Lietuvoje

2019.04.08 19:07

Pirmuose apklausų lyderių debatuose – aštri kritika ir nepatogūs klausimai

Gytis Pankūnas, Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.04.08 19:07

Pirmadienį akis į akį pirmuosiuose debatuose grūmėsi šalies prezidento rinkimų favoritai. Ar susitiktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kaip spręstų korupciją teismuose, ką darytų dėl Astravo AE ir kaip vertina Antano Smetonos pasitraukimą iš Lietuvos šalį okupavus sovietams. Tai – tik dalis klausimų, kurių sulaukė kandidatai į prezidentus.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje argumentų kovoje susikirto ekonomisto Gitano Nausėdos, ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Seimo narės Ingridos Šimonytės argumentai.

Kas susitiktų su V. Putinu?

Pirmasis užduotas klausimas – Lietuvos ir Rusijos santykiai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė į prezidentus I. Šimonytė tvirtino, kad Lietuva yra nedidelė šalis, tačiau, anot jos, aukoti savo vertybes, pavyzdžiui, dėl geresnių santykių su kaimynine valstybe nereikėtų.

„Nežinau, ar galime, nepažeisdami savo vertybių, savo įsitikinimų, galvoti, kad kartais tas taisykles, tas vertybes galime paminti, jeigu kažkam labai to reikia, siekiant kažkokių tikslų, savo interesų“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Žiniasklaida pranešė, kad Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketina susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. I. Šimonytė tvirtino, kad Baltijos šalys turėtų turėti labiau vieningą poziciją Rusijos atžvilgiu. Ji, jei būtų išrinkta prezidente, tvirtino šiuo metu nematanti reikalo susitikti su V. Putinu.

„Tikrai nelabai matyčiau, apie ką dabar galėtume kalbėtis“, – akcentavo I. Šimonytė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į prezidentus S. Skvernelis teigė manantis, kad Baltijos šalių požiūris į Rusiją, jos agresyvius veiksmus kitų šalių teritorijose yra vieningas. Jis tikino neabejojantis, kad Estijos prezidentė planuoja susitikti su V. Putinu, siekdama atstovauti Estijos interesams. Kandidatas į prezidentus neatmetė galimybės, kad, esant reikalui, pasielgtų taip pat kaip Estijos šalies vadovė.

„Iš kilus tokiai būtinybei, aš padaryčiau tą patį. Net neabejoju, kad tai padarys ir Estijos prezidentė, vadovaudamasi savo valstybės nacionaliniais interesais“, – pažymėjo S. Skvernelis.

„Turime aiškią poziciją ir Estijos, ir Europos Sąjungos, ir Baltijos valstybių dėl požiūrio į Rusijos agresyvius veiksmus Ukrainoje ir kitose valstybėse. [...] Po to nacionalinis interesas yra aukščiau visko. Jeigu yra tokia būtinybė yra, mes gal kažko nežinome apie Estiją. Gerbiu tos valstybės poziciją ir drąsą kalbėtis su agresyviu priešininku, kuris yra neišvengiamai yra kaimyninėje valstybėje“, – aiškino S. Skvernelis.

G. Nausėda ragino neskubėti vertinti Estijos prezidentės planų susitikti su Rusijos vadovu V. Putinu. Anot jo, Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu visada buvo nuosekli, susijusi su tuo, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, negali būti toleruojama XXI amžiuje.

„Tokią politiką aš remiu, nors, kita vertus, tai nereiškia, kad reikia visus langus uždaryti ekonominiams, kultūriniams ryšiams. Manau, kad ryšiai su Rusijos žmonėmis turėtų būti dabar mūsų didžiausias prioritetas, nes su šiais žmonėmis mums reikės gyventi ir tada, kai dabartinių Kremliaus vadovų kadencija bus pasibaigusi“, – aiškino G. Nausėda.

A. Smetona atėjus sovietams – ar pasielgė tinkmai?

Kandidatų į prezidentus klausta, ar teisingai pasielgė prezidentas Antanas Smetona, kai, 1940 metų birželį vyriausybei nusprendus priimti sovietų ultimatumą, jis pasitraukė iš Lietuvos. 

