lietuvą vadina „fašistine“ valstybe.

Kaip ir A. Diukovas, N. Meževičius nepraleidžia pro akis Lietuvos politinio gyvenimo aktualijų. Šių metų pavasarį N. Meževičius nuosekliai savo tinklo „Telegram“ kanale dalinosi tuometinio kandidato į Lietuvos prezidentus Eduardo Vaitkaus pamąstymais. Pavyzdžiui, N. Meževičiui artimi pasirodė E. Vaitkaus svarstymai, kad Lietuvos valdžia jį prieš rinkimus bandys „likviduoti“ arba tai, kad jeigu „Lietuva bandys kovoti prieš Rusiją, bus sunaikinta“. Gegužę propagandistas su gimtadieniu sveikino Algirdą Paleckį, vadindamas jį „Lietuvos prezidentu“ ir „sąžinės kaliniu“.

Istorinės atminties fondas ir Rusijos Pabaltijo tyrimų asociacija, dvi struktūros, kurioms vadovauja A. Diukovas ir N. Meževičius, yra režimo įrankiai, vykdantys tiesioginius Kremliaus užsakymus. Tyrimų žurnalistams į rankas patekę dokumentai leidžia geriau suprasti, kokį vaidmenį jie atlieka režimo sukurtoje propagandos mašinoje, skirtoje nuodyti Baltijos šalių, Baltarusijos ir Moldovos visuomenes.

Mūsų komanda išanalizavo dokumentus, susirašinėjimus bei skambučius tarp tiesiogiai Kremliaus administracijai atskaitingų propagandos skleidėjų. Tarp šių dokumentų – ir veiksmų ataskaita Kremliui už darbą 2023 m. birželio mėnesį. Ataskaitoje rašoma, kokių priemonių pernai Kremliaus propagandistai ėmėsi Baltijos šalyse, Moldovoje ir Baltarusijoje, ir kokių rezultatų pavyko pasiekti.

Šaltinių iš Vakarų saugumo agentūrų žiniomis, ši ataskaita turėjo būti pristatyta Rusijos prezidento administracijos Tarpvalstybinio bendradarbiavimo direktoratui – institucijai, kurioje išimtinai beveik visi darbuotojai yra iš Rusijos specialiųjų tarnybų. Jame ilgą laiką dirbo Sergejus Malenko, prezidento administracijoje veiklą pradėjęs 2015 m., o 2012 m. veikęs kaip V. Putino patarėjas prezidento rinkimų kampanijoje.

Pernai žurnalistai nustatė, kad būtent S. Malenko buvo atsakingas už sąjunginės valstybės su Baltarusija strategijos sukūrimą, kurioje detalizavo, kad Baltarusijos politiką, ekonomiką ir kariuomenę Rusija turėtų kontroliuoti iki 2030 m.

Tačiau šiuo metu už buvusių sovietų okupuotų valstybių propagandinį lauką yra atsakingas anksčiau į viešumą mažiau patekęs Aleksejus Žuravliovas, V. Putino aplinkoje dirbantis nuo 1997 m.

Šaltinių žiniomis, jo pagrindinis įrankis – A. Diukovas ir „Istorinės atminties“ fondas. Tačiau žurnalistų gautos A. Žuravliovo skambučių išklotinės rodo, kad jis kontroliuoja ir įvairias šešėlines organizacijas, apsimetančias nepriklausomais tyrimų institutais ar žiniasklaidos priemonėmis, veikiančiomis užsienio šalyse. A. Žuravliovas telefonu nuolatos bendrauja ir su N. Meževičiaus sūnumi Aleksejumi, kurio pavardę galima rasti kaip atsakingo asmens už tėvo kanalo tinkle „Telegram“ reklamą, ir su portalo „RuBaltic“ atstovu Aleksandru Nosovičiumi.

