LRT tyrimai

2020.10.28 05:30

LRT tyrimas. Raginant nepirkti Astravo elektros, jėgainės kabeliai – į Lietuvos elektros linijas

Indrė Makaraitytė, Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.10.28 05:30

Lietuvos energetikos įmonė milijonus už elektros kabelius moka baltarusių gamintojui „Energokomplekt“, kuris jau nuo 2015 m. yra Rusijos atominės energetikos giganto „Rosatom“ partneris. „Energokomplekt“ elektros kabeliais aprūpino Lietuvos pasienyje rusų pastatytą Baltarusijos Astravo atominę elektrinę, bendrą Rusijos ir Irano Bušero atominę jėgainę, bei dalyvauja kituose Rusijos atominiuose projektuose.

Jei kuriame nors didžiausios Lietuvos energetikos bendrovės „Ignitis Group“ ar jos įmonių viešajame pirkime per jos produkciją tiekiančią lietuvišką bendrovę sumanytų dalyvauti „Rosatom“ ir jos pasiūlymas atitiktų visus formalius reikalavimas, taip pat ir mažiausios kainos kriterijų, ar ji turėtų galimybę tokį pirkimą laimėti? „Rosatom“ yra Rusijos atominės energetikos gigantas, kuris ir pastatė Lietuvos pasienyje su Baltarusija Astravo atominę elektrinę.

Tyrimas trumpai

  • Didžiausiai Lietuvos energetikos grupei „Ignitis Group“ priklausančio „Energijos skirstymo operatoriaus“ daugiau nei 5 mln. eurų konkursą laimėjo lietuviška įmonė, kuri tiekia Baltarusijos gamintojo „Energokomplekt“ kabelius. Anksčiau šio gamintojo kabelius naudojo ESO konkursus laimėję rangovai.
  • „Energokomplekt“ yra privati Baltarusijos įmonė, kuri nuo 2015 m. pagal „Rosatom“ užsakymą aprūpino kabeliais statomą Baltarusijos atominę elektrinę.
  • Maždaug tuo pat metu „Energokomplekt“ yra įtraukiama į „Rosatom“ koncerno tiekėjų registrą, viešuose šaltiniuose nurodoma, kad 2018 m. ji kabeliais aprūpino „Rosatom“ statomą Irano Bušero atominę jėgainę.
  • „Energokomplekt“ kaip gamintojas daug metų yra ESO oficialių patvirtintų ir kriterijus atitinkančių gamintojų sąraše, jo produkcija prekiauja ne viena lietuviška įmonė.
  • Baltarusijos ir Rusijos gamintojų produkcijos apimtis nuo 2015 m. ESO pirkimuose auga, dabar siekia apie 30 proc.
  • Įstatymai leidžia ESO atsirinkti, kiek viešųjų pirkimų gali laimėti įmonės, tiekiančios Baltarusijos ir Rusijos produkciją.
  • Lietuva – viena didžiausių Baltarusijos atominės elektrinės kritikių, yra priėmusi politinį sprendimą nepirkti ten pagaminsiamos elektros energijos ir siekia įtikinti kitas ES šalis ne tik boikotuoti jėgainę, bet ir daryti viską, kad elektrinė nepradėtų veikti.

Į šį klausimą „Ignitis Group“ vadovas Darius Maikštėnas pats neatsakė, o per įmonės atstovą atsiuntė atsakymą, kad įmonė laikosi Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų. „Jei tiekėjas atitinka viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir jeigu tiekėjo atžvilgiu, kaip tai numatyta įstatyme, atliktos atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrinimo procedūros, jis gali laimėti viešųjų pirkimų konkursus. „Rosatom“ galimos atitikties / neatitikties įvardytoms aplinkybėms ir aspektams nesame vertinę“, – teigiama „Ignitis Group“ atsakyme.

Ar investicijos neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, tikrinama tuomet, kai kalba eina apie strateginės svarbos objektus ir kritinio reikšmingumo įrangą. Visais kitais atvejais vienu svarbiausių kriterijų tampa kaina ir todėl Lietuvos elektros linijose yra naudojami „Rosatom“ partnerės Baltarusijos gamintojos „Energokomplekt“ gaminami elektros kabeliai.

