LRT tyrimai

2020.11.13 05:30

Pašilio paskirti nauji prokurorai apsaugojo Luką Savicką nuo kratų

papildyta Savicko komentaru; atnaujinta 13.19
Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt, LRT RADIJAS2020.11.13 05:30

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, FNTT atliekant ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 greitųjų testų įsigijimo aplinkybių, Vilniaus apylinkės teismo teisėjas buvo sankcionavęs kratos atlikimą Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko atžvilgiu.

Tokios sankcijos, remiantis turima dokumento kopija, į Vilniaus apylinkės teismą buvo kreiptasi ir ji gauta rugpjūčio viduryje. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo prokurorė Austėja Abromaitienė prašė leisti atlikti kratą L. Savicko bute, siekiant surasti ir paimti dokumentus, susijusius su greitųjų testų pirkimo iniciavimu ir pirkimo procedūros vykdymu, taip pat kitus dokumentus, susijusius su pinigų pervedimu už COVID-19 greituosius testus fiziniams ir juridiniams asmenims bei visa kita, kas turėtų reikšmės ikiteisminiam tyrimui.

Tačiau kratos ir poėmiai L. Savicko gyvenamojoje vietoje nebuvo atlikti. Kaip tik tuo metu, kai buvo planuojami procesiniai veiksmai šio Sauliui Skverneliui artimo politiko atžvilgiu, kartu su premjeru dalyvavusio Seimo rinkimuose su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pakeitė FNTT ikiteisminį tyrimą prižiūrintį prokurorą.

Kaip teigiama viename rugpjūčio 26 d. Generalinės prokuratūros pranešime, siekiant išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, ar padaryta nusikalstama veika, sudaryta ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių prokurorų grupė, kuriai vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Suteikus „specialiojo prokuroro“ statusą Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros vadovams, ikiteisminiam tyrimui vadovauti paskirtas Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Plioplys. „Specialusis prokuroras“ tiesiogiai atsiskaito Generaliniam prokurorui. Iki tol ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuroras Tomas Tukleris.

Iš tikrųjų tokia grupė buvo sudaryta ne rugpjūčio 26 d., o savaitė prieš paskelbiant šią informaciją visuomenei, t.y. nuo rugpjūčio 17 iki 21 d. Teismo sankcija atlikti kratą L. Savicko namuose buvo gauta rugpjūčio 14 d.

Remiantis LRT Tyrimų skyriaus turimais šaltiniais, netrukus po to, kai buvo pakeistas tyrimą prižiūrintis prokuroras, pasikeitė ir sprendimas dėl kratos. Buvo nuspręsta, kad L. Savicko atžvilgiu kratos nereikia ir teismo sankcija liko neįgyvendinta.

Vietoje kratos ir poėmių L. Savickas rugsėjo 4 d. iškviestas kaip specialusis liudytojas apklausos į FNTT. Kartu jis tyrėjams apžiūrai pateikė nešiojamąjį kompiuterį ir naudojamą telefoną. LRT Tyrimų skyriaus turimais duomenimis, esą toks ir buvo prokurorų paaiškinimas, kodėl kratos pas L. Savicką atlikti nebebuvo prasmės – ko reikėjo pareigūnams, politikas atnešė savanoriškai.

Kad L. Savickas buvo apklaustas FNTT, pirmiausiai užuominų pasirodė žiniasklaidoje, tačiau ši informacija patvirtinta tik po kelių dienų, rugsėjo 8 d. Ir po pakartotinių paklausimų Generalinei prokuratūrai.

L. Savickas teigė per apklausą įtarimų neišgirdęs. Specialiojo liudytojo statusu FNTT taip pat apklausė kitą premjero patarėją – sveikatos klausimais konsultuojantį Joną Kairį. Pats premjeras S. Skvernelis šiame ikiteisminiame tyrime apklaustas nebuvo.

L. Savickas žurnalistams penktadienį Seime taip pat teigė apie planuojamą kratą nežinojęs, o telefoną ir kompiuterį pats nunešęs tyrėjams, nes sulaukė tokio prašymo.

„Žinokit, nieko nežinau, šiandien atėjau į Seimą, man yra priesaikos diena, tikrai įsigilinsiu, susipažinsiu su medžiaga ir galėsiu komentuoti tikrai kitą dieną. (...)

