LRT tyrimas. Iš Kauno į Rusiją toliau keliauja svarbi įranga: pinigai iš ofšorų, tiekimas per tarpininkus

Kaune surinktos vandens valymo technologijos net ir prasidėjus karui toliau keliavo į Rusiją. Prekių išgabenimui pasitelktos bendrovės Estijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Kinijoje, o įrangos užsakovas – Rusijos bendrovė, dirbanti su į sankcijas įtraukta „Gazprom Neft“.

Nuo karo pradžios Rusijoje galėjo atsidurti įrangos, surinktos Kaune, už beveik 62 mln. eurų.

Paskutinis krovinys neiškeliavo

Pernai vėlų rudenį Lietuvos muitinė sulaikė krovinį – vandens filtravimo sistemas, kurios pagal pateiktus dokumentus turėjo keliauti į Kiniją. Šią informaciją LRT patvirtino patikimi šaltiniai. Krovinys sustabdytas, kilus įtarimų, kad įranga galiausiai gali atsidurti Rusijoje. Šio krovinio savininkė – bendrovė Kaune „Jurby Water Tech“. Apie jos ryšius Rusijoje LRT Tyrimų skyrius jau rašė 2022 metų kovą, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

LRT šaltinių duomenimis, šiuo metu krovinio klausimas yra svarstomas Strateginių prekių kontrolę vykdančioje komisijoje, sudarytoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Be jos, šioje komisijoje taip pat dirba Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Policijos, Muitinės, Lietuvos kariuomenės, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos atstovai. Komisija turėtų nuspręsti, ar „Jurby Water Tech“ išduoti eksporto licenciją.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija raštu nurodė, kad eksporto licencijos Kauno įmonei kol kas nėra išdavusi.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad tokių Kauno įmonės krovinių, kurie atsidūrė Rusijoje, nors pagal dokumentus keliavo kitur, yra bent 60. Šių krovinių vertė siekia 61,5 mln. eurų. Įranga išgabenta pasitelkus tarpinius pirkėjus Estijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Kinijoje. Turimi eksporto duomenys rodo, kad technologijos buvo gabenamos iš Kauno, kur veikia „Jurby Water Tech“ gamykla, kai kuriais kitais atvejais prekės Rusiją pasiekdavo per Lenkiją.

Filtravimo įranga, su kai kuriomis išimtimis, pagal ES reglamentą yra priskiriama dvejopos paskirties prekėms – tokioms, kurias galima naudoti ir civiliniams, ir kariniams tikslams. Taigi tokios įrangos išvežimas į Rusiją yra draudžiamas.

„Vandens filtrai, taip, juos galima vertinti kaip dvigubos paskirties prekę, nes kai kuriuos komponentus galima panaudoti karinėje pramonėje“ – LRT patvirtino Irmina Frolova-Milašienė, Muitinės departamento atstovė.

Žadėjo išeiti iš Rusijos

„Jurby Water Tech“ registruota Kaune ir veikia nuo Nepriklausomybės pradžios. Teritorijoje šalia buvusio karinio Kauno aviacijos aerodromo įmonė turi gamyklą su pusšimčiu darbuotojų.

Šis verslas valdomas iš Nyderlandų – bendrovės „Jurby Watertech International“, kuri taip pat valdo kelias bendroves Rusijoje, Maskvoje – to paties pavadinimo „Jurby Watertech“ ir „Jurby Management Rus“.

LRT Tyrimų skyrius jau rašė, kad Rusijoje veikiančioms bendrovėms sekėsi laimėti valstybinius užsakymus darbui su Kremliaus įtakoje esančiais koncernais – „Gazprom Neft“, „Rosneft“, LukOil“, „Inter RAO“, „Enel Russia“. „Jurby“ darbus vykdė ir ypatingos paskirties Rusijos objektuose – pavyzdžiui, Tolimųjų Rytų gamykloje „Zvezda“ (ši Primorsko krašte esanti įmonė specializuojasi remontuoti atominius povandeninius laivus).

Po LRT tyrimo 2022 metų kovą „Jurby Water Tech“ iš savo oficialaus puslapio pašalino informaciją apie projektus Rusijoje, dingo ir sveikinimai su Pergalės diena gegužės 9-ąją.

2022 m. vasarą, „Jurby Water Tech“, atsakydama į LRT klausimus, nurodė, kad bendrovės Rusijoje yra parduodamos. „Šiuo metu vyksta pardavimo sandorio su naujais kompanijų savininkais teisinis įforminimas“, – buvo rašoma laiške. Teigta, kad procedūros bus baigtos iki 2022 metų liepos pabaigos.

Tačiau bent kol kas iš Rusijos nesitraukiama. Priešingai – bendrovės pelnas 2022 metais išaugo beveik 34 kartus: nuo 22 tūkst. eurų (2,1 mln. rublių) 2021 m. iki 735 tūkst. eurų (70,8 mln. rublių) 2022 m.

„Rusijos įmonės pelnas tiesiogiai priklauso nuo projektų, kuriuos ji vykdo, apimčių. Pelnas su karu Ukrainoje nėra niekuo susijęs“, – raštu atsiųstuose atsakymuose teigia „Jurby Watertech“ atstovai.

Komercinių registrų duomenys rodo, kad bendrovių Rusijoje savininkai iki šiol nepasikeitę.

Kauno įmonė tai aiškina užsitęsusiu procesu: „Derybos su potencialiais pirkėjais dėl „Jurby Watertech“ ir „Jurby Management Rus“ vyksta. Rusijoje galiojanti tvarka kontroliuoja ir riboja užsienio akcininkų pasitraukimo iš Rusijos įmonių procesą, todėl šioje šalyje pardavimo procesas yra sudėtingesnis ir ilgesnis nei norėtųsi“.

Aplinkkeliai iki Rusijos

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, nestojo ir eksportas iš Kauno į susijusią bendrovę Maskvoje. Sistemos „ImportGenius“ duomenimis, Kauno bendrovė pati į Maskvą eksportavo technologijas iki 2022 metų birželio pabaigos – taigi jau 4 mėnesiai nuo karo pradžios.

Vėliau įranga iš Kauno gamyklos į Rusiją imta vežti per dvi tarpines bendroves – Estijoje veikiančią „Lynx Nebula“ ir Slovakijoje registruotą „Baliona Trading“. Kauno įmonė atsakymuose raštu nurodė, kad su abiem bendrovėm vykdė projektus, kurie jau pasibaigę. Registrų duomenys rodo, kad tiek estiška, tiek slovakiška bendrovės oficialiai neturi darbuotojų, veikia be realių patalpų – t. y. turi tik korespondencijos adresą vadinamajame įmonių daigyne.

„Su „Lynx Nebula“ UAB „Jurby Water Tech“ buvo pasirašiusi dvi sutartis – 2022 m. balandį ir 2022 m. gruodį. Šiuo metu sutartys yra pasibaigusios, projektai baigti“, – atsakymuose nurodė Kauno įmonė, tačiau nedetalizavo, kokius projektus vykdė su logistikos tarpininke Estijoje.

Su Slovakijos bendrove „Baliona Trading“ sutartis, kuri taip pat jau pasibaigusi, esą buvo pasirašyta 2022 metų lapkritį.

Tiesa, surinkti duomenys rodo, kad per tarpininkus įranga iš Kauno į Rusiją keliavo ir pasibaigus sutartims – iki pat 2023 metų vasario.

Tokių krovinių, kurių pagaminimo vieta dokumentuose nurodoma „Jurby Water Tech“ gamykla Kaune, Rusiją nuo karo pradžios pasiekė 60. Kroviniai, sveriantys po 6–7 tonas, keliavo iš Kauno arba iš Lenkijos, Koroščyno kaimo pasienyje su Rusija.

Kolegos iš „Delfi Estonia“ jau rašė apie minėtą „Lynx Nebula“, vieną iš eksportuotojų. Bendrovė priklauso Olegui Smoli, buvusiam bankininkui, kuris prieš 11 metų buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo Maskvos banko naudai. Po šios aferos O. Smoli interesai Rusijoje niekur nedingo. Jis valdo šešias Estijos įmones, įskaitant „Lynx Nebula“. Ši, kaip teigiama jos svetainėje, užsiima investicijų tarpininkavimu, logistika ir konsultacijomis.

Tuo metu kita įmonė, tarpininkavusi logistikos grandinėje, – Slovakijoje, Bratislavoje, registruota „Baliona Trading.“. Komerciniuose registruose šios bendrovės partneriais nurodomi Rusijos pilietė Evgenija Savina ir Britų Mergelių salose registruota „Erfaliso Trading Ltd“.