G. Nausėda akcentavo, kad svarbiausias A. Smetonos tikslas traukiantis buvo užkardyti tai, kad jo rankomis būtų keista santvarka ar įteisinta okupacija. 

„Jo pasitraukimas buvo ne asmens gelbėjimasis, o siekis sukliudyti naujos santvarkos legitimizavimui, kuri buvo primesta raudonarmiečių durtuvais“, – kalbėjo G. Nausėda.

Nereikėtų vaikytis klišių, kurios buvo parankios sovietams, sakė jis.

„Pabėgimo naratyvas buvo sukonstruotas sovietinių istorikų tam, kad būtų menkinami prieškario politikai“, – pabrėžė I. Šimonytė. Pasak jos, A. Smetona nebuvo tas žmogus, kuris rėmė nesipriešinimą, o tokie asmenys tragiškai bagdavo savo likimą.

Tačiau visgi, pasak I, Šimonytės, prezidentas yra tas asmuo, kuris šalį turėtų palikti paskutinis.

S. Skvernelis sako, kad A. Smetona negebėjo tinkamai pasirinkti kariuomenės vado ir jo pozicija priešintis buvo paveikta.

„Turėjome tvirtą, vieną iš stipriausių Lietuvos kariuomenių ir prezidentas turėjo užtikrinti ir padaryti taip, kad ji priešintųsi“, – teigė jis.

O po to, kai buvo priimtas sprendimas pasiduoti, pasak premjero, A. Smetonos sprendimas jau nieko nelėmė. Tačiau jis pats sakė, kad tokioje situacijoje nesitrauktų ir kovotų iki galo.

Teisėjų korupcija

Lietuvos teismus supurtė kyšininkavimo skandalas. Ką daryti, kad tai nesikartotų?

S. Skvernelis aiškino, kad tai yra ir sisteminė bėda. Keli klausimai, susiję su teisėjų paskyrimu, tikrai turėtų būti išspręsti, sakė jis.

„Nėra aiškios karjeros galimybės, teisėjai dažnai priversti laviruoti priimant sprendimus, kad galėtų tikėtis geresnės karjeros“, – teigė kandidatas.

Pasak jo, būtina užtikrinti, kad teisingumu nebūtu prekiaujama, minėjo tarėjų institutą.

G. Nausėda minėjo, kad korupcijos suvokimo indeksas nuo 2015 metų kaip buvo 59 balai iš 100, taip ir liko.

„Mano manymu, mes turime pakankamai uždarą teismų sistemą, kurioje, deja, visuomenė turi ribotas kontrolės galimybes“, – minėjo jis.

Jis siūlytų kitaip formuoti teisėjų tarybą, pabandyti visuomenės tarėjų institutą.

Antikorupcinio teismo institutas, kurį siūlo S. Skvernelis, nebūtinai padėtų – galbūt tik padidintų biurokratinį aparatą.

Kandidatė į prezidentus I. Šimonytė sakė, kad teismų sistema yra labai didelė ir pasmerkti jos visos dėl vieno tokio įvykio nederėtų. „Teismų sistemoje yra aibė puikiai ir sąžiningai dirbančių žmonių“, – teigė ji.

Pasak kandidatės, korupciją teismuose išnaikinti gali ne prezidentas, o visų nepakantumas korupcijai.

I. Šimonytės klausimai – apie profesionalų vyriausybę ir baudimo mastus

Ingrida Šimonytė G. Nausėdai uždavė klausimą, ar tapęs prezidentu jis tvirtintų žmones, kurie akivaizdžiai neturi atramos Seime, t. y. vadinamąją profesionalų vyriausybę?

G. Nausėda sakė, kad ne. Jis teigė, kad nuo nuogąstavimai dėl „ministrų be darbo sutarčių“ (politine prasme) pasiteisino. „Matau, kad specialistų vyriausybė nepatenkino visuomenės lūkesčių“, – teigė jis.

