„Sveiki, pristatome automobilius iš visos Europos“, – „Telegram“ kanale rusų kalba reklamuojasi automobilių pardavėjai. Aiškėja, kad aukštos klasės transportas pardavinėjamas konkrečiai Rusijos piliečiams, o sankcijų apėjimo centre – Lietuva. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, vien pernai iš Lietuvos į Baltarusiją išvyko automobilių už daugiau kaip pusę milijardo eurų ir, tikėtina, atsidūrė Rusijoje.
Pastaruoju metu Europą, ypač Lietuvą, kamuoja nemenkas galvos skausmas – nepaisant sankcijų Rusijai, prekės toliau teka į agresorės rinką. Ypač neramina dvigubos paskirties prekės, kurios gali būti naudojamos karui prieš Ukrainą.
Tam padeda Rusijos kaimynės – Baltarusija, Kirgizija, Kazachstanas, Armėnija ir Sakartvelas, kurios sankcijų agresorei netaiko. Būtent dėl to birželio pabaigoje Vyriausybė paskelbė beveik 60 prekių grupių sąrašą, kuriame esančius gaminius draudžiama vežti per Baltarusijos sieną. Daugiausiai tai gaminiai su mikroelektronikos ir puslaidininkių komponentais, kuriuos galima panaudoti karo lauke.
Tačiau vos Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, suvokta, kad reikia drausti ir rusų elito pomėgius, todėl atsirado prabangos prekių vežimo draudimas. Pernai kovą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen žiniasklaidai sakė, kad tie, kurie remia Vladimiro Putino karą, neturi mėgautis prabangiu gyvenimu, kol bombos krenta ant nekaltų žmonių Ukrainoje.
Į prabangos prekių draudimą pateko tokie produktai kaip ikrai, cigarai, brangakmeniai, krištolo gaminiai ir transporto priemonės, kurių rinkos vertė didesnė nei 50 tūkst. eurų. Tačiau praėjus pusantrų metų ir krentant bomboms ant ukrainiečių, Rusijos piliečiai toliau mėgaujasi europietiškais automobiliais, o už prabangą moka ir šimtus tūkstančių eurų.
Tai išduoda ir statistika. Pernai į Kazachstaną per Lietuvą lengvųjų automobilių išvežta už 31 mln. eurų, o tai 20 kartų daugiau nei bet kuriais ankstesniais metais. Į Kirgiziją pernai automobilių išvežta vos ne 30 kartų daugiau nei įprastais metais – už 45 mln. eurų. Tačiau absoliuti lyderė – Baltarusija.
Šiemet per pirmus tris mėnesius automobilių srautas iš Lietuvos į kaimynę sudarė daugiau kaip 200 mln. eurų ir tai dukart daugiau nei prieš plataus masto karą Ukrainoje. Tačiau įspūdingiausi skaičiai – už 2022 m. Statistikos departamento duomenimis, lengvųjų automobilių eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją sudarė 584 mln. eurų. Tikėtina, kad šių metų skaičiai bus dar didesni.
Rusijos viešojoje erdvėje apstu automobilių pardavėjų, kurie atvirai aiškina, kad vienintelis kelias parsivežti automobilį į Rusiją – per Lietuvą ir Baltarusiją. Tam esą naudojamas ir Klaipėdos uostas.
O LRT Tyrimų skyrius nustatė ir „Telegram“ kanalą, kuriame atvirai prekiaujama aukštos klasės automobiliais, rodant jų kelią nuo, pavyzdžiui, Vokietijos iki Sankt Peterburgo ar Maskvos. Dažnai juos puošia lietuviški tranzitiniai numeriai.
Tačiau pažeidėjų tapatybės slepiamos. Jas atsisako suteikti tiek su jais dirbantis lietuviškas verslas, tiek Lietuvos įstaigos.
„Mašina Maskvoje džiugina savo naują šeimininką“
Kanale „Automobiliai iš Europos“ rusų kalba pristatoma, kad klientui jo pageidaujamą automobilį gali pristatyti per 10 dienų. Tai, kad kanalo klientūra – Rusijos gyventojai, aišku iš kelių detalių. Kainos nurodomos išskirtinai tik Rusijos rubliais, keliamos automobilių galutinės stotelės Maskvoje arba Sankt Peterburge, taip pat rodomi pakrauti automobiliai sunkvežimiuose su Rusijos valstybiniais numeriais. Tarp žinučių randamas ir paaiškinimas, kad „visi automobiliai į Rusiją pristatomi prieš tai praėjus techninę apžiūrą“.