Negaliu nieko vertinti, nesu susipažinęs su medžiaga, šiandien man yra du svarbūs klausimai, į juos ir fokusuosiuosi – Seimo nario priesaika ir, žinoma, Seimo pirmininko rinkimas“, – LRT RADIJUI sakė buvęs Vyriausybės vicekancleris, Valstiečių ir žaliųjų atstovas L. Savickas.

Teisėsauga nekomentuoja, tyrimas bus baigtas per metus

Susisiekus su Generalinės prokuratūros prokuroru G. Pliopliu, rugpjūtį perėmusiu vadovavimą ikiteisminiam tyrimui dėl COVID-19 greitųjų testų, šis atsakė, jog jei ir norėtų, negalįs atsakyti į klausimą, kodėl pakeitė sprendimą dėl kratos pas Vyriausybės vicekanclerį L. Savicką ir plačiau komentuoti tyrimą atsisakė. Vilniaus apygardos prokuroras T. Tukleris šio tyrimų aplinkybių taip pat neaiškina argumentuodamas tuo, jog bylos nebeseka ir naujų aplinkybių nežino.

Generalinės prokuratūros atsakymuose į klausimus raštu teigiama, kad „informacija, kurios prašo LRT Tyrimų skyrius, yra šiuo metu vykstančio ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie, tyrimui vadovaujančio, jį organizuojančio ir kontroliuojančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų departamento prokuroro G. Plioplio sprendimu, nėra viešintini vadovaujantis LR Konstitucijos 118 str. ir LR BPK 177 str.“

Anot Generalinės prokuratūros, šį rezonansinį ikiteisminį tyrimą kontroliuojančių prokurorų nepriklausomumas užtikrintas suteikiant specialiojo prokuroro statusą, o ikiteisminio tyrimo eigos generalinis prokuroras E. Pašilis su premjeru Sauliumi Skverneliu nėra aptarinėjęs.

Savo ruožtu šio tyrimo taip pat nekomentuojančios FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas teigė, kad šį ikiteisminį tyrimą tarnyba ketina baigti per metus – iki birželio.

„Toks tikslas yra, manau, kad, žiūrint į tai, kas padaryta, visai įmanomas dalykas teismui bylą perduoti po metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios“, – LRT teigė M. Petrauskas.

Pavedimus viceministrei siuntė L. Savickas

Apie FNTT ikiteisminį tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos kovo mėnesį vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas. Kaip rugpjūčio pabaigoje pranešė LRT Tyrimų skyrius, įtarimai tyrime pareikšti šešiems asmenims, tarp kurių ne tik sutartį su NVSPL dėl greitųjų testų pasirašę „Profarmos“ vadovai, šią sutartį realiai vykdę privačios bendrovės „Bona Diagnosis“ akcininkai, bet ir buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

FNTT pareigūnai L. Jaruševičienės kabinete SAM kratą atliko vos pradėję ikiteisminį tyrimą – birželio pabaigoje.

Rugpjūčio 7 d. L. Jaruševičienė pasitraukė iš pareigų, tačiau, kaip skelbė LRT Tyrimų skyrius, pirkimui, dėl kurio krito viceministrė, išskirtinį dėmesį rodė premjero S. Skvernelio aplinkos žmonės, o pagrindiniai sprendimai buvo daromi po Vyriausybės stogu.

LRT Tyrimų skyrius gavo susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijas, kurios atskleidžia, kad pavedimas sudaryti sutartį dėl greitųjų testų pirkimo atėjo ne iš sveikatos apsaugos ministro, bet iš tuomečio premjero patarėjo L. Savicko.

Kovo 18-ąją sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė gavo L. Savicko elektroninį laišką. Iš jo turinio galima suprasti, kad vykdomas Ministro Pirmininko pavedimas. Juo viceministrei pavedama tą pačią dieną pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti.

Iš LRT Tyrimų skyriaus turimų duomenų matyti, kad bendrovė „Profarma“, siūlydama greituosius testus, kontaktą užmezgė ne su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bet su Vyriausybės kanceliarija. Kaip aiškėja, „Profarma“ siūlė valstybei įsigyti testus, nors neturėjo tvirtų sutarčių su galimais tiekėjais. Tuo metu „Profarma“ derėjosi su Lenkijos įmone „Novazym Polska“ dėl maždaug milijono greitųjų testų pirkimo, tačiau susitarimai strigo.