Tai, pasak jo, įrodo pasitikėjimo rodikliai. „Politikoje ir ministrai turėtų būti politikai“, – akcentavo jis.

S. Skvernelio ji klausė, ar jis nemano, kad pastaruosius keliolika metų lietuvių sąmonė pasidarė dar labiau linkusi į bausmes, kitaip sakant, baudžiamoji? Sunkių nusikaltimų sumažėjo, bet vertinant pagal bausmių sunkumą ir įkalinimų skaičių lietuviai kartais būna čempionai Europoje.

S. Skvernelis atsakė, kad dabar palaiko kaip premjeras ir palaikytų kaip prezidentas vyriausybės planus dėl alternatyvių bausmių naudojimo. „Nesu šalininkas, kad kiekvienas, padaręs nusikalstamą veiką, turėtų sulaukti laisvės atėmimo bausmės“, – sakė premjeras.

S. Skvernelio dūriai konkurentams – dėl antikonstitucinių sprendimų ir kariuomenės politizavimo

LVŽS kandidatas į prezidentus S. Skvernelis debatų metu teigė, kad G. Nausėda, pareiškęs, kad savo patarėju norėtų matyti dabartinį kariuomenės vadą Joną Žuką, galėjo pažeisti teisinės valstybės konstitucinius, kariuomenės depolitizavimo principus. Kandidatas į prezidentus klausė, ar tiesa, kad vasario 18 d. G. Nausėdą pas J. Žuką susitikti atvedė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

G. Nausėda nepaneigė, kad toks susitikimas įvyko. „Manęs niekur nereikia vesti. Aš turiu savo kojas ir savo galvą“, – teigė G. Nausėda.

Kandidatas teigė, kad kariuomenės vado J. Žuko kadencija baigiasi, bet tai nereiškia, kad jis su J. Žuku vedė kažkokias derybas dėl galimo patarėjo pozicijos.

„Pasakiau, kad, jeigu aš laimėčiau prezidento rinkimus, kreipčiausi į šitą asmenį, nes jį iš tikrųjų norėčiau matyti savo komandoje. Ir tik jo paties pasirinkimas nulemtų, ar jis tuo patarėjų taps, ar netaps“, – teigė G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, jis kariuomenės depolitizavimo principo nepažeidė, nes, anot G. Nausėdos, J. Žukas teigė galintis susitikti su visais kandidatais į prezidentus.

I. Šimonytei pateiktas S. Skvernelio klausimas buvo susijęs su 2008–2012 m. vyriausybės kadencija, kurios metu ji dirbo finansų ministre. Anot S. Skvernelio, dalis minėtos vyriausybės sprendimų Konstitucinio Teismo buvo pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai. S. Skvernelis klausė, ar ši situacija I. Šimonytei nėra moralinė kliūtis siekti prezidento posto.

TS-LKD remiama kandidatė į prezidentus replikavo, kad S. Skvernelio vyriausybė taip pat yra priėmusi ne vieną sprendimą, prieštaraujantį Konstitucijai. I. Šimonytė teigė abejojanti, ar S. Skvernelis įsigilino į Konstitucinio Teismo sprendimus apie 2008-2012 m. vyriausybės veiksmus.

„Kalbate apie Konstitucinio Teismo nutarimus dėl pensijų mažinimo, dėl darbo užmokesčio mažinimo. Gerbiu Konstitucinio Teismo nuomonę, bet apgailestauju, kad negaliu palaikyti tos nuomonės, kadangi teismas pasakė labai įdomių dalykų. KT pasakė, kad, jei I. Šimonytė ir A. Kubilius būtų pasiūlę sumažinti visus atlyginimus, visas pensijas vienodu procentu, tada KT doktrinos požiūriu viskas būtų buvę gerai. Vienintelis dalykas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tai didesnis naštos perkėlimas žmonėms, kurie gaudavo didesnes pajamas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji tikino, kad krizės laikotarpiu vyriausybės sprendimai buvo teisingi, mat buvo siekiama solidarumo.

