LRT tyrimai

2020.12.04 05:30

Kandidato į ministrus Dainiaus Kreivio verslo sėkmė: neteisėtos statybos baigėsi taikos sutartimi

papildyta 11.28
Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.12.04 05:30

Dalis vilniečių pasijuto apgauti: vietoj planuotų socialinių butų ir bendruomenės centro sostinės Jeruzalės mikrorajone iškilo kandidato į ministrus, Dainiaus Kreivio, verslo statytas daugiabutis. Leidimas jam statyti buvo išduotas neteisėtai, tačiau politiko įmonės projektą išgelbėjo savivaldybės su bendrove pasirašyta taikos sutartis, leidusi keisti sklypo detalųjį planą pagal jau vykusias statybas.

Vietoj socialinių būstų – daugiabutis

Šiemet sostinės Jeruzalės mikrorajone, Kviečių gatvėje, baigtas statybų projektas „K2 Saulėti namai“. Daugiabutį šioje vietoje statė su kandidatu į energetikos ministrus, D. Kreiviu, susijusi bendrovė „Statybų gausa“. Registrų centro duomenimis, politikas bendrovę valdo per UAB „Catus“, kurioje D. Kreiviui priklauso 40 proc. akcijų.

Politiko verslo statyti butai iki šiol pardavinėjami. Daugiabučio statybos, remiantis Registrų centro duomenimis, baigtos šių metų vasarį.

Tiesa, sklype pagal ankstesnius sostinės valdžios planus turėjo iškilti visai ne D. Kreivio įmonės „Saulėti namai“, o visuomeninės paskirties pastatas. Į jį turėjo keltis Verkių seniūnijos darbuotojai, taip pat buvo numatytos patalpos bibliotekai, dienos centrui, kultūros centrui. Pagal pradinį variantą minėtos patalpos turėjo būti pirmuose dviejuose aukštuose, o likusioje pastato dalyje įrengti socialiniai būstai.

Daugiafunkcį pastatą statyti dar prieš krizę užsimojo tuomečio mero Artūro Zuoko vadovaujama koalicija. Pastatas jau buvo suprojektuotas, jam statyti net gautas statybos leidimas, tačiau, savivaldybei įklimpus į skolas, sklypas parduotas su D. Kreiviu siejamai bendrovei. Pasikeitus valdžiai, bendrovei išduotas statybų leidimas, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija ginčijo teisme kaip išduotą neteisėtai.

Vėliau daugiabučio statybas lydėjo ir palankūs sostinės valdžios sprendimai, siekiant, kaip teigia LRT šaltiniai, detaliojo plano sprendinius „pritempti“ prie baigiamų statybų.

„Savivaldybė susiplanavo savo infrastruktūrą, o po to pardavė. Šiaip jau, jei mes planuojame atsakingai ir žmonėms buvo deklaruota, aš pats atsimenu tą dalyką (tada dar „Vilniaus plane“ dirbau), buvo daromas detalusis planas, po to nuspręsta parduoti... Aš tik nežinau, kokie žmonės tai nusprendė padaryti. Man atrodo, kad tai nebuvo toliaregiškas sprendimas. Negera praktika. Žmonės laukė bendruomenės centro, o gavo daugiabutį. Tai ką gali pasakyti? Kad teisėtai piktinamasi“, – sako Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

„Aš kiek žinau, kadangi jis (D. Kreivys, – LRT.lt) pasistatė, tai paskui ir buvo palaidota ta mintis dėl bendruomenės centro. Mes čia labai ilgai ir savivaldybės, ir visų kitų prašom, kad duotų bent kitas patalpas, nes visąlaik tenka prašyti Jeruzalės mokyklos direktoriaus, kad į kažkokią klasę leistų mums susirinkti“, – sako Jeruzalės bendruomenės centro pirmininkė Marija Tamkevičiūtė-Žukovskienė.

Šiuo metu bendruomenės sukauptas turtas – palapinė, kolonėlės, atributika ir kt. – laikomi bendruomenės narių butuose arba sandėliukuose.

Šių metų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose kandidatas į energetikos ministrus nugalėjo būtent Verkių apygardoje, kurios bendruomenėms ir turėjo būti pastatytas visuomeninis centras.

„Esu vilnietis, todėl žinau vilniečių problemas, susiduriu su jomis ir pats. Esu numynęs ir dabartinės administracijos pareigūnų slenksčius, bandydamas padėti savo apygardos gyventojams“, – prieš kelerius metus dar kandidatuodamas į Vilniaus merus portalui 15min.lt yra sakęs D. Kreivys.