„Ignitis Group“ priklausantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šių metų kovo pabaigoje sudarė daugiau nei 5 mln. eurų sandorį su lietuviška bendrove „Eco sprendimai“ dėl elektros kabelių tiekimo. „Eco sprendimai“ kabelius tiekia būtent iš Baltarusijos gamintojo „Energokomplekt“. Sutartis sudaryta dvejiems metams – iki 2022 m. balandžio. „Eco sprendimai“ konkurse pasiūlė mažiausią kainą ir nurungė šešis konkurentus.

Tačiau ne tik „Eco sprendimai“ pasiūlymuose šiame konkurse teikė gamintojo „Energokomplekt“ kabelius. Šią produkciją Lietuvoje galima drąsiai siūlyti ir naudoti, nes Baltarusijos gamintojas „Energokomplekt“ yra įrašytas į oficialų Gaminių, atitinkančių AB „Energijos skirstymo operatorius“ techninių reikalavimus sąrašą. „Energokomplekt“ gaminami kabeliai naudojami rekonstruojant daugelį elektros skirstomųjų punktų. Baltarusijos ir Rusijos gamintojų tiekiamos produkcijos dalis bent šioje Lietuvos energetikos įmonėje sudaro beveik 30 proc. visų ESO pirkimų.

Tuo tarpu Vitebske įsikūrusi įmonė „Energokomplekt“ nuo 2015 m. įsitraukė į atominės elektrinės Astrave statybos darbus – tiekė specialią produkciją pagal „Rosatom“ – Baltarusijos AE statytojos – įmonių projektinius pageidavimus ir nuo atominės elektrinės statybų veikia kaip patikima „Rosatom“ partnerė.

Lietuva laikosi pozicijos nepirkti Baltarusijos atominėje pagamintos elektros, nes ši jėgainė neatitinka saugumo standartų. Taip pat Lietuva siekia įtikinti Europos Sąjungos šalis imtis visų priemonių, kad ji nepradėtų veikti, o jei ir būtų paleista, kad kitos ES šalys taip pat boikotuotų joje gaminamą elektros energiją.

Tuo tarpu ESO valdanti kompanija „Ignitis Group“ atsakymuose į klausimus paaiškino, kad jie neturi duomenų, kokią dalį trečiųjų šalių ar konkrečiai Rusijos ir Baltarusijos gamintojų produkcija sudaro jų įmonės pirkimuose.

„Pirkimų sistemose nėra atskirai išskiriamos prekių kilmės šalys. Taigi, siekiant tiksliai įvardyti, kokią dalį visos įmonių grupės viešuosiuose pirkimuose sudaro trečiųjų šalių produkcija, reikėtų atlikti daug laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų reikalaujančią analizę, panaudoti daug rankų darbo, todėl tokių skaičiavimų pateikti negalėsime“, – rašoma „Ignitis Group“ atsakyme.

Per bandomąjį projektą Baltarusijos AE – patikima „Rosatom“ partnerė

„Energokomplekt“ įsikūrusi Baltarusijos mieste Vitebske, tačiau ir apie ją, ir apie jos savininką Sergejų Podgaiskį (nedidelę dalį kompanijos akcijų valdo ir Podgaiskaja) informacijos viešuosiuose šaltiniuose nėra daug.

Tai – nuo 1997 m. veikianti didžiausia Baltarusijos kabelių gamintoja, o iš oficialių pranešimų spaudai bei Baltarusijos naujienų agentūros BELTA medžiagos galima atsekti, kad „Energokomplekt“ Rusijos atominio koncerno „Rosatom“ partneriu tapo per Baltarusijos atominę elektrinę.