Naujausi turimi eksporto duomenys – 2023 metų balandžio 18 diena. Pagal juos matyti, kad tądien Rusiją pasiekė dar 3 kroviniai – filtravimo įranga, kurios pagaminimo vieta – Kaunas. Šiuos krovinius į Rusiją tąkart tiekė Honkongo bendrovė „Unione Trading And Spedition“. Remiantis turimais dokumentais, prekės į Rusiją keliavo per Lenkiją.

Pernai kovą ir balandį Kauno bendrovės įrangą išgabenti padėjo dar kelios bendrovės, veikiančios Turkijoje - „Iris Uluslararasi Ticaret Limited Şirketi“, įsteigta 2022 metų rugsėjį, ir „Iris Uluslararasi Ticaret Limited“ ir „Fiador Group Danismalnik Ic Ve Dis Ticaret Limited“, veikianti nuo 2021 metų birželio.

Užsakovai dirba su valstybinėmis įmonėmis

Įrangos iš Kauno užsakovai Rusijoje – trys tarpusavyje susijusios įmonės: „ASP-Aqua“, „Novada“ ir „ASP-Avtomatika“. „ASP-Aqua“ ir dviejų paskutinių išvardintų akcininkė, o ji pati priklauso keturiems mažai kam žinomiems Rusijos piliečiams.

Tačiau „ASP-Aqua“ toli gražu nėra maža įmonė. Jos importas 2022 metais išaugo beveik šimtą kartų, palyginti su prieškariu.

„Jurby Water Tech“ atsakymuose LRT Tyrimų skyriui teigė, kad 2022–2023 metais su „ASP-Aqua“, įsigijusia jų įrangą, sutarčių neturėjo.

Vienas pagrindinių „ASP-Aqua“ verslo partnerių – Rusijos branduolinę pramonę valdančios valstybinės įmonės „Rosatom“, perdirbančios branduolines atliekas, dukterinė įmonė FEO („Federalinis ekologijos operatorius“).

„ASP-Aqua“ taip pat dalyvauja „Gazprom Neft“ priklausančios Maskvos naftos perdirbimo gamyklos modernizavime. Toje pačioje gamykloje įvairius darbus „Jurby Watertech International“ vykdė ilgiau nei dešimtmetį, nuo pat modernizavimo pradžios.

Dar 2010 m. Maskvos gamykloje pradėtas statyti lengvojo benzino izomerizacijos blokas, leidęs gaminti aukštos kokybės benziną. Remiantis to meto pranešimais, valymo įranga minėtam įrenginiui buvo gaminama Lietuvoje, „Jurby Watertech“ gamykloje.

Tačiau šiuo projektu verslo Kaune bendradarbiavimas su „Gazprom Neft“ nesibaigė. „Jurby Watertech International“ pati yra ne kartą skelbusi, kad su „Gazprom Neft“, taip pat jai priklausančia Maskvos naftos perdirbimo gamykla ją sieja glaudi partnerystė. 2012–2013 metais „Jurby Watertech International“ įgyvendino keturis sėkmingus projektus Maskvos perdirbimo gamykloje. Vėliau – 2013–2015 metais – čia vykdė vandens sistemų stabilizavimą, suprojektavo, pagamino, tiekė ir paleido vandens valymo įrenginį. 2015 metais sudaryta dar viena paslaugų sutartis, pagal kurią vykdyta gamyklos įrenginių techninę priežiūra. 2019 metais laimėtas dar vienas konkursas ir tiekti reagentai atvirkštiniam osmosui įrengti.

„Jurby Water Tech“ neneigia, kad su ja susijusi to paties pavadinimo įmonė Rusijoje čia turi nebaigtų projektų, tačiau nedetalizuoja kokių:

„Šiandien yra daroma viskas, siekiant kuo greičiau išeiti iš Rusijos rinkos, procesai vyksta, projektai palaipsniui baigiasi – ta linkme dirba Rusijos įmonė „Jurby Watertech“, teisininkai ir visos kitos su išėjimu iš Rusijos rinkos susijusios suinteresuotos šalys. Pabrėžtina tai, kad „Jurby Water Tech“ yra atskira įmonė, veikianti Lietuvoje ir neatsakinga už „Jurby Watertech“ veiklą Rusijoje.“

Prasidėjus karui – įmonė Kazachstane

Nuo karo pradžios praėjus vos keliems mėnesiams – t. y. 2022 metų balandį – Kauno bendrovė atidarė įmonę Kazachstane – „Jurby Water Tech KZ“. Kazachstanas Rusijai netaiko sankcijų ir yra dažnai kritikuojamas dėl įsitraukimo į sankcijų apėjimo schemas. Įmonė Kazachstane turi iki 5-ių darbuotojų.

Pati „Jurby Water Tech“ savo puslapyje skelbiasi, kad Kazachstane atliko darbus Astanos šiluminėje elektrinėje. O atsakymuose LRT nurodė: „Vertinant vykstančius įvykius pasaulyje Kazachstano rinka šiuo metu yra itin patraukli daugumai įmonių – potencialių investuotojų, siekiančių diversifikuoti savo verslus į naujas rinkas. Praeityje jau buvome dirbę šioje rinkoje. Šiuo metu įmonė vėl turi planų ir projektų Kazachstane, todėl buvo įkurta „Jurby Watertech KZ“.

Kauno įmonės akcininkai tikina, kad Kazachstano padalinys dirba tik šios šalies rinkoje.

Akcininkų pokyčiai

Iki karo vienintelis „Jurby Watertech International“ akcininkas buvo Viktoras Redko, Lietuvoje populiarios dainininkės Jevgenijos Redko tėvas.

V. Redko, kaip jau anksčiau rašė LRT tyrimų skyrius, yra buvęs sovietų karininkas. Prieš Krymo aneksiją pagerbtas Rusijos gynybos ministerijos globojamos Rusijos desantininkų sąjungos medaliu „už ypatingus nuopelnus didinant Rusijos gynybines galias ir keliant desantinių pajėgų kovingumą“.

V. Redko, LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, yra dalyvavęs ypač svarbiuose verslo renginiuose su aukščiausiais Rusijos ir Irano energetikos pareigūnais. Nuo 1995-ųjų verslininkas turi leidimą gyventi Lietuvoje.

„Registrų centro“ pateikiamais duomenimis, 2022 m. vasaros pabaigoje V. Redko pusę jam priklausiusių akcijų perleido įmonei Portugalijoje, Madeiros saloje, – „Osmorev – Innovative Solutions“, kurios akcininkas yra David Ian Matthew.

Šis asmuo, turintis D. Britanijos pilietybę, yra ofšorų konsultacijos bendrovės „Offshore Experts International Limited“ darbuotojas. Pristatomas kaip valdymo, finansų konsultantas. Remiantis registrais, jis dalyvavo daugiau 70 ofšorinių bendrovių veikloje. Taigi tikėtina, kad jis nėra tikrasis įmonės Portugalijoje, perėmusios dalį „Jurby Watertech International“ akcijų, savininkas.

Pats V. Redko akcijas „Jurby Watertech International“ valdo per ofšorų tinklą Mergelių, Sent Vinsento ir Grenadinų, Kiurasao salose.

Tiesa, šis tarptautinis verslas turi ir daugiau paslapčių. Kauno „Jurby Watertech“ yra įkeista paslaptingai įmonei Mergelių salose – „Legacy Construction Ltd“. Šios tikrieji savininkai yra susiję su Rusija.

Tai patvirtina LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai, kurie yra nutekintų vadinamųjų Pandoros popierių dalis.

Milijoninės paskolos ir Magnitskio bylos veikėjų šešėlis

2016 metų birželio 15 dieną „Legacy Construction Ltd“ Mergelių salose suteikė 10 milijonų paskolą Nyderlandų „Jurby Watertech International“.

Po kelių dienų – birželio 19-ąją – šių dviejų įmonių atstovai dėjo parašus jau po kita sutartimi – maksimalaus įkeitimo. Šia sutartimi visos Kauno įmonės akcijos įkeistos bendrovei Karibų jūros ofšore.

Pati „Jurby Water Tech“ apie šį sandorį neatvirauja. „Įkeitimo faktas buvo susijęs su verslu. To plačiau komentuoti negalime, nes tai – įmonės vidinė, konfidenciali informacija. Šiuo metu UAB „Jurby Water Tech“ teisininkai dirba akcijų įkeitimo panaikinimo klausimu“, – atsakydami raštu nurodė įmonės atstovai.