G. Nausėda prisiminė S. Skvernelio nuobaudą

G. Nausėda S. Skvernelio klausė apie jo 1999-aisiais gautą nuobaudą – kokiomis aplinkybėmis jis ją gavo?

 S. Skvernelis kalbėjo, kad tuomet buvo pareigūnas ir nagrinėjo labai daug administracinių bylų. Kai buvo atliktas veiklos patikrinimas, pasak jo, buvo nuspręsta, kad neteisingai identifikuota viena byloje esanti veika, susijusi su avarija. Nuspręsta, kad S. Skvernelis žmogų nubaudė per griežtai.

Taip pati jis minėjo antrą pažeidimą, kai ant dokumento neuždėjo antspaudo. Jis pabrėžė, kad pastaba panaikinta buvo anksčiau laiko, o vėliau jis pats paaukštintas.

I. Šimonytės G. Nausėda klausė, kokios Europos ji norėtų: konfederacinės, lanksčios, tautų Europos ar E. Macrono vieningos ir federalistinės?

Kandidatė teigė, kad nereikėtų Europos įsivaizduoti tarp dviejų priešingybių – su V. Orbanu vienoje pusėje ir E. Macronu kitoje.

„ES raida, kurią stebėjome paskutiniu metu, kad iš esmės nauji dalykai ar naujos darbotvarkės atsiranda labiau kaip tam tikrų krizių ir sukrėtimų pasekmė [...].

Grįžimas į vadinamąją tautų Europą (ES ir taip yra valstybių junginys) pavojingas tuo, kad atsisakydami tam tikrų bendrumų tiesiog pasiliksime su mažesniu saugumu“, – kalbėjo ji.

Apie labai didelę federacinę ambiciją, pasak jos, kalbėti sudėtinga. „Brexitas“ yra tokios nepamatuotos ambicijos įrodymas.

Vienas dalykas Lietuvai turėtų būti itin svarbus – norėdami bendros pozicijos tam tikrais klausimais turime girdėti ir savo partnerius, kai jiems reikia tokios pat bendros pozicijos, sakė I. Šimonytė.

Kaip balsuos referendume dėl pilietybės išsaugojimo?

Esminis dalykas – kalbėti ne apie dvigubą pilietybę, o apie pilietybės išsaugojimą, sakė S. Skvernelis. Jis pasisako už tai. 

Nausėda taip pat kalbėjo esantis už Lietuvos pilietybės išsaugojimą. „Jūs visi esate mūsų šeima ir iš jūsų pasų neatimsime“, – teigė kandidatas.

Jis nuogąstavo, kad informacinė kampanija pradedama tik likus kelioms savaitėms iki referendumo ir produktyviai pasiruošti jam nepavyks.

I. Šimonytė kalbėjo, kad abejonių dėl dvigubos pilietybės formuluotės yra. Ji sakė, kad balsuos už pilietybės išsaugojimą.

Atominė piktžaizdė šalia Lietuvos

Astravo atominė elektrinė Lietuvai kelia grėsmę, bet nesulaukėme paramos nei iš Latvijos, nei iš Lenkijos, nei iš Europos Sąjungos. Kaip dėl to elgtis?

Kalbant apie elektros energijos embargą, turime visapusišką Lenkijos palaikymą, pabrėžė Saulius Skvernelis. Kalbant su Latvija, pasak jo, taip pat nėra kategoriško „ne“.

„Užtikrinti ir padaryti viską, kiek tai įmanoma, kad ta elektrinė nepradėtų veikti“, – savo tikslą sakė S. Skvernelis. Vienintelis kelias tai pasiekti, pasak premjero, yra tai, kas buvo įrašyta jo laiške Baltarusijai – atominę elektrinę paversti dujine elektrine.

Tiesa, jis pripažino, kad stabdyti elektrinę šansų yra labai nedaug. Ir jeigu to padaryti nepavyks, Lietuva imsis kitų žingsnių – užtikrins priežiūros sistemą ir buvimą elektrinėje techniškai, kad galėtume matyti ir reaguoti į galimus branduolinius incidentus. Tačiau, turint tokius santykius, kokie yra dabar, pasak jo, tai užtikrinti bus sudėtinga.