Šią savaitę LRT paprašytas įvertinti situaciją dėl bendruomenės patalpų jo apygardoje, D. Kreivys tikino nieko nežinantis ir nekomentuosiantis.

Nelegalios statybos baigėsi taikos sutartimi

Po 2015 m. pavasarį įvykusių savivaldos rinkimų koaliciją sudarė Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSPD), partija „Tvarka ir teisingumas“ (TTP) bei partija „Lietuvos sąrašas“.

Tų pačių metų gegužę savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju paskirtas konservatorius, Arvydas Darulis, į šias pareigas atėjęs iš Seimo nario D. Kreivio padėjėjo pozicijos.

Jau po mėnesio, 2015 m. birželio pradžioje, Vilniaus m. savivaldybė išdavė statybos leidimą su D. Kreiviu siejamai bendrovei „Statybų gausa“ statyti daugiabutį Kviečių gatvėje. A. Darulis LRT teigė, kad dirbdamas savivaldybėje savo buvusio vadovo statybos leidimais nesirūpino ir apie tai nieko nežinojo.

Būtent dėl šio leidimo teisėtumo vėliau užvirė ginčai, persikėlę į teismą.

Daugiabučio statybos sklype pradėtos 2017 m. kovą, tačiau jau po kelių mėnesių, gegužę, statybų inspektoriai įmonei surašė patikrinimo aktą.

„Įvertinusi statinio projekto duomenis ir statinio projekto sprendinius, Statybos inspekcija patikrinimo akte konstatavo, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių, todėl statybų leidimas išduotas neteisėtai“, – atsakymą LRT pateikė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. 2017 m. liepos viduryje ji kreipėsi į teismą dėl leidimo galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Ieškinys pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Statybų gausa“, taip pat projektuotojų ir architektų bendrovėms.

Kaip aiškina Statybos inspekcija, dalyje sklypo buvo galima tik visuomeninės paskirties statinio statyba, tačiau joje buvo suprojektuoti daugiabučiai.

Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut 2018 m. pradžioje pasirašė įsakymą, kuriuo leido sklype panaikinti visuomeninės paskirties naudojimo būdą, taip pat išplėsti statybos zonos ribas. Koreguotas detalusis planas D. Narbut parašu patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 12 d.

O tų pačių metų gruodžio 2 d. tarp Statybų inspekcijos, savivaldybės, „Statybų gausos“ ir kitų dviejų bendrovių pasirašyta taikos sutartis, kuria statybų inspektoriai atsisakė visų atsakovams pateiktų reikalavimų.

„Statybos eigoje aplinkiniai gyventojai labai aršiai puolė, nenorėjo, kad būtų statomas gyvenamas namas, norėjo, kad būtų automobilių stovėjimo aikštelė. Tada Aplinkos ministerija ir Statybos inspekcija padavė savivaldybę į teismą, kad neteisėtai išduotas statybos leidimas. Tada jie pradėjo bylinėtis, o po to priėmė sprendimą, kad aš turėčiau pakoreguoti sklypui detalųjį planą. Pakoregavom ir tada Statybų inspekcija su savivaldybe pasirašė taikos sutartį, taip ir baigėm procesą“, – aiškina „Statybų gausos“ direktorius Aurimas Badikonis.

Bendrovės akcininkas, kandidatas į energetikos ministrus D. Kreivys tikina nei apie sklypo Kviečių g. privatizavimą, nei apie jame vykusias statybas bei ginčus su Statybų inspekcija nieko nežinantis.

„Įmonių veikloje nedalyvauju, situacijos nežinau ir negaliu pakomentuoti, – LRT teigė jis, – Aš dar kartą pasikartosiu: esu Seimo narys, 10 m. politikoje ir su verslais nieko bendro neturiu.“

Privatizuoti nuspręsta rytiniame mero pasitarime?

Sklype, kuriame iškilo „Saulėti namai“, prieš kelis dešimtmečius stovėjo apleistas sandėlis. Vyriausybė dar 2003 m. minėtą sandėlį įtraukė į parduodamų sąrašą.

2006 m. sklypas perduotas visuomenės poreikiams. Tuomet meru buvo Artūras Zuokas. Savivaldybė patvirtino bendruomenės centrų kūrimo seniūnijose planą. Pagal jį 80 tūkst. litų buvo numatyta projektavimo darbams, o 2 mln. litų – visuomeninės paskirties pastato statyboms.