2015 m. „Rosatom“ per kitas koncerno įmones kartu su Baltarusijos vyriausybe įdiegė bandomąjį projektą, kuris baltarusių gamintojams tapo tramplinu į platesnius Rusijos energetikos projektų vandenis. Kaip teigia BELTA cituojamas Andrejus Avko, „Energokomplekt“ generalinis direktorius, dalyvaudami šiame bandomajame projekte baltarusių gamintojai turi galimybę patekti į „Rosatom“ tiekėjų registrą, lygiomis sąlygomis su rusų gamintojais dalyvauti visuose Rusijos atominiuose projektuose.

Netrukus po to seka pranešimas, kad Baltarusijos gamintojas „Energokomplekt“ jau tiekia kabelius į atominės elektrinės Astrave statybos aikštelę, o konkretaus kontrakto suma siekė 10 mlrd. Baltarusijos rublių (daugiau nei 3 mln. eurų).

2018 m. specialiame „Rosatom“ naujienlaikraštyje (rosatomnewsletter.com) „Energokomplekt“ yra pristatomas kaip „Rosatom“ partneris, tiekiantis kabelius į Rusijos statomą Irano Bušero atominę elektrinę. Ši atominė jėgainė yra taip pat sulaukusi pasaulio bendruomenės perspėjimų, jog gali grėsti ekologine katastrofa regionui, nes pastatyta seismiškai aktyviame ruože, kur periodiškai kartojasi žemės drebėjimai.

„Rosatom“ naujienlaikraštis

Apie savininką viešuosiuose šaltiniuose informacijos dar mažiau. S. Podgaiskis ir jo įmonės direktorius A. Avko yra pelnę Vitebsko garbės piliečių vardą, o baltarusių portalo Tut.by publikacijoje S. Podgaiskis minimas kaip vienas iš Minsko Suvorovo karinės mokyklos absolventų. Baigusius šią karinę mokyklą sieja vienas bendras bruožas – dalis jų yra įsitvirtinę versle, vadovauja strateginiams Rusijos ir Baltarusijos ūkio subjektams bei dominuoja turtingiausiųjų sąrašuose.

LRT Tyrimų skyriaus kalbintų Lietuvos saugumo ekspertų vertinimu, Minsko Suvorovo mokykla ir kitos karinės Rusijos ir Baltarusijos mokyklos yra tiesiogiai susijusios su Rusijos saugumo struktūra.

Rytų kilmės produkcijos elektros tinkluose – vis daugiau

Remiantis ESO informacija, 2015 m. baltarusiškos ir rusiškos kilmės kabelių beveik nemontavo, tačiau vėlesniais metais baltarusiškos ir rusiškos kilmės tiekėjų produkcijos šioje įmonėje gerokai padaugėjo.

2018 m. jos jau buvo beveik 40 proc. šiemet – apie 30 proc.

Šių metų ESO sutartis su „Eco sprendimais“, kurie tiekia energijos skirstymo operatoriui baltarusiškus kabelius, gamintus ten pat, kaip ir Baltarusijos atominėje montuoti kabeliai, yra pirmoji, kai elektros kabelius tiekia ne rangovai, o tiekėjai.

„Iki tol ESO pirkdavo „pilną“ paslaugą iš ne vienos dešimties rangovų (t. y. ne tik darbus, bet ir medžiagas) ir svarbiausiais kriterijus jiems buvo, kad medžiagos atitiktų ES reikalavimus. Pabrėžiu, kad sutarčių su rangovais, kurie kartu su darbais tiekdavo ir „Energokomplekt“ produkciją, yra kelios dešimtys. Ilgainiui pamatėme, kad ESO, o ir visiems vartotojams, finansiškai būtų naudingiau, kai rangovai teiktų tik rangos darbų paslaugą, be medžiagų. Toks modelis taikomas perkant ir kitus elektros tinklo komponentus. Iš to ir atsirado sprendimas, kad ESO vis dažniau pats perka tik medžiagas, o rangovai jas pasiėmę tik atlieka darbus“, – rašoma ESO atsakymuose į klausimą.

ESO konkurse dėl kabelių ne tik „Eco sprendimai“ savo pasiūlymuose rašė, kad Lietuvai tieks baltarusiškus „Energokomplekt“ kabelius.