Jie taip pat teigia neturintys duomenų, kas yra Mergelių salose „Legacy Construction Ltd“ savininkai.

LRT Tyrimų skyriaus turimuose dokumentuose Mergelių įmonės naudos gavėju įvardijamas 45-erių Jurijus Radinas.

J. Radinas – dvilypė asmenybė. Savo „Linkedin“ paskyroje jis nurodo, kad šiuo metu ieško darbo, gyvena Ukrainoje, Odesoje, o pastaruosius 15 metų yra dirbęs žemės ūkio srityje.

Turima J. Radino paso kopija išduoda, kad jis – Rusijos pilietis. Maskvoje jį domina visai kitos verslo sritys nei žemės ūkis. Šiuo metu jam priklauso bendrovė „Legacy Capital“, kuri nuomoja patalpas Maskvos „Logistikos, transporto ir sanatorinio aptarnavimo skyriui“.

Tikėtina, kad J. Radinas – tik statytinis Mergelių salų bendrovėje „Legacy Construction Ltd“.

Tai aiškėja iš teismų dokumentų, kuriuose J. Radinas yra įvardijamas kaip prieštaringai vertinimo Rusijos verslininko Artiomo Zujevo patikėtinis. Pats A. Zujevas – Dmitrijaus Kliujevo, vadovavusio Magnitskio atrastai pinigų plovimo schemai, partneris.

Tiriant D. Kliujevo sandorius ir partnerius, Latvijos teisėsaugos dėmesį patraukė ir milijonierius A. Zujevas. 2012 metais Rusijos verslininkas pasinaudojo galimybe gauti leidimą gyventi Latvijoje mainais į investiciją į nekilnojamąjį turtą. 2021 metais šis turtas, kurio vertė apie ketvirtį milijono eurų, Latvijoje konfiskuotas.

A. Zujevas puikiai žinomas kaimyninėje Latvijoje dėl iš šios šalies ABLV banko pavogtų 28 mln. eurų.

A. Zujevas Latvijos banke ABLV buvo atidaręs net 24 sąskaitas. Bankas juo taip pasitikėjo ir, remdamasis asmenine A. Zujevo garantija, išdavė 36 milijonų dolerių paskolą. 28 mln. Rusijos verslininkas negrąžino. Kai ABLV padavė A. Zuevą į teismą Rusijoje, jis pateikė, kaip teigia bankas, netikrus dokumentus, kuriuose teigiama, kad garantija buvo panaikinta. Bankui nepavyko atgauti prarastų pinigų.

Nagrinėjant šią bylą paaiškėjo, kad A. Zujevas dalyvavo valdant „Legacy Construction Ltd“, o su J. Radinu buvo sudaryta patikėjimo sutartis.

Magnitskio byloje Latvijos tyrėjai nustatė, kad A. Zujevo įmonė „Carsonport“ gavo mažiausiai 12 milijonų eurų iš dviejų ofšorinių įmonių. Šie pinigai nukeliavo į kitas šalis, o nedidelė dalis liko Latvijoje.

LRT Tyrimų skyriaus turimi nutekinti dokumentai rodo, kad į A. Zujevo įmonę „Carsonsport“ pinigai galėjo keliauti ir iš „Jurby Watertech“. Dar 2018 metų birželio baigoje „Jurby Watertech“ akcininkas V. Redko iš „Legacy Construction Ltd“ gavo nurodymą sumokėti 817 tūkst. eurų į „Carsonsport“ sąskaitą Rusijos banke „Sberbank“.

Publikacijoje minimas Estijos įmonės „Lynx Nebula“ akcininkas O. Smoli į raštu jam pateiktus klausimus kol kas neatsakė. Kaip ir „Legacy Construction Ltd“ naudos gavėjas Jurijus Radinas. Su įmonės Slovakijoje „Baliona Trading“ atstovais, taip pat Rusijos verslininku Artiomu Zujevu LRT susisiekti nepavyko.

Prie šios publikacijos prisidėjo Mikhail Maglov, „Scanner Project“, Tomas Madlenak, Investigative Center of Ján Kuciak, Martin Laine, „Delfi Estonia“, Nazira Darimbet, respbulika.kz