Kanalas susikūrė gegužės 17 d. ir per tą laiką jau pervežė dešimtis automobilių. Ir kanalo kūrėjai atvirai reklamuoja savo neteisėtą verslą. Iš pradžių anonsuojamas lengvasis automobilis, pavyzdžiui, 2020 m. Audi Q7 už 63 tūkst. eurų arba 2019 m. Lamborghini URUS už 190 tūkst. eurų. Vėliau transliuojama tokio automobilio kelionė.
Didžiosios daugumos automobilių kainos dažniausiai prasideda nuo 60 tūkst. eurų ir ženkliai kyla į viršų. Siūlomi arba naujausi arba kelių metų senumo BMW, Mercedes, Range Rover modeliai, kartais ir Bentley automobiliai.
Tačiau labiausiai už akių kliūva automobiliai su Lietuvos tranzitiniais numeriais. Pavyzdžiui, rodomas kelionės tašką Rusijoje pasiekęs BMW m3 modelis, kurio kaina siekė 100 tūkst. eurų, arba Maskvoje atsidūręs Mercedes-Benz CLA 45 modelis už 61 tūkst. eurų. Prie pastarojo ir užrašas: „Mašina Maskvoje džiugina savo naują šeimininką“.
Automobilių pardavėjai dalindamiesi nuotraukomis atskleidžia ir kaip apeinamos sankcijos. Išrinkus kliento pageidaujamą transportą dažniausiai Vokietijoje arba Danijoje, europietišku autovežiu transportas gabenamas iki Lietuvos ir Baltarusijos pasienio. Daromos kelionės nuotraukos išduoda, kad automobiliai arba lieka su originaliais numeriais arba pakeičiami į „raudonus“ lietuviškus. Sekant automobilių kelionę matosi, kaip jie galiausiai atsiduria ant rusiškų autovežių arba vilkikų priekabose.
LRT Tyrimų skyrius užfiksavo visus automobilius, kurie su lietuviškais tranzitiniais numeriais atsidūrė Rusijoje, ir su šiais duomenimis kreipėsi į „Regitrą“, kad nurodytų juridinius asmenis, kurių vardu buvo išduoti minėti numeriai. Konkrečiai visi šie automobiliai buvo parduodami už didesnę sumą nei 50 tūkst. eurų.
Aiškėja, kad iš šalies išvežtomis transporto priemonėmis rūpinosi fiziniai asmenys, todėl „Regitra“ negali atskleisti jų tapatybių, nepaisant to, kad jie galėjo vykdyti sankcijų pažeidimą. Tuo labiau, kaip LRT sakė įmonės atstovai, pagal dabartinį reguliavimą, pildant prašymą išduoti laikinus numerius, nereikia nurodyti į kurią valstybę planuojama gabenti automobilį, todėl ir kontrolės šiuo klausimu nėra.
Anksčiau, remiantis „Regitra“ skaičiais, žiniasklaida skelbė apie išaugusį parduodamo transporto srautą į Baltarusiją, tačiau, pasirodo, kad tokią statistiką bendrovė sudaro tik pagal laikiną numerį išsiimančio asmens tautybę. Jeigu numeriai išduodami ES piliečiams, kur iš tiesų atsiduria automobiliai – niekas nežino.
Schemoje atsidūrė lietuviškas verslas, bet tuo netiki
Tačiau klausimų kelia tai, kad net keliose gabenamų automobilių nuotraukose, publikuotose „Telegram“ kanale, matosi lietuviški autovežiai, paženklinti įmonės „Rytva“ logotipais.
Susisiekus su bendrovės vadovu Ryčiu Paulevičiumi, šis teigė, kad į Rusiją automobilių neveža ir sankcijų neapeidinėja, autovežių kitiems taip pat nenuomoja. Sakė nežinantis, kaip jo įmonės vežti automobiliai atsidūrė Rusijoje.
„Kas į Rusiją veža aš tikrai negaliu pasakyti. Aš dirbu su užsakovu, kuris užsako paslaugą iki Lietuvos. Atvirai sakau, mes tikrai nežinome. Kaip pavyzdys, paskambina, paprašo, kad parvežtume automobilį ir apmoka Lietuvos įmonė arba Vokietijos. Ir mums iškrovimas būna Lietuvoje“, – LRT sakė „Rytva“ vadovas R. Paulevičius.
Paprašytas atskleisti, kas gi tie užsakovai, verslininkas paprašė paros situacijai išsiaiškinti. Kitą dieną „Rytva“ vadovas patvirtino, kad pagal Vokietijos įmonės užsakymą minėtus automobilius vežė į Lietuvą, tačiau atskleisti bendrovės pavadinimo nesutiko. Vadino tai konfidencialia informacija ir apskritai abejojo, ar iš tiesų tie automobiliai atsidūrė Rusijoje.
„Nemanau, kad tie automobiliai ten išvažiavo, gal tai apgaulė. Man neįtikėtina, kad taip galėtų būti. Man čia daug neaiškumų, aš nelinkęs tikėti. Jeigu vokiečiai užsakovai, taip neturėtų būti. Gal tai panašūs automobiliai. Rusija propagandą tikrai mėgsta skleisti“, – LRT komentavo R. Paulevičius.
LRT Tyrimų skyrius Lietuvos įmonei pateikė visus įrodymus, rodančius, kad „Rytva“ autovežiais vežtas transportas galiausiai buvo parduodamas Rusijoje. Taip pat pasidalijo „Telegram“ kanalo nuoroda, kurią peržiūrėti įmonės vadovas atsisakė.
Taip pat bandyta susisiekti su Telegram kanalo „Automobiliai iš Europos“ autoriais. Į skambučius atsakyta nebuvo, tačiau angliškai parašė kelias žinutes: pakomentuoti situaciją dėl automobilių vežimo į Rusiją atsisakė, padalijo necenzūrinių žodžių ir pridūrė, kad „Rusija yra geriausia šalis pasaulyje ir jos nesustabdys sankcijos“.
Rusai pripažįsta Lietuvos svarbą
Patys rusai Lietuvą įvardija kaip pagrindinę arteriją, siekiant iš Europos atsigabenti automobilį. Pavyzdžiui, vienas iš automobilių tiekėjų viešojoje erdvėje aiškina, kad į Rusiją atvežti europietišką automobilį – visiškai legalu, o pagrindinis kelias yra Vokietija–Lietuva–Baltarusija.
„Teks susimokėti už pristatymą gana įmantriu maršrutu: autovežiu iš Vokietijos į Lietuvą, kur patys baltarusiai paima automobilį ir jį išmuitina. Efektyviausias būdas – pasitelkti dvigubą pilietybę turinčius asmenis. Jis, būdamas ES pilietis, ramiai įsigyja automobilį ir savo jėgomis nuvažiuoja į Rusiją, sieną kirsdamas jau kaip rusas. Ten pat sienos kirtimo punkte pildo deklaraciją automobiliui, mainais gaudamas laikinojo įvežimo dokumentą“, – Rusijos gyventojus švietė automobilių pardavėjas Vladimiras.
Sankcijų apėjimu besirūpinantys verslininkai mini ir Klaipėdos uostą, kaip dar vieną vietą per kurią galima persivežti transportą. Dažniausiai patariama tokiais atvejais susirasti Lenkijoje dirbantį baltarusį ir susitarti dėl automobilio paėmimo iš Klaipėdos.
Teigiama, kad tokia paslaugos kaina sudaro apie 500 eurų, o jeigu norisi nusisamdyti europietį visos logistikos grandies užtikrinimui, tuomet reikėtų sumokėti apie 2000 eurų.
„Pasirodo, spragų ir apėjimo schemų yra ne tik šalių įstatymuose, bet ir Europos sankcijose. Tie patys Baltijos šalių gyventojai savo požiūrio į klientus iš Rusijos nepakeitė: jie ir toliau daro verslą taip, kaip darė. Po 2022 m. vasario 24 dienos pokyčių nebuvo: tik galutinė kaina šiek tiek išaugo dėl logistikos sudėtingumo. Politika yra politika, o verslas ir toliau siekia pelno“, – pasakojo Vladimiras.
Aiškėja, kad automobiliui atkeliauti iš Belgijos, Danijos ar Vokietijos per Lietuvą ir Baltarusiją trunka apie tris savaites. O tai, kad Baltarusija, Kirgizija ar Kazachstanas tapo pagrindinėmis šalimis įsigyti automobilį, kurio vertė didesnė nei 50 tūkst. eurų – net nebe paslaptis.
Tiesa, automobilių prekeiviai rusams žeria patarimų ir kaip įsigyti brangius automobilius. Šiuo atveju svarbu žinoti kaip atlikti mokėjimą ir susirasti „draugišką“ įmonę.
„Automobiliai, kurių vertė didesnė nei 50 tūkst. eurų gali būti parduoti tik juridiniams asmenims. Bet nesijaudinkite, pirkimą vis tiek galima atlikti. Pirmiausia, reikia susirasti įmonę, kuriai pinigai yra svarbesni. Tada lieka tik tinkamo banko susiradimas. Baltarusijoje, pavyzdžiui, ne visiems bankams taikomos sankcijos. Ir ne visi rusiški bankai ribojami. Tiesiog reikia labai ramiai pavedimą atlikti eurais, o ne rubliais“, – aiškina rusų automobilių pardavėjai.
Tai, kad europietiškų automobilių srautas į Rusiją nesustojo, pastebi ne tik šios šalies žiniasklaida. Apie išaugusius transporto srautus iš Lietuvos į Rusiją kalba ir patys baltarusiai, kuriems tai – dar viena verslo niša.
Baudžiama, bet prioritetai – kitur
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai mano, kad LRT Tyrimų skyriaus nustatyti atvejai ne tik atskleidžia aiškų sankcijų pažeidimą, bet ir gali būti baudžiami.
„Iš esmės tai yra sankcijų pažeidimas, viena metodologijų, kuriomis yra padaromi sankcijų apėjimai. Nesvarbu, ar tai automobiliai ar kitos sankcionuotos prekės, jos neturi pasiekti agresoriaus, jos neturi pasiekti Baltarusijos. Atsakomybė numatyta tiek administraciniame kodekse, tiek baudžiamajame kodekse, tiek tarptautiniame sankcijų įstatyme“, – sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.
Kadangi ribojimų įvežti transportą į Baltarusiją šiuo metu nėra, Lietuvos institucijos ne itin daug ką gali padaryti. Muitinės departamentas skaičiuoja, kad šiemet iš Lietuvos į Baltarusiją jau išvyko 30 tūkst. lengvųjų automobilių, o per visus praėjusius metus skaičius siekė 33 tūkst. vienetų.
„Lieka apeliuoti į verslo sąžinę, moralę, visuomenės pozicijos išraišką, o imtis kažkokių teisinių priemonių šiuo atžvilgiu šiandien galimybės labai ribotos“, – LRT komentavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.
Parodžius pavyzdį, kaip aukštos vertės automobiliai, kurie parduodami už daugiau kaip 50 tūkst. eurų, per Lietuvą patenka į Rusiją, V. Paigozinas sako, kad pavyzdys nestebina, bet nagrinėti kiekvieną atvejį atskirai reikalauja labai daug resursų.
„Mes fokusuojamės į galimai dvejopos paskirties prekes, kas tiesiogiai daro įtaką Rusijos galimybėms didinti potencialą karine prasme. Vertinant visus resursus ir prioritetus, matytume vienintelį kelį – sankcijų suvienodinimą“, – teigė V. Paigozinas.
Institucijos sako, kad praneša apie neigiamas pasekmes dėl sankcijų skirtumo tarp Rusijos ir Baltarusijos, nes jų nesuvienodinimas neduoda norimų rezultatų, tačiau klausimas lieka politikų atsakomybėje. Baltarusijai šiuo metu Vakarų sankcijos taikomos mažesne apimti ir dėl to, kad prisideda prie karinių veiksmų Ukrainoje ir dėl susidorojimo su pilietine visuomene.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, atsakinga už tarptautinių sankcijų įgyvendinimo koordinavimo klausimus, sako, kad nors Lietuva palaiko sankcijų praplėtimą Baltarusijai, politinio sutarimo tarp visų Europos Sąjungos šalių nėra.
„Dabar kai vyksta diskusijos dėl sankcijų Baltarusijai, labai dažnai pasigirsta, kad vienus produktus ar vienas prekes reikėtų sugriežtinti ir kontroliuoti, tarkim tai būtų automobiliai ar kitų krovinių pervežimas per Baltarusijos teritoriją, o kita ranka siūloma tas sankcijas švelninti, pavyzdžiui sankcijas trąšoms“, – sakė viceministrė.
Anot jos, iš kai kurių valstybių pasigirsta ir argumentų, kad Rusija vykdo tiesioginę agresiją Ukrainoje, o Baltarusija tik padeda. Nepaisant to, kad kol kas visai Europai nepavyksta išvengti sankcijų Rusijai apėjimo ir prekės ten toliau patenka būtent per tokias šalis kaip Baltarusija.
