Lietuvoje

2019.03.15 12:14

Nausėda apie Rytų kaimynes: kalbėtis galima su visais, kurie nori kalbėtis

Goda Jurevičiūtė, LRT.lt2019.03.15 12:14

„Aš už tokią Europą, kurioje nebūtų taip, kad vieną gražią dieną Lietuva nejučiomis atsibunda ir pamato, kad suverenumo beveik ir visai nebėra“, – pareiškė kandidatas į prezidentus, ekonomistas Gitanas Nausėda penktadienį Rytų Europos Studijų centre pristatydamas savo užsienio politikos ir nacionalinio saugumo idėjas.

Nors ekonomistas pabrėžė, kad jo pažiūros yra visiškai vakarietiškos ir jis Europos Sąjungą laiko labai „svarbiu instituciniu ir politiniu indu, kuris leidžia laisvai tarpti atskiroms valstybėms, ginti ir saugoti žmonių teises“, vis dėlto, kalbėdamas apie Bendrijos ateitį, jis teigė, kad Lietuvai nereikėtų atiduoti pernelyg daug savo kompetencijų.

„Esu už ES kaip konfederaciją, darinį valstybių, kurios išsaugo savo kompetencijas daugelyje ekonominės ir socialinės politikos sričių, nes, mano įsitikinimu, tik tokia Europos Sąjunga turi ilgalaikę perspektyvą išlikti“, - tvirtino kandidatas į prezidentus, pabrėždamas, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl vyksta „Brexitas“ yra tai, jog Jungtinė Karalystė nusprendė, jog „atidavė pernelyg daug nacionalinės kompetencijos ir suverenumo“.

NATO svarba

Pasak kandidato į prezidentus, Lietuvai yra būtina stiprinti savo pozicijas NATO, nes Aljansas „kaip organizacija, yra svariausias ir šiuo metu svarbiausias mūsų skydas, kuriuo remdamasi Lietuva gali atsispirti ir, svarbiausia, atgarsyti bet kokį išorės priešą, kuris norėtų ar svarstytų imtis intervercijos prieš mūsų nepriklausomą valstybę.“

G. Nausėdos teigimu, neužtenka NATO stiprinti tik diskusijomis ar retorika, „turime jaustis visateise ir atsakinga NATO nare, todėl turime prisiimti įsipareigojimus, kurie išplaukia iš narystės šioje organizacijoje.“

Anot kandidato, išlaidų gynybai santykis su BVP negali būti vien tik statistinis dydis. „Tai yra nuoseklus Lietuvos įsipareigojimas didinti krašto apsaugos ir BVP santykį kaip kokybinį rodiklį parodant, kad Lietuva yra sąmoninga, atsakinga NATO narė ir ji puikiai suvokia, kad nesiimdama priemonių gintis arba atgrasyti priešą pati, ji negali tikėtis, bent jau moraline prasme, kad ją imsis ginti kiti NATO nariai, konkrečiai JAV", - tvirtino ekonomistas.

Tačiau G. Nausėda neatmeta ir kalbų apie ES bendrų gynybinių pagėjų kūrimą. Nors ir sutikdamas, kad tokias kalbas paskatino nesusipratimai tarp ES ir NATO, teigė, kad tai vis dėlto yra mėginimas žiūrėti į ilgesnę perspektyvą ir „įsivaizduoti kokia bus geopolitinė dėlionė 15-20 metų perspektyvoje“.

Pasak ekonomisto, JAV buvimas ES nėra iškaltas akmenyje ir priklauso nuo Amerikos rinkėjų preferencijų.

„Būsimam Amerikos rinkėjui gali būti labai sunku pagrįsti intensyvų ir labai masyvų JAV arba NATO pajėgų buvimą būtent ES kontinente“, - samprotavo G. Nausėda.

Todėl, jo požiūriu, šis klausimas  yra svarstytinas, tačiau ekonomistas pabrėžė, kad „būtų labai nerimta, jei tokios deklaracijos pakibtų ore ir Europa svartytų bendrųjų europinių pajėgų kūrimą tuomet, kai daug ES valstybių nesugeba net priartėti prie 1 proc. krašto apsaugos ir BVP santykio.“

Negalima paminti principų

Pasak G. Nausėdos, ES leidžia ginti žmogaus teisės ir dėl to jam vakarietiškos vertybės yra brangios, nes „išryškina laisvos asmenybės teises“. Jo teigimu, būtent šito trūksta Rytuose, kur demokratija yra suvokiame kitaip.

Kalbėdamas apie Rytų politiką, jis teigė, kad „kalbėtis galima su visais žmonėmis, kurie turi noro kalbėtis, kurie turi noro bendradarbiauti." Vis dėlto, jis pabrėžė, kad „prieš kalbantis mes turim deklaruoti tam tikrus savo principus ir turbūt nepadaryti iš savo principų mazgotės, sakydami, kad mes principus į sceną išnešime vėliau, o dabar kalbėkime apie santykių gerinimą."

Pasak ekonomisto, tai būtų visiškai netinkamas požiūris „bendraujant su tomis valstybėmis, kurios šiandien elgiasi agresyviai, kuriose vyksta žmogaus teisių pažeidimai ir kurios neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją“. 

G. Nausėdos manymu, dialogas Rytų kaimyne turėtų būti pradėtas nuo žemesnio lygio, esą reikėtų bendradarbiavimą pirmiausia sieti su ekonomika ir kultūra, o tada mėginti „diskutuoti apie tai, kiek laiko jos ketina dar tęsti šią agresyvią ekspansinę politiką Ukrainos ir kitų Europos valstybių atžvilgiu.“

Pozicijos dėl asmenvardžