LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad naudodamasis neskaidria schema Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnus, miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo žemės pačiose patraukliausiose miesto vietose. Jų vertė siekia mažiausiai 2,5 mln. eurų. Šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė, bet ir savivaldybės darbuotojai. Aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.
Sumažinus Vičiūnų vandenvietę ir atsilaisvinusią žemę grąžinus jos laukusiems savininkams, visa ji tapo Š. Matijošaičio nuosavybe. Vaizdingo Lampėdžių ežero pakrantėje – taip pat. Kaip ir komercinės paskirties sklypai prie verslui patrauklaus Islandijos plento. Ir dar dešimtyse kitų vietų.
LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.
Kauno mieste grąžinamus sklypus už mažesnę nei rinkos kainą keli asmenys supirkinėja naudodami neskaidrią schemą. Joje dalyvavo tiek Kauno savivaldybė, tiek Š. ir V. Matijošaičių verslams atstovaujanti teisininkė.
LRT Tyrimų skyriui liudiję savivaldybės darbuotojai sako matantys, kad visas miesto savivaldos aparatas nukreiptas vienos šeimos verslams aptarnauti. „Pas mus gi Visvaldybė. Net jei ir nepritari sprendimui, turi sutikti“, – sako darbuotojai, kurių tapatybių dėl jų saugumo neįvardijame.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, sprendimai, palankūs politiko sūnaus nekilnojamojo turto verslui, priiminėjami mero vadovaujamoje komisijoje. Jos sprendimai ilgą laiką viešinti tik formaliai, neatskleidžiant jokios informacijos apie sprendimo turinį.
Sėkmingi sandoriai – per tarpininką
Įprastai teisės į sovietmečiu nusavintą žemę buvusiems savininkams atkuriamos dalyvaujant miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Pastaroji, turėdama savininkų prašymą grąžinti žemę, kreipiasi į savivaldybės atsakingą skyrių ir jis įvertina, ar ši žemė laisva. Jei ji neužstatyta ir nėra reikalinga miesto poreikiams, skyrius suformuoja žemės sklypą ir perduoda NŽT, kad šie atkurtų nuosavybę buvusiems savininkams.
Didmiesčiuose atkurti turėtą nuosavybę yra sunku, procesas užtrunka ilgai. Dažnai laisvos žemės ten, kur turėta nuosavybė, nebėra, todėl savininkams siūlomi sklypai kitose miesto vietose. Taip pat jiems gali būti išmokama valstybės kompensacija, kuri paprastai yra simbolinė.
NŽT savo ruožtu turi informacijos, kokie žmonės ir kokiose vietose gali susigrąžinti nusavintą žemę. Žmonių, kurie gali atkurti nuosavybę, sąrašas buvo viešas, tačiau nebuvo skelbiama, kokiose konkrečiai vietose jie pretenduoja atgauti žemę. Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys ir šaltinių liudijimai, suinteresuotiems asmenims buvo prieinama visa informacija. Taigi asmenys, galintys atgauti žemę patraukliose Kauno vietose, sulaukdavo tarpininkų dėmesio. Šie pažadėdavo padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija.
Viena tokių tarpininkių – Š. ir V. Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti Simona Morkūnaitė. Jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus.
Paklausta, kaip rasdavo žmones, kuriems atstovaudavo nuosavybės atkūrimo procese, S. Morkūnaitė sako, kad dažniausiai žmonės patys ją susirasdavo, išgirdę iš pažįstamų apie sėkmingai grąžintą žemę.
Kaip rodo LRT tyrimų skyriaus turimi dokumentai, politiko verslams atstovaujanti teisininkė S. Morkūnaitė tarpininkavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.
Matijošaičių šeimos samdoma moteris savininkų vardu pateikdavo prašymą NŽT, o ši savo ruožtu kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kuris atsakingas už sklypų formavimą. LRT Tyrimų skyrius turi dokumentus, įrodančius, kad šis skyrius anksčiau savininkų prašymus atmesdavo, argumentuodamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės. Tačiau kai dėl tos pačios žemės savininkų vardu kreipdavosi S. Morkūnaitė, žemė tapdavo laisva ir labai greitai sklypai būdavo suformuojami ir perduodami NŽT. Ši atkurdavo teises buvusiems savininkams, o netrukus naujuosius sklypus įsigydavo Š. Matijošaičio arba jo valdomos įmonės.
Pavyzdžiui, 2015 m. pavasarį, kai V. Matijošaitis dar nebuvo miesto vadovas, prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę Vičiūnuose Kauno miesto Planavimo ir architektūros skyrius atmetė, nes šioje teritorijoje laisvos žemės nebebuvo. Tačiau po trejų metų, pasikeitus valdžiai, pakartotinis prašymas buvo patenkintas ir tiems patiems asmenims nuosavybė atkurta. Jau po kelių savaičių naujuosius sklypus įsigijo Š. Matijošaitis.
„Gal nereikėtų akcentuoti to, kad atmetė. Aš turiu ne vieną bylą. Ir tai, kad atmetė, dar nereiškia, kad jos nebebus. Tai reiškia, kad turi būti vertinamas miesto poreikis. Kodėl aš žinojau, kad jos ten turi būti laisvos, tikrai yra mano įdirbis, norėčiau visus laurus sau prisiimti. <...> Ir man buvo lengviausia, nes aš žinojau visą situaciją. Tai yra specializacija. Tai nėra tiesiog paprastas teisininko darbas. Ir čia nėra jokio politinio ryšio“, – LRT tyrimų skyriui sako S. Morkūnaitė.
LRT Tyrimų skyrius susipažino su dokumentais ir liudijimais, įrodančiais daugiau tokių atvejų.
Naudodamasis tokia schema Š. Matijošaitis įgijo 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir komercinės paskirties sklypus aplink Islandijos plentą. Registrų centro duomenimis, bendra šių sklypų vertė siekia per 2,5 mln. eurų, tačiau nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, reali jų vertė gerokai didesnė.
Tuo metu pati S. Morkūnaitė atmeta bet kokius įtarimus, kad jos atstovaujamiems gyventojams atkurti nuosavybę lengviau dėl jos ryšių su politikų šeima.
„Jeigu jūs galvojate, kad dėl buvimo šalia miesto mero arba tarybos nario man yra lengviau, tai, žinokite, kad man yra sunkiau. Aš mieliau būčiau specialistė, kuri dirba savo darbą, gauna darbo užmokestį pagal individualią veiklą. Mūsų darbo santykiai pagal darbo sutartį, manau, yra tik laiko klausimas. Žinokit, tai yra daug sudėtingiau, nes visi į tave žiūri arba turi tave kažkaip tai… Nežinau, man yra nesmagu. Nes aš visiškai nenoriu jokių protekcijų. Nei karto nesu ėjus pas merą prašyti, kad kažką padarytų man, kad būtų lengviau. Esu vieną kartą skundųsis, kai ėjau koridoriumi ir specialistas nešiojasi tavo bylą ir tavęs klausia, ar ją tvirtinti. Aš neturiu ką pasakyt. Jam reikia daryti tai, kas jam priklauso. Jeigu jis mato negalimumą, jis turi turėti pagrindą atmetimui. Bet jeigu jis nori sužinoti kaip čia vertinga ar naudinga, ar aš jam turėčiau atnešti kažkokią padėką, tai, žinokit, nė vienam nenešiau“, – sako S. Morkūnaitė.
Kauno mero šeimos rankos – buvę žemėtvarkos darbuotojai
Tokia pačia žemės įsigijimo iš savininkų schema naudojosi ne tik Kauno mero sūnus Š. Matijošaitis, bet ir su juo susiję asmenys. LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad padedant Š. ir V. Matijošaičių verslo interesams atstovaujančiai teisininkei S. Morkūnaitei, nuo 2016 m. nuosavybės teisės atkurtos į mažiausiai 163 sklypus, kuriuos iškart nusipirko su politiku susiję žmonės.
Nors su jais Kauno tarybos nario nesieja oficialūs verslo santykiai, jie kartu yra įsigiję žemės. Kartu su Š. Matijošaičiu ir jo verslo partneriu beveik pusės hektaro sklypą yra įsigijęs anksčiau žemėtvarkos sistemoje dirbęs Robertas Tumėnas.
Jis, atsiliepęs telefonu, pirmiausia pareikalavo pokalbio neįrašyti. Siūlė susitikti ir viską paaiškinti gyvai. Tačiau vėliau pareikalavo atsiųsti klausimus elektroniniu paštu.
R. Tumėnas sako kartu su Š. Matijošaičiu sklypą įsigijęs investiciniais tikslais, o daugiau jokių sąsajų su juo neturintis. „Su Jūsų paminėtu asmeniu manęs nesieja jokie draugystės, giminystės ar pavaldumo santykiai. Jūsų paminėtas asmuo man žinomas kaip vienas iš daugelio kitų mano pažįstamų verslininkų, kuris domisi nekilnojamojo turto vystymu“, – rašoma R. Tumėno atsakyme.
Jis pats arba jo valdomas UAB „Rotumas“ įsigijo per 100 naujai suformuotų ir grąžintų sklypų. Tiesa, mažiausiai 19 iš jų R. Tumėnas paveldėjo. Nors kone visų sklypų savininkai, kuriems buvo atkuriamos nuosavybės teisės, skirtingi, R. Tumėnas Registrų centro išrašuose nurodomas kaip vienas iš paveldėtojų. Vėliau jis supirkdavo likusias sklypo dalis iš kitų savininkų.
„Dar kartą pabrėžiu, jog visi nekilnojamojo turto objektai arba turtinės teisės buvo įgyti įstatymų numatyta forma ir būdu. Dalis turtinių teisių į nekilnojamojo turto objektus (jų dalis) buvo įgyta paveldint, kaip tai reglamentuota paveldėjimo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose, tokių teisių tuometiniams turėtojams įstatymo nustatyta forma išreiškus tokią valią“, – rašoma R. Tumėno atsiųstame atsakyme.
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys, R. Tumėnas turėjo progą gauti žemės savininkų duomenis, kai dirbo tuo metu žemės klausimus sprendusios Kauno apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriuje.
Palikęs šį darbą jis ėmė supirkinėti sklypus, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Taip pat ir tuos, kurių dalį buvo paveldėjęs.
„Įsigyjant nekilnojamojo turto objektus arba turtines teises niekada ir jokia forma nesinaudojau jokiais duomenimis ar informacija, kuria disponavo Viršininko apskrities administracijos žemėtvarkos skyrius“, – LRT tyrimų skyriui atsakė R. Tumėnas.
Kauno žemėtvarkoje dirbo ir S. Morkūnaitė. Čia ji 2011–2014 m. ėjo teisininkės pareigas. Palikusi šį darbą ėmė atstovauti asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybę į sovietmečiu nusavintą žemę. Jiems grąžintus sklypus iškart nupirkdavo Š. Matijošaitis. Su juo teisininkė darbiniais ryšiais susisaistė iškart baigusi darbą NŽT. Nuo 2014 m. ji pradėjo atstovauti UAB „Vičiūnai“ teismuose su NŽT. Taip pat ir Š. Matijošaičio valdomai įmonei „Kauno saulėtekis“, sprendžiant įvairius klausimus su šia tarnyba.
Žemė atlaisvinama pagal poreikį
Ar yra galimybė formuoti sklypą, į kurį būtų atkuriama nuosavybė, sprendžia Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius. Jam jau kone du dešimtmečius vadovauja Nerijus Valatkevičius. Remiantis LRT Tyrimų skyriui anonimiškai kalbėjusių savivaldybės darbuotojų liudijimais, jam pavaldžiame skyriuje buvo žinoma, kam formuojami sklypai, taip pat kokius miesto planavimo dokumentus reikia pakeisti, kad šie atitiktų politiko verslo planus.
Pavyzdžiui, N. Valatkevičius 2019 m. miesto tarybos posėdyje gynė pakeitimus Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinyje, kad būtų sumažinta jo apsaugos zonos teritorija. Priėmus pakeitimus, ant draustinyje esančio Lampėdžio ežero kranto atsirado 15 sklypų, kuriuos įsigijo Š. Matijošaičio valdoma įmonė.
Tame pačiame posėdyje N. Valatkevičius pristatė planą sumažinti Vičiūnų vandenvietę dėl neva mažėjančio geriamojo vandens poreikio Kauno mieste ir siekio atkurti nuosavybę į žemę to vis dar laukiantiems kauniečiams. Atsilaisvinę sklypai taip pat atiteko Kauno mero sūnui.
Šias istorijas plačiau LRT tyrimų skyrius jau yra aprašęs.
Taip pat skaitykite
Komisijos sprendimai privalomi, bet slapti
2019 m. pabaigoje savivaldybėje įkurta Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisija. Jos pirmininku tapo meras V. Matijošaitis. Į komisiją deleguoti du su „Vieningu Kaunu“ išrinkti tarybos nariai – mero sūnus Š. Matijošaitis ir buvęs mero klasės draugas Jonas Audėjaitis.
Kiti komisijos nariai taip pat pavaldūs merui ar jo skiriamam administracijos direktoriui – mero pavaduotojas Andrius Palionis, pats administracijos direktorius, jo pavaduotojas, N. Valatkevičius, keli kitų savivaldybės administracijos skyrių vadovai.
Sprendime dėl komisijos steigimo nurodoma, kad N. Valatkevičius įpareigojamas artimiausius trejus metus priimti sprendimus vadovaujantis šios komisijos nutarimais. O asmenys, nesutinkantys su sprendimu, gali per mėnesį jį apskųsti teismui.
Tačiau ši komisija dvejus metus, kai sprendimai buvo privalomi, neteikė jokių ataskaitų visuomenei. Kaunas.lt interneto puslapyje viešinamose posėdžių ataskaitose tėra nurodomas adresas ir sprendimas – pritarta arba atmesta.
Per dvejus metus komisija priėmė mažiausiai 19 palankių sprendimų dėl Š. Matijošaičiui ar jo verslo partneriams priklausančių ar kaimynystėje esančių sklypų.
Paprašius savivaldybės tikslesnės informacijos apie komisijos priimtus sprendimus, ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis raštu paaiškino, kad „komisijos viešinamos informacijos turinys nėra reglamentuotas, todėl pradžioje buvo skelbiamas tik adresas ir rekomendacija; vėliau (nuo 2021-11-29), visuomenei pareiškus susidomėjimą komisijos veikla, buvo pradėta skelbti daugiau informacijos“.
Kaip rodo savivaldybės dokumentai, „kilus visuomenės susidomėjimui“, komisijos sprendimai tapo rekomendaciniai.
„Dar kartą norime pabrėžti, kad visi šioje komisijoje priimami sprendimai yra būtent rekomendacinio pobūdžio. Priklausomai nuo svarstomo klausimo, rekomendacijos gali būti teikiamos Kauno miesto savivaldybės administracijai ar atskiriems skyriams, kurių vadovai ir priima sprendimus“, – rašoma savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus atsakyme. Tačiau vadovai, kuriems komisijos rekomendacijos teikiamos, ir yra komisijos nariai.
Net ir pradėjus viešinti išsamesnes komisijos darbo ataskaitas, tik po pusmečio imta fiksuoti, koks komisijos narys nusišalino nuo klausimo. Pavyzdžiui, šių metų gegužę komisija leido pakeisti Š. Matijošaičiui priklausančio sklypo Perlojos g. naudojimo būdą, kad jame būtų galima statyti daugiabučius. Ataskaitoje nėra informacijos apie Š. ir V. Matijošaičių nusišalinimą nuo sprendimo. O po mėnesio, komisijai sprendžiant, ar leisti tame pačiame sklype statyti daugiabutį neišlaikant atstumo iki sklypo ribos, abu politikai jau nusišalino.
Kaip tik tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmė domėtis Kauno miesto savivaldybėje priimamais sprendimais. Kovą su rekordiniu kyšiu sulaikytas miesto administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. STT tada pradėjo tyrimą dėl neskaidrių miesto viešųjų pirkimų, tačiau, LRT Tyrimų skyriaus žiniomis, tyrimas tapo gerokai platesnės apimties ir pareigūnai ėmė domėtis ir kitais savivaldybėje priimamais sprendimais.
Teisėsaugai susidomėjus V. Matijošaičio vadovaujama savivaldybe, minėtoji komisija ėmė viešinti ne tik daugiau informacijos apie priimamus sprendimus, bet ir fiksuoti komisijos narių nusišalinimus.
Tiesa, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės informavimo skyrius informavo, kad pateiks dokumentus, įrodančius politikų nusišalinimą nuo balsavimų. Prašymas išsiųstas praėjusią savaitę. Kai tik gausime atsakymą, tekstą papildysime.
Po skundų NŽT persigalvojo
Tačiau Š. Matijošaičio plėtojami projektai sulaukia sėkmės ne tik miesto savivaldybėje. Surinkti duomenys rodo, kad NŽT Kauno skyrius priima politikui palankius sprendimus, dėl kurių miesto bendruomenei kyla daug klausimų. Naujausias atvejis – miesto tarybos nario planuojami penki daugiabučiai Vičiūnuose ant Nemuno kranto.
Žiniasklaidoje jau buvo skelbta, kad šioje prestižinėje Kauno dalyje, kur vyrauja privatūs mažaaukščiai namai, politiko suplanuoti penki trijų aukštų daugiabučiai su antresolėmis. Tai sukėlė aplinkinių gyventojų pasipiktinimą. Abu mero sūnūs čia patys gyvena, o Š. Matijošaitis priklauso ir gyventojų įsteigtai „Vičiūnų bendruomenei“.
2020 m. Š. Matijošaitis įsigijo apleistą irklavimo bazę ir čia suplanavo statyti penkis daugiabučius. Bendrajame miesto plane dar 2014 m. šio nedidelio žemės sklypo ant upės kranto paskirtis pakeista iš rekreacinės į daugiabučių. Tuo metu V. ir Š. Matijošaičiai dar nebuvo politikai. Ankstesniems irklavimo bazės savininkams vis nesisekė čia nieko įkurti. Savininkai keitėsi, kol 2020 m. pabaigoje sklypą su statiniais įsigijo Š. Matijošaitis.
Tačiau daugiabučio čia statyti vis tiek nebuvo galima, nes sklypas pateko į Paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną. Tačiau po kelių mėnesių ši žyma iš sklypo dokumentų išnyko, nes buvo atlikti nauji matavimai, patikslinti kadastriniai duomenys, šie suderinti su Kauno miesto administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi, vėliau šį sprendimą patvirtino ir NŽT Kauno skyrius, taigi paskutinė kliūtis čia iškilti daugiabučiams dingo.
NŽT Kauno skyrius leido statiniams iškilti, neišlaikant reikalingų atstumų iki greta esančios valstybinės žemės. Taip pat sutiko, kad per valstybinę žemę bus tiesiamos daugiabučiams reikalingos komunikacijos. Tačiau Vičiūnų bendruomenei šiuos sprendimus apskundus NŽT, ši panaikino savo Kauno skyriaus sprendimus, nes jie buvo išduoti „neteisingai įvertinus taisykles ir nuostatus“.
„NŽT Kauno m. skyriaus ir NŽT centrinio padalinio specialistų nuomonė Jūsų minimu atveju sutampa. Gavus skundą NŽT Kauno m. skyriuje buvo dar kartą įvertintos visos aplinkybės ir nustatyta, kad sutikimai buvo išduoti neteisingai ir NŽT Kauno m. skyriaus vedėjo sprendimu jie buvo panaikinti“, – teigia NŽT viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.
Tačiau aplink planuojamus statinius jau sukasi savivaldybės tvarkytojai. Nemuno pakrantėje, ties planuojamais daugiabučiais, Kauno miesto administracijos direktorius Tadas Metelionis leido „kirsti, šalinti ar intensyviai genėti saugotinus želdinius“. Atlikus šiuos darbus politiko planuojamų daugiabučių gyventojams atsivers vaizdas į upę. Be to, bus paprasčiau tiesti suplanuotus pasivaikščiojimo takus, statyti suoliukus. Taigi Š. Matijošaičio projekte teks numatyti mažiau pinigų aplinkai tvarkyti.
Aplinkos ir infrastruktūros tvarkymas už miesto pinigus
Tai nėra vienintelis atvejis, kai teritorijos aplink miestui vadovaujančių politikų turtą tvarkomos miesto lėšomis. Pavyzdžiui, Lampėdžių ežere įkurta irklavimo trasa. Dėl to iš ežero dugno iškastas gruntas, kuriuo sutvirtintas vienas ežero krantas tiesiai prieš Š. Matijošaičiui ir jo įmonei priklausančią 2,4 ha ploto žemę.
Lampėdžių gyventojai tada kreipėsi į institucijas, prašydami ginti viešąjį interesą, nes šiais darbais galėjo būti keičiama kranto linija ir daroma žala draustiniui.
Tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno skyrius jokių pažeidimų neįžvelgė. Kauno prokurorai, remdamiesi šia išvada ir Kauno miesto savivaldybės paaiškinimais, nusprendė tyrimo nepradėti.
O šią vasarą jau minėta komisija urbanistikos, architektūros ir investicijų klausimams spręsti pritarė siūlymui tiesti privažiavimą iš Ateities plento į nedidelį sklypą, kuriame turėtų atsirasti plovykla. Tačiau greta šio nedidelio sklypo plyti 5,5 ha „Vici investments“ priklausanti komercinės paskirties žemė. Įrengus šį privažiavimą, mero sūnaus valdomas sklypas galės juo taip pat naudotis.
LRT tyrimų skyrius pirmadienį bandė prisiskambinti N. Valatkevičiui, tačiau į skambučius jis neatsiliepė. Išsiuntus klausimus savivaldybės viešųjų ryšių skyriui, dar laukiame atsakymų. Juos gavę, tekstą papildysime.
Š. ir V. Matijošaičiai į skambučius taip pat neatsakė.
Iš signalo galima spręsti, kad Š. Matijošaitis yra išvykęs. Klausimai jam išsiųsti elektroniniu paštu, kai tik gausime, papildysime tekstą atsakymais.
Susisiekus su V. Matijošaičio patarėju, šis paaiškino, kad meras turi nedarbingumą. Nors tą dieną jo darbotvarkė buvo užpildyta susitikimais. Klausimai merui išsiųsti elektroniniu paštu, kai gausime atsakymus, papildysime tekstą.
N. Valatkevičius LRT tyrimų skyriui atsakydamas raštu teigia, kad neseka žemės atkūrimo proceso, nes jį kuruoja NŽT, todėl ir prašymų iš S. Morkūnaitės nesulaukė. Jis taip pat neigia žinojęs, kad jo vadovaujamo skyriaus suformuoti sklypai bus nupirkti Š. Matijošaičio ir neigia, kad jam buvo nurodoma kur reikia sklypus formuoti.
Kauno miesto savivaldybė taip pat pateikė dokumentą, nurodantį, kad Š. ir V. Matijošaičiai nusišalino nuo su savo turtu susijusių sprendimų Urbanistikos, architektūros ir investicijų komisijoje. Tačiau atsiųstas dokumentas sukurtas tą dieną, kai buvo išsiųsti LRT klausimai.
„Kiekvieno susirinkimo protokole yra užfiksuoti nusišalinimai. Tas sąrašas parengtas iš protokolų išrinkus informaciją apie nusišalinimus. Toks pats sąrašas apie nusišalinimus buvo teiktas ir Etikos komisijai“, – rašoma Kauno miesto savivaldybės atstovo A. Bukelio atsakyme.
LRT tyrimų skyrius negali patvirtinti, kad iš tiesų Š. ir V. Matijošaičiai komisijoje nusišalino nuo su jų turtu susijusių sprendimų, nes savivaldybė nepateikia originalių komisijos protokolų.
Š. ir V. Matijošaičiai į LRT tyrimų skyriaus siųstus klausimus vis dar neatsakė.