Antros vietos laimėtoja įmonė „Elektra LT“ ir ketvirtos vietos laimėtoja „Žilinskis ir co“, remiantis Registrų centro duomenimis, yra vieno akcininko įmonės. „Žilinskis ir co” valdo 100 proc. įmonės „Elektra LT“ akcijų. Tačiau „Elektra LT“ teikė pasiūlyme „Energokomplekt“ kabelius, o „Žilinskis ir co“ – europinius kabelius.

Su „Energokomplekt“ kabeliais šiame viešajame pirkime taip pat dalyvavo bendrovė „Tetas“.

Likusios konkurse dalyvavusios kompanijos siūlė Europos Sąjungos gamintojų kabelius. Tarp europinių gamintojų, su kuriais konkursuose dalyvauja Lietuvos įmonės, yra „Draka“ (Švedija ir Estija), „Reka“ (Suomija), „TF kable“ (Lenkija), ELKA (Kroatija), NKT (Čekija) ir kiti gamintojai.

Vienas pagrindinių kriterijų, kodėl Baltarusijos produkciją tiekiantys verslininkai laimi konkursus, yra pasiūlyta mažesnė kaina. Ir ESO, ir „Ignitis Group“ atstovai pabrėžia, kad šiame sektoriuje siekia išlaikyti konkurenciją ir konkurencingas kainas. „Ignitis Group“ valdybos narys Dominykas Tučkus LRT Tyrimų skyriui aiškino, kad, atmesdami rinkos dalyvį dėl jo produkto kilmės, rizikuoja įsivelti į teisminius procesus su viešųjų pirkimų konkursų dalyviais.

„Mes domėjomės su kitais skirstymo sistemų operatoriais, į kokias šalis jie tiekia bendrai paėmus produkciją ir matėme, kad yra gana platus Europos skirstymo operatorių ratas, kurie perka produkciją iš įvairių šalių, įskaitant ir Baltarusiją“, – LRT Tyrimų skyriui apie Baltarusijos gamintoją, kurio kabeliai buvo naudoti atominei Astrave ir kuris yra „Rosatom“ partneris, teigė „Ignitis Group“ valdybos narys.

Paklaustas, kaip jis, kaip valdybos narys, vertina, ar nėra įmonės politika dviveidiška, šį klausimą spręsti delegavo politikams.

„Ką reikia pažymėti, tai yra žaliavinio tipo produkcija, žemos pridėtinės vertės – tai yra tik laidai ir guma, paprastai tariant“, – sakė D. Tučkus. „Čia yra politinis klausimas, kurį politikai... Ties juo ir dirba politikai ir jie gali geriau jums atsakyti.“

Tačiau politikai, kurie atsakingi arba už „Ignitis Group“ veiklą, arba Lietuvos energetinę politiką dėl Astravo, taip pat į šį klausimą neatsako.

Finansų ministras, kuriam pavaldi „Ignitis Group“, atsiuntė tik lakonišką atsakymą, kad visi pirkimai yra „Ignitis Group“ reikalas. „Teisės aktų nustatyta tvarka Finansų ministerijai pavaldžios įstaigos kasdieniuose veiklos procesuose priima savarankiškus sprendimus, todėl šie klausimai yra skirti AB „Ignitis grupė“, – rašoma Finansų ministerijos atsakyme raštu.

Tuo tarpu Energetikos ministerija išsigynė šios įmonių grupės apskritai neprižiūrinti.

„Energetikos ministerija nevykdo Finansų ministerijai pavaldžių įmonių viešųjų pirkimų priežiūros ir kontrolės. Tačiau visai elektros energetikos sektoriuje naudojamai įrangai keliami techniniai kokybės reikalavimai, o kai tai yra strateginės svarbos elektros energetikos objektai, privalo atitikti ir nacionalinio saugumo reikalavimus. Įmonių atsakomybė yra tai užtikrinti, o kai yra pagal įstatymą reikalavimas – būtina kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams”, – rašoma Energetikos ministerijos atstovės spaudai paaiškinime.