G. Nausėda sakė, kad toks S. Skvernelio planas jo neįtikina, nes tai panašiau į improvizaciją. „Tokios svarbos klausimuose improvizacijų ir kažkokių staigių, spontaniškų sprendimų, pats pavadinimas apie tai kalba, neturėtų būti“, – akcentavo jis.

„Astravo AE reikėtų vertinti kaip didžiulę, potencialią grėsmę“, – kalbėjo jis, pabrėždamas, kad taip elektrinę matyti turi Lietuvos kaimynai Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

„Šiandien, deja, to nepavyksta pasiekti, bet tai būtina padaryti, nes priešingu atveju efektyvi atsiribojimo politika būtų tiesiog sunkiai įgyvendinama“, – teigė G. Nausėda.

Visgi kandidatas teigė, kad kontaktų nutraukti su Baltarusija nereikia – reikia daryti viską, kad stiprintume kaimyninės šalies siekti tapti nepriklausoma.

I. Šimonytė akcentavo, kad Lietuvos santykiai su Baltarusija įtempti ne tik dėl Astravo.

„Akivaizdu, kad Astravas yra geopolitinis projektas, su ekonomika neturintis nieko bendra“, – sakė kandidatė.

Pasak jos, Lietuva turi užtikrinti, kad elektra iš Baltarusijos į Lietuvos ir ES rinką nepatektų, ir ieškoti galimybių šį klausimą padaryti kelių šalių koalicijos klausimu.

Karių siuntimas į Siriją: nuomonės sutapo

Kandidatė į prezidentus I. Šimonytė, paklausta apie Lietuvos karių siuntimą į Siriją, teigė nenorinti vertinti konkrečių pavyzdžių, konkrečių karinių misijų ir jų reikalingumo. Tačiau politikė pažymėjo, kad Lietuvos karių dalyvavimas yra itin gerai vertinamas tarptautinėje erdvėje.

„Manau, kad apskritai Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose yra tai, už ką Lietuva vertinima“, – tikino I. Šimonytė.

S. Skvernelis savo ruožtu tikino neabejojantis, kad Lietuvos partneriams NATO kviečiant į tarptautines karines misijas, mūsų kariai jose dalyvauti turėtų.

„Aš net neabejoju, kad mūsų kariai privalo dalyvauti. Pirma – tai yra tvirta partnerystė. [...] Antra – tai yra labai naudinga karinė praktika“, – tikino S. Skvernelis.

Panašią nuomonę pateikė ir G. Nausėda. Jis patikino, kad Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse karinėse operacijose įrodo tvirtus Lietuvos ir jos sąjungininkų santykius.

„Kariai misijose įgyja neįkainojamos patirties, kuri kažkokių karinių konfliktų atveju būtų labai pravarti ateityje“, – pažymėjo G. Nausėda.

Pasikeitus Ukrainos prezidentui, didelių posūkių nežada

Kandidatų į prezidentus paklausus, ar Lietuva keistų santykių su Ukraina kryptį, jei šios šalies prezidento rinkimuose pergalę prieš Petro Porošenka išplėštų Volodymyras Zelenskis. Kandidatai tvirtino, kad didelių pokyčių nesiektų.

„Tai yra žmonių ir tautos apsisprendimas. Ukraina yra mūsų strateginis partneris, Ukraina yra mūsų partneris, kalbant apie Rytų partnerystės programą, apie jų demokratijos procesus. [...] Manau, kad Lietuva, jei aš laimėčiau, laikytųsi tos pačios pozicijos Ukrainos atžvilgiu“, – patikino S. Skvernelis.

G. Nausėda tvirtino, kad negalime vertinti konkrečios šalies rinkimų rezultatų, eigos. Svarbiausia, anot jo, kad rinkimai vyktų demokratiškai.

„Nesvarbu, koks prezidentas bus išrinktas, mūsų ir toliau laukia labai intensyvių užsienio politikos santykių su Ukraina laikotarpis, bet, kaip ir kiekviename draugui turime, mes privalome pasakyti tiesą į akis, jei matome negeroves, kurios bado akis ir kurios yra taisytinos, siekiant Ukrainai integruotis į Europos Sąjungos erdvę“, – pažymėjo G. Nausėda.

I. Šimonytė tikino, kad svarbu įvertinti, ar V. Zelenskis, jei jis bus išrinktas Ukrainos prezidentu, turės šalies parlamento palaikymą.

„Tačiau mūsų, kaip Ukrainą palaikančios ir draugiškos valstybės, priedermė yra padėti naujam prezidentui tiek, kiek mes galime padėti, užtikrinti pozityvią kaitą, kuri Ukrainoje vyksta“, – aiškino TS-LKD remiama kandidatė į prezidentus.

Istorijoje dėl Generolo Vėtros atminimo lentos sudaužymo smerkia vandalizmą

Kandidatai į prezidentus, paklausti, kaip vertina situaciją, kai pirmadienį Vilniuje kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas sudaužė karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, sutartinai tvirtino, kad šis įvykis negali praeiti be pasekmių.

I. Šimonytė aiškino apgailestaujanti, kad diskusija kilo apie atminimo lentos likimą, bet ne apie J. Noreikos asmenybę.

Kandidatė prezidento rinkimuose I. Šimonytė teigė, jog jai labai gaila, kad iki šiol dienos vandalizmo akto buvo diskutuota, ar reikia lentą nuplėšti, dabar – ar atstatyti „vietoje to, kad sąžininga diskusija diskutuotume, kas buvo Generolas Vėtra, kas jo gyvenime buvo didvyriška ir labai svarbaus mums, kaip tautai, o kas nebuvo tik šviesu ir nusipelno visai kito vertinimo“.

„Esu ne kartą sakiusi – man žodžiai „didvyris“ ir žodis „nacių kolaborantas“ šiuo atveju nė vienas nėra tinkamas. Aš manau, tai yra tragiška asmenybė, kuriai teko veikti tomis aplinkybėmis, kurias mes galime tik įsivaizduoti visi, kad mes sugebėtumėme išlaikyti absoliutų žmogiškumą ir nepadaryti jokios klaidos ar net nusikaltimo“, – tvirtino kandidatė į prezidentus.

G. Nausėda neslėpė, kad jį nustebino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reakcija į generolo Vėtros atminimo lentos sudaužymą, tai yra mero pareiškimai, jog savivaldybė nesvarsto galimybės atkurti atminimo lentos.

„Pamatęs Vilniaus miesto mero reakciją net nežinau, kaip į ją reaguoti – ar tai yra kvietimas, žalia šviesa elgtis panašiai ir su kitais atminimo ženklais? Šiuo atveju vandalizmas yra vandalizmas ir su vandalizmu reikia kovoti ne sakant, kad „prašome, padarykite tai dar kartą, mes už tai priemonių nesiimsime“, – komentavo G. Nausėda.

LVŽS kandidatas į prezidentus S. Skvernelis griežtai tvirtino, kad atminimo lentos sudaužymas yra „vandalizmo aktas“ ir teisėsaugos institucijos turėtų tokius veiksmus įvertinti.

„Teisėsauga turėjo sureaguoti, nes tai yra teisės pažeidimas, ir asmuo, kuris tai padarė, negali likti ramybėje: „sudaužiau lentą, galbūt jos neatstatys, žiūrėkime, ką dar galima sudaužyti“. Taip negali būti. Turi būti teisinės pasekmės, turi būti ir politikų, aukščiausių Vilniaus politikų, reakcija“, – dėstė S. Skvernelis.

„Tada gali pradėti kitus paminklus daužyti, jei mes leisime tokiems vandalams toliau nebaudžiamiems elgtis. Tikrai sulauksim momento, kai kiekvienas spręsime, kuris paminklas mums patinka ar nepatinka“, – tęsė kandidatas į prezidentus.

Renginį organizavo naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas ir Nacionalinė biblioteka.