„RuBaltic“ portalas jau ne kartą Lietuvoje minėtas kaip itin aktyvus Rusijos propagandos skleidėjas, įkurtas Rusijos specialiųjų tarnybų. LRT Tyrimų skyrius yra rašęs, kad portalo redaktorius Sergejus Rekeda temas derina tiesiogiai su Kremliumi. O remiantis 2023 m. birželio ataskaitos duomenimis, portalas Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, sukūrė turinio, pritraukusio daugiau kaip 860 tūkst. peržiūrų. Net ir šiuo metu portale yra skiltis, skirta konkrečiai Lietuvai, kurioje iki šiol publikuojami grasinimai Baltijos šalims, pavyzdžiui, agresyvūs priminimai, kad Rusija „padovanojo“ Lietuvai nepriklausomybę „leisdama naudotis rusiškomis žemėmis“.

Mes bandėme susisiekti su visais minimais asmenimis, tačiau bendrauti neatsisakė tik A. Diukovas. Jis teigė nežinąs apie mūsų turimus dokumentus, apie Kremliui periodiškai teikiamas ataskaitas ir bendravimą su Rusijos prezidento administracija.

„Tai yra vienas iš eilinių diskreditacijos bandymų. Mes ir mano kolegos seniai susiduriame su Baltijos šalių specialiųjų tarnybų persekiojimu“, – teigė telefonu Rusijos istorikas.

N. Meževičius į išsiųstus klausimas atsakė pats atsiųsdamas Aleksandro Lukašenkos nuotrauką.

VSD vertinimu, šių subjektų veiklos poveikis Lietuvos visuomenei yra nedidelis, tačiau jų atstovų veikla prisideda prie Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių, kaip Rusijai priešiškų šalių, įvaizdžio Rusijos viduje kūrimo.

Raštu atsiųstame komentare VSD teigia, kad Lietuvoje Kremliaus propagandos naratyvus šiuo metu skleidžia pavieniai asmenys. Tiesa, nėra užfiksuota, kad jų veikla būtų finansuojama Kremliaus režimo subjektų. Ir vis dėlto per pastaruosius kelerius Rusija prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes nukreiptų propagandos naratyvų sklaidai ėmė aktyviau išnaudoti į Rusiją ar Baltarusiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės pabėgusius Baltijos valstybių prorusiškus veikėjus. Jie yra įdarbinami Rusijos propagandos sklaidos priemonėse ar Kremliaus informacinę ir istorijos politiką įgyvendinančiose organizacijose.

Per savaitę – šimtai įrašų Lietuvai

Iš nutekintų ataskaitų Kremliui matyti, kad 2023 m. Lietuvoje ir jos kaimynėse Kremliaus parankinių suorganizuotos kampanijos pasiekė 150 tūkst. auditoriją, o aktyviausiai naudoti socialiniai tinklai „Tik Tok“ ir „Telegram“. Pastarajame specialiai parengtas turinys per vieną praėjusios vasaros mėnesį paleistas 900 kartų, o „Tik Tok“ sukurta apie 450 vaizdų įrašų.

„Įdomu tai, kad matome, jog ekosistema kinta. Nuo tada, kai Kremlius įsiveržė į Ukrainą, daug dezinformacijos portalų tiek Baltijos šalyse, tiek pačioje Lietuvoje buvo užblokuoti. Ir mes matome, kad jie keičia strategiją ir daugiausia dezinformacijos pernai buvo pasiekiama per „Telegramą“ ir „Tik Toką“, – LRT sakė analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.

Anot jo, svarbu, kaip Kremlius matuoja rezultatą, tikrina užduočių sėkmingumą, skaičiuoja pasirodymus kitose žiniasklaidos priemonėse.

„Matome, kad kontrolė yra visai griežta, nes ataskaitos teikiamos kas savaitę su skaičiais, todėl manau, kad gana intensyvu“, – teigė V. Daukšas.

Kaip pavyzdinė propaganda viršininkams Maskvoje nurodamas profesoriaus N. Meževičiaus interviu, kuriame jis 2023 m. birželį kalbėjo apie Baltijos šalių norą smūgiuoti į objektus Pskovo regione, Baltarusijoje, perimti Kaliningrado valdymą – esą visa tai jau yra politinių diskusijų objektas. Jo propagandiniai pasikalbėjimai per mėnesį sulaukia apie 630 tūkst. peržiūrų.

Ataskaitos duomenimis, pernai birželį „tikslinėse“ valstybėse peržiūrų skaičius išaugo daugiau kaip 40 proc., tačiau, kaip pastebi propagandistai, tai vis dar nėra patenkinamas rodiklis.

Bet atkreipiamas dėmesys, kad specialiai informacinėms kampanijoms veikiantys „nevyriausybinių organizacijų atstovai“, kaip kad N. Meževičius, yra kviečiami į populiariausias Rusijos politines laidas, tokias kaip Kremliaus „Pirmasis kanalas“ ir Vladimiro Solovjovo laidos. N. Meževičių cituoja „Vedemosti“, „TASS“, „Pravda.ru“ ir „Ukraina.ru“.

Kiekviena žinutė kontroliuojama Kremliaus

Kremliui teikiamos propagandinio uolumo ataskaitos tėra išdava užsakymų, kuriuos įdarbintiems ekspertams ir organizacijoms teikia Maskva. Pavyzdžiui, dalis dokumentų, pakliuvusių į žurnalistų rankas, nusako informacines temas, kurias privalo platinti kanalai.

„Medijų plane“, skirtame Moldovai 2023 m. birželiui, numatyta kampanija susieta su pernai liepą vykusiu NATO viršūnių susitikimu Vilniuje. Plane formuluojama, kad šalies prezidentė Maia Sandu, „norėdama įtikti Vakarams ir priešingai daugumos moldavų norui, bandys atsisakyti neutralaus Moldovos statuso, tempdama šalį į NATO ir paversdama ją dar vienu antirusišku tramplinu“.

Kita formuluota žinutė, turėjusi pasiekti Moldovos gyventojus ir įterpti NATO, – teiginiai, kad Aljansas su šalies pagalba planuoja atidaryti „antrąjį frontą“ prieš Rusiją, ukrainiečių karius mūšio lauke keičiant moldavais. Būtent todėl, esą, šalis aktyviai dalyvauja NATO pratybose.

LRT kalbinta Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Ingrida Norkutė sako, kad pernai per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Lietuva patyrė patį intensyviausią informacinį spaudimą per visus metus.

„Mėnesius prieš tai buvo sakoma, kad Lietuva yra nevykusi valstybė, nieko nemoka, tai ir NATO susitikimas bus nepavykęs. Artėjant viršūnių susitikimui, žinutės keitėsi, pastebėjome daugiau žinučių apie karą Ukrainoje, kaip jai sekasi, prasidėjo kaltinimai, kad Ukraina ketina susprogdinti Zaporižios atominę elektrinę tam, kad kažką parodytų NATO prieš susitikimą“, – sakė analitikė.

Greta plano pateikta ir konkreti tematinė N. Meževičiaus asociacijos to paties laikotarpio temų ataskaita. Matyti, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos auditorijas per praėjusių metų vieną birželio savaitę pasiekė publikacijos bent dešimčia temų. Pavyzdžiui, pernai Lietuvai buvo parengta speciali Stačiatikių Bažnyčios susiskaldymo tematikos kampanija, kuri per dieną sulaukdavo bent 1,5 tūkst. peržiūrų.

„Atidirbta Ukrainoje: Lietuvos stačiatikius veda prie susiskaldymo“ arba „Nesupranta, ką daro: Lietuvos stačiatikiams gresia skilimas“, – tai tik kelios žinutės, pernai vasarą pasirodžiusios propagandiniuose kanaluose ir atitikusios Kremliaus tarnautojų suformuotas užduotis. O vėliau sekė ir paties N. Meževičiaus moralizavimas apie žmogaus teisių pažeidimus Baltijos šalyse, ką įveikti esą galima būtų tik Rusijai sėkmingai užbaigus „specialiąją karinę operaciją“.

Taip pat, remiantis ataskaitų duomenimis, bandyta skleisti informaciją, kad trys Baltijos šalys pelnosi iš paramos Ukrainai, plėtoti rusofobijos temą. Tuo tikslu portale RuBaltic.ru sukurta ir atskira rusofobijos skiltis, kurioje naujausia žinia apie Lietuvą pasakoja apie šalies tikslą iš youtube.com ištrinti rusiškų atlikėjų įrašus.

Šioje temoje savo kanaluose reiškėsi ir M. Meževičius. „Gabrielius Landsbergis – išsigimęs žmogus. Lietuva – absoliučiai fašistinė valstybė, ji sugrįžo prie savo natūralios būsenos, kurios kadaise jau buvo“, – skelbė jis. Taip 2023 m. spalį ekspertas dar kartą dėstė priežastis, kodėl Baltijos šalyse taip pat reikalinga įgyvendinti „specialiąją karinę operaciją“.

„Jeigu Lietuvoje priimami sprendimai, kurie gali atliepti Kremliaus naratyvą, tada ji platinama Kremliaus kontroliuojamuose kanaluose, vėliau seka tariamų ekspertų ar režimo pareigūnų komentarai. Dažniausiai iš pradžių pasidalina žinutėmis labai aukšti pareigūnai, o vėliau keliauja į portalus, todėl pasiekiamumas būna ne toks ir mažas“, – pasakojo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė I. Norkutė.

Dokumentai rodo, kad dar viena Kremliaus kuriama tema viešojoje erdvėje – Baltijos šalių istorinių asmenybių kompromitavimas, jų siejimas su Raudonąja armija arba sovietine praeitimi. Šiuo aspektu aktyviausias išlieka A. Diukovas.

Pasak „Debunk.org“ vadovo V. Daukšo, surinkti dokumentai dar kartą įrodo, kaip Kremlius naudojasi savo įrankiais nesantaikai ir pykčiui skleisti.

„Antrojo pasaulinio karo temos dažnai naudojamos per memorialines temas, stebima suaktyvėjimą būtent tada. Bažnyčių skilimas – nauja tema, ji įvyko po Lietuvos ortodoksų atsiskyrimo nuo Rusijos. Gal atrodytų, jog čia nėra didelės naujienos, bet esminė įžvalga, kad jie į tai investuoja milijardus“, – LRT sakė V. Daukšas.

Tiesa, ir N. Meževičius pastaruoju metu pamėgo istorinės atminties teisingumo temą. Pavyzdžiui, šiemet liepos 13 d., kai 1944 m. sovietai užėmė Vilnių, propagandistas skelbė apie „Vilniaus išlaisvinimo“ sukaktį ir pabrėžė, kad „dabar Lietuva vėl laikinai okupuota teritorija, tačiau, kaip sakoma, pokyčiai jau visai šalia“. Jis nuosekliai dalinasi tinklo „Telegram“ kanalo „Raudonoji Lietuva“ žinutėmis.

Pastarasis nuolatos dalinasi sovietų okupacinio laikotarpio žinutėmis, šlovindamas Lietuvos komunistinę praeitį. Kanale taip pat gausu nuotraukų iš susirinkimų, kuriuose dalyvauja Erika Švenčionienė ir su dezinformaciniais kanalais susiję asmenys. Juos N. Meževičius vadina tikrąją Lietuvos politine opozicija ir pabrėžia, kad jie priešinasi NATO.

Akiratyje – karių siuntimas į Ukrainą

„Ne tik Kyjivas turi užduotį į armiją suvaryti kuo didesnę liaudies dalį. Pabaltijo šalyse taip pat jau ruošiamasi. Lietuvos Seimas bando įvesti visuotinį šaukimą. Šiuo metu į armiją per metus kviečia apie 4 tūkstančius, o visuotinis šaukimas šį skaičių padvigubins“, – rašo A. Diukovas savo „Telegramo“ paskyroje.

Tarp istorinio turinio, kuriuo dažniausiai dalinasi fondo „Istorinė atmintis“ vadovas, ši žinutė išsiskiria iš bendro konteksto. Bet tai galima būtų sieti su pastaruoju metu Kremliaus vis aktyviau platinamomis žiniomis, kad esą netrukus Lietuva siųs karius į Ukrainą. Tai, kad Lietuvoje planuojamas visuotinis šaukimas į kariuomenę, propagandinei mašinai yra neva to įrodymas.

Šios žinutės įvairiomis formomis randa ir auditoriją Lietuvoje, kur fiksuojamas ir atvirų melagienų skleidimas. Pavyzdžiui, šiemet gegužę Lietuvos kariuomenės analitikai užfiksavo visą dezinformacinę operaciją, prasidėjusią „Facebooke“ nuo nuotraukos, kuria esą dalinasi karininkas. Nuotraukoje skelbiama, kad „mums buvo atlikta keletas labai keistų testų“, matosi lapas su testo klausimais ir LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono pavadinimu bei simbolika. Testo klausimais siekiama išsiaiškinti karių požiūrį į dalyvavimą kariniuose konfliktuose kitų valstybių teritorijose.

LRT duomenimis, tokia apklausa nebuvo vykdyta. Taip pat kario uniformos fragmentas, matomas nuotraukoje, nėra šiuolaikinio Lietuvos kario uniformos spalvinimo tipas. Patikrinus nuotrauką platinusio žmogaus profilį, jame gausu karinės informacijos, sukuriant tikrumo įspūdį, tačiau visi pasidalinti vaizdiniai – skirtingų šalių karininkų. Susisiekus su profilio savininku, jis atsakymų žurnalistams nepateikė.

Nuotrauka buvo pasidalinta „Facebooko“ grupėje „Lietuvos kariškiai turėtų ginti Lietuvą, o ne Ukrainą“, kuri, anot V. Daukšo, žinoma kaip pernai per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje bandžiusi organizuoti protestą. O bandymas skleisti melagienas apie karių siuntimą į Ukrainą stebimas ne tik Lietuvoje.

„Debunk.org“ kaip tik analizavo informacinę kampaniją Dramblio Kaulo Krante. Prieš kelis mėnesius ten atsidarė Ukrainos ambasada ir kitą dieną pradėjo sklisti informacija, kad Ukrainos ambasada siekia pritraukti vietinių piliečių kovoti Ukrainoje“, – pasakojo analitikas.

Pasak jo, tam buvo pasitelktas suklastotų dokumentų skleidimas. Tokių pavyzdžių aptinkama ir Lietuvoje. Dar vienas padirbtas karinis dokumentas šiemet gegužę buvo pradėjęs sklisti ir „Telegramo“ kanale. Jis skelbė Lietuvos krašto apsaugos ministro įsakymą, kuriuo esą suteikiamas leidimas Lietuvos kariams dalyvauti ginkluotame konflikte Ukrainoje.

Po kelių dienų panašūs dokumentų padirbiniai rado auditoriją ir „Facebooko“ grupėje „Lietuvos kariškiai turėtų ginti Lietuvą, o ne Ukrainą“. Dalis šių dokumentų socialinio tinklo jau yra identifikuoti kaip melagienos ir paslėpti, tačiau vis dar prieinami vaizdo įrašai, kuriuose esą ukrainiečiai uždengtais veidais pasakoja apie Volodymyro Zelenskio peticiją, kuria Lietuvos kariai kviečiami kariauti Ukrainoje. Tokia peticija neegzistuoja.

Tai, kad ši informacinė kampanija galėjo būti suplanuota Maskvos, rodo N. Meževičiaus „Telegramo“ kanalas. Vos socialiniuose tinkluose pradėjus sklisti melagingai informacijai dėl Lietuvos karių siuntimo į Ukrainą, birželio 1 d. profesorius duoda interviu „Sputnik“, kuriame jis jau kaip faktą vardija tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija siųs karius į Ukrainą ir kad tai yra NATO darbotvarkė.

„Estijos, Lietuvos, Latvijos vaidmuo NATO yra išankstinis programinių tezių išsakymas, kurias vėliau patvirtins lyderiaujančios NATO šalys ir ypač JAV“, – sakė propagandistas N. Meževičius.

Po kelių dienų jis ir vėl dalinosi žiniomis apie planuojamą visuotinį šaukimą Lietuvoje. „Mes suprantame, iš kur atsirado tokios neįprastos įstatymų naujovės. Suprantame, kad visa tai vėjas atnešė iš Kyjivo. Suprantame, kad kas trečias darbingas žmogus jau išvyko iš Lietuvos. Bet tai tik pradžia“, – mintimis dalinosi Kremliaus patikėtinis.