Tačiau saugumo ekspertas Marius Laurinavičius pabrėžia, kad Rusijos ir Baltarusijos gamintojai yra dotuojami savo šalies režimų, kad mažesnėmis kainomis galėtų įsitvirtinti Europos Sąjungos rinkose, o Lietuvos institucijos neįvertina grėsmių, kurias kelia tokie sandoriai.

„Verslas Rusijoje yra žvalgybos įrankis. Jei tai didelis verslas, gali ir bandelėmis prekiauti. Bet koks verslas su Rusija kelia dideles rizikas Lietuvos saugumui ir tada nesvarbu, ar tai bandelės, ar kabeliai, bet svarbu, kokią įtaką tai daro tiems asmenims, kurie yra susiję su tais ryšiais. Jei jau kalbam, kad bet kuris verslas yra grėsmė, tai kalbant apie „Rosatom“, kuris turi tiek savo, kaip įmonės, interesus – mes puikiai suprantame kokią grėsmę mums kelia Astravo elektrinė. Tiek ir valstybinius strateginius interesus – plėsti Rusijos valstybės įtaką“, – sako M. Laurinavičius.

Jo teigimu, jeigu kažkam, pavyzdžiui, Baltarusijos kabelių gamintojui „Energokomplekt“ yra leidžiama daryti verslą su „Rosatom“, tai reiškia, kad tie asmenys ir ta įmonė yra mažų mažiausiai patikimi „Rosatom“ asmenys. Ir šiame kontekste M. Laurinavičiaus visiškai nestebina tai, kad kabelių „Energokomplekt“ akcininkas yra Minsko Suvorovo mokyklos absolventas.

„Grėsmę kelia ne pats produktas, grėsmę kelia žmonių ir įmonių ryšiai, per kuriuos daroma įtaka. Kad tokia įtaka daroma per žmones ir įmones, yra daugybė pavyzdžių visame pasaulyje“, – sako ekspertas.

Apie A. Lukašenkos režimo paramą vietinių gamintojų, tokių kaip „Energokomplekt“, eksportui Baltarusijoje kalbama atvirai. Šių metų sausį Vitebske „Energokomplekt“ lankantis Baltarusijos premjerui, šis klausimas, anot Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, buvo taip pat keliamas, pažymint, kad valstybės parama eksportuotojams yra esminis dalykas, kuris didintų įsitvirtinimo eksporto rinkose galimybes. Be to, kaip skelbia patys baltarusiai, valstybės paramos šiai įmonei reikėjo ir diegiant naujos produkcijos linijas, kurios plečia asortimentą.

Išvengti rizikingų tiekėjų galimybė yra, ja nesinaudojama

ESO „Energokomplekt“ kabelius pardavęs įmonės „Eco sprendimai“ vadovas Rimvydas Vaidelys teigė, kad apie „Energokomplekt“ dalyvavimą Baltarusijos atominės statybose ir kad ši yra „Rosatom“ partnerė sužinojo tik iš LRT Tyrimų skyriaus klausimų.

Su šiuo gamintoju „Eco sprendimai“ bendradarbiauja maždaug nuo 2015 m. Tai yra kaip tik tuo metu, kai „Energokomplekt“ ir pradėjo gaminti kabelius atominei elektrinei Astrave.

R. Vaidelio žiniomis, „Energokomplekt“ produkcija prekiauti Lietuvoje pradėta dar keleriais metais anksčiau, o dabar ją platina mažiausiai trys didelės įmonės. Tačiau, kaip pabrėžia verslininkas, nėra taip, jog baltarusiški kabeliai išskirtinai pigesni nei europinių gamintojų.

„Manau, kad iš principo vienodos kainos, lemia galbūt labiau transportavimo išlaidos. Bet iš principo maždaug visų gamintojų kainos konkurencingos. Ne viską laimi „Energokomplekt“, ką ir parodo, kad rinkos užima nedidelę dalį“, – sako R. Vaidelys. Ir jei „Energokomplekt“ kaip gamintojas būtų eliminuotas iš Lietuvos rinkos, R. Vaidelio nuomone, jokio poveikio kainų lygiui tai neturėtų.