2007 m. vasarį savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pastato projektavimo darbams Verkių seniūnijai skirta dar didesnė suma – 120 tūkst. litų, 2009 m. pastato statybos projektui skirta 156 tūkst. litų.

Pastato su socialiniais butais projektavimo darbai baigti 2009 m. rudenį. Taip pat, kaip atsakymuose raštu nurodė Vilniaus m. savivaldybė, buvo gautas ir leidimas statyboms. Tačiau jos taip ir neprasidėjo.

Savivaldybės administracija, paklausta, kas priėmė sprendimą privatizuoti sklypą, pateikė atsakymą, kad privatizavimo procedūros aptartos 2013 m. vasarą įvykusiame mero A. Zuoko rengtame rytiniame pasitarime. Po mėnesio apie tai kalbėta ir mero pavaduotojo pasitarime. Tų pačių metų lapkritį sudaryta viešo aukciono vykdymo komisija, tačiau jos sudėties savivaldybės atstovai nesutiko atskleisti, nes tai esą prieštarauja Bendrajam duomenų reglamentui.

Tą patį lapkričio mėnesį įvyko ir aukcionas. Jį laimėjo kita su D. Kreiviui susijusi bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“, pasiūliusi 1,5 mln. litų (434,4 tūkst. eurų). Pradinė sandėlio su žeme kaina aukcione buvo 1,47 mln. litų.

2014 m. sausį privatizavimo sandorį palaimino ir Vyriausybės privatizavimo komisija, kuriai vadovavo Vyriausybės vicekancleris Remigijus Motuzas.

Buvęs Vilniaus meras A. Zuokas, paklaustas, kodėl sklypą nuspręsta privatizuoti, teigė, kad toks sprendimas priimtas dėl sudėtingos ekonominės situacijos:

„Vilniaus miesto savivaldybei buvo reikalingos lėšos vykdyti pagrindines funkcijas, todėl Vilniaus miesto savivaldybė vykdė savo turimo turto privatizavimą viešo aukciono būdu. Minėtu adresu buvo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis senas pastatas su suformuotu sklypu. Negavus iš Vyriausybės lėšų socialiniam būstui statyti, taip pat prieštaraujant dėl tokios paskirties gyventojams, pastatas ir sklypas buvo parduoti aukcione. Pagal įstatymus tik Tarybai patvirtinus privatizuojamų objektų sąrašą ir juos patvirtinus Vyriausybei buvo skelbiami vieši aukcionai, kuriuos kontroliuodavo Valstybės turto fondas.“

Seniūnijai patalpas pasiūlė nusipirkti

Tuo metu pažadas patalpomis aprūpinti Verkių bendruomenę taip ir liko neištesėtas. Savivaldybės atstovė ryšiams su žiniasklaida Neringa Kolkaitė nurodė, kad šiuo metu jokie konkretūs sprendimai nėra svarstomi.

Iki šiol tinkamų patalpų nerasta ir Verkių seniūnijai. „Verkių seniūnija, jei ne didžiausia, tai tikrai viena didžiausių. Ir iki šiol labai skurdžiose patalpose. Labai nepritaikyta žmonėms su specialiaisiais poreikiais, nes patalpos antrame aukšte, juo labiau ne pačioje Verkių seniūnijoje, o Šnipiškėse“, – sako Naujųjų Verkių bendruomenės pirmininkė Rasa Kavaliauskaitė.

Bendrovei „Statybų gausa“ pastačius daugiabutį Kviečių gatvėje, tikėtasi, kad pirmame aukšte atsiras vietos ir bendruomenės patalpoms.

„Turėjo išsipirkti pirmame aukšte, išsipirkti seniūnija, bet nieko neišėjo. Bent taip prieš kelerius metus kalbėjo. Nes mintis buvo statyti daugiabučius, o pirmame aukšte padaryti bendruomenės namus. Jie labai planavo į tą Kviečių gatvę keltis, nes ten buvo numatyta, bet žinot, kaip visada: interesai, interesai... Nes ten juk privataus vystytojo. Gal nebuvo rasta sprendimų“, – svarsto R. Kavaliauskaitė.

„Statybų gausos“ vadovas A. Baldikonis teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė su juo dėl patalpų bendruomenei ar seniūnijai niekada nesiderėjo:

„Ne, (savivaldybė, – LRT.lt) neprašė. Aš nusipirkau sklypą iš savivaldybės aukciono tvarka, buvo parengtas sklypo detalusis planas, kuriame buvo numatyta suprojektuoti administracines patalpas ir gyvenamuosius butus. Padarėm projektą, pirmam aukšte padarėm dalį patalpų administracinės paskirties, tada pastatėm namą ir tada man paskambino ir Verkių seniūnas Rasius Virbalas paklausti, ar dar turim patalpų. Paprašė atsiųsti pirmo aukšto planus, tada kainas, jis ėjo į savivaldybės administraciją ir savivaldybės administracija neskyrė pinigų.“

A. Baldikonis tikina, kad seniūnijai patalpas pasiūlė pirkti, o ne nuomotis todėl, kad nuoma per mažai atsiperka.

D. Kreivys žada verslo interesų nepainioti

Sąsajos su verslais D. Kreiviui kainavo ūkio ministro postą penkioliktoje, konservatorių ir Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje, vyriausybėje. Iš pareigų D. Kreivys buvo priverstas trauktis 2011 m. pavasarį po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad ūkio ministras D. Kreivys skirdamas europinę paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė, neįvykdė įstatymuose numatyto reikalavimo – vengti interesų konflikto ir elgtis, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Be to, D. Kreivys nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku pateikti privačių interesų deklaraciją bei netiksliai nurodė duomenis, dėl kurių galėjo kilti interesų konfliktas.

Nepasitikėjimą ūkio ministru tuomet pareiškė ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji teigė, kad nėra gerai, kai ministras sėdi ant dviejų kėdžių. Taip ji įvertino faktą, kad prieš tapdamas ministru įmonės „Specializuota komplektavimo valdyba“ akcijas pardavė motinai. Minėtą įmonę D. Kreivys šiuo metu valdo per kitą susijusią bendrovę „Catus“.

D. Kreivys, paklaustas, kaip ketina atsiriboti nuo verslų, jei bus paskirtas energetikos ministru, tikino, kad galimus interesų konfliktus turėtų prižiūrėti „iš šono“ paskirtas žmogus.

„Paprasčiausiai kaip ir anksčiau buvo sprendimas: šalia savęs turėti žmogų, atitikties pareigūną, kuris prižiūrės, kad netyčia interesai nebūtų sumaišomi ar abejonės atsirastų ministro veikloje. Turbūt tas sprendimas buvo pasiūlytas prieš 10 m. ir aš planuoju grįžti prie jo. Gali būti, kad tai bus viena iš Teisės skyriaus funkcijų ar patarėjo, kuris rūpintųsi tuo“, – teigė kandidatas į ministrus.

Tiesa, D. Kreivys pripažino, kad prieš tai, būdamas eiliniu Seimo nariu, jam priklausančių įmonių akcininkų susirinkimuose dalyvaudavo.

Pasirodžius šiai publikacijai, į ją savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje sureagavo D. Kreivys (papildyta 2020-12-04 11:28):

„Šiandien LRT paskelbė publikaciją, į kurią jaučiu pareigą sureaguoti. Labai gerai, kad žiniasklaida akylai stebi kandidatų į ministrus biografijas, iškelia viešumon buvusias klaidas ar nederamą elgesį.

Bet šuo konkrečiu atveju, spalvos gerokai sutirštintos – daug prielaidų bei insinuacijų ir mažai faktų. Nesiimu spręsti, ar savivaldybės pareigūnai visus dokumentus sutvarkė tinkamai ir laiku, bet nematau jokių užuominų, kad ką nors neteisėto padarė pati įmonė.

O prielaidos, kad Seimo narys kažkokiu būdu darė įtaką savivaldybei, „prispaudė“ savivaldybę daryti kažką neteisėto, taip ir lieka nelabai rimtais ir absoliučiai niekuo nepagrįstais įtarinėjimais.

Savo ruožtu pareiškiu, kad jokiais su šia istorija susijusiais klausimais nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesu kreipęsis į jokį savivaldybės pareigūną. Apskritai, šio namo statybos reikalai man nebuvo žinomi, jais pradėjau domėtis tik šią savaitę, kai paskambino LRT žurnalistas.

Beje, kaip dabar sužinojau, sprendimai savivaldybėje, susiję su šiuo pastatu, buvo priiminėjami, kai konservatoriai savivaldybėje buvo opozicijoje“, – rašo D. Kreivys.