„Nemanau. Versle tuščios vietos nebūna. Jei vienas gamintojas užsidaro, jo vietoje atsiranda kitas. Gamintojų yra visur, Ukrainoje yra, visose šalyse galima surasti, kas tuo užsiima“, – sako R. Vaidelys.

Tačiau europinių gamintojų kabelių prekybininkai neoficialiai LRT Tyrimų skyriui teigė, kad Baltarusijos gamintojas „Energokomplekt“ išskirtinai geromis kainomis dalyvauja konkursuose, rinkoje įtariama, kad kainos yra mažinamos, o gal net dempinguojamos. Šio gamintojo dalis Lietuvoje, ypač Lietuvos energetikos įmonėse, yra labai ryški.

Dviejų metų daugiau nei 5 mln. vertės ES konkursas, anot kabelių prekybininkų, esąs jų srityje pats svarbiausias Lietuvoje, o buvo laimėtas vieno gamintojo ir tai yra „Energokomplekt“ – to paties, kuris yra „Rosatom“, pastačiusio šalia Lietuvos Astravo atominę elektrinę, partneris.

Vis dėlto nors ir ESO, ir jį valdanti „Ignitis Group“ išskirtinai pabrėžia konkurencijos užtikrinimą, išvengti trečiųjų šalių produkcijos energetikos bendrovėms leistų netgi teisės aktai.

Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad strateginės infrastruktūros sektoriaus bendrovės, taip pat ir energetikos, turi įstatymu užtikrintą teisę atmesti konkurse dalyvaujančios įmonės paraišką, jei ji siūlo produkciją, kurios daugiau nei 50 proc. yra pagaminta trečiosiose šalyse.

Tai daryti leidžia Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymas, kuriame sakoma, jog „bet kuris pasiūlymas tiekti prekes gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės produktų dalis, nustatyta pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pasiūlytos produktų vertės”.

Kaip LRT Tyrimų skyriui teigė Gediminas Golcevas, VPT Metodinės pagalbos skyriaus vedėjas, kol kas nei jis, nei jo kolegos, ilgą laiką dirbantys viešųjų pirkimų srityje, nėra girdėję, kad kada nors būtų pasinaudota šio įstatymo punktu.

„Ignitis Group“ ginasi, kad ar taikyti ribojimus trečiosios šalies, pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos, produkcijos ribojimams, sprendimas priimamas kiekvienu konkrečiu atveju.

„Tais atvejais, kai perkamos su saugumu susijusios prekės ar paslaugos, kurias naudojant gali kilti rizika dėl informacijos saugumo, priėjimo prie įmonės duomenų bei suderinamumo su nacionaliniais saugumo interesais (pavyzdžiui, IT ir kibernetinės saugos srityse), šio straipsnio taikymas yra aktualus. Jeigu perkami standartiniai, žemos pridėtinės vertės gaminiai kaip kabeliai, šis straipsnis netaikomas, siekiant išlaikyti konkurenciją ir konkurencingas kainas.“

Tačiau per pastaruosius 2 metus „Ignitis Group“ įmonėse poreikio taikyti ribojimus trečiųjų šalių produkcijai nebuvo.

„Šiuo laikotarpiu nebuvo poreikio taikyti 67-ą straipsnį. Pirkimuose, kurie identifikuojami kaip svarbūs nacionaliniam saugumui, taikome Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 5 p., leidžiantį pirkimo sąlygose numatyti, jog pirkime negalėtų dalyvauti trečiosiose šalyse registruoti tiekėjai. Taip pat dėl pirkimų, kurie atitinka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo kriterijus, kreipiamės į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. 2019–2020 m. dėl viešųjų pirkimų pagrindu sudaromų sandorių į šią komisiją kreipėmės 10 kartų“, – rašo „Ignitis Group“.

Kaip ir minėta anksčiau, Baltarusijos gamintojas „Energokomplekt“ yra oficialiame ESO tiekėjų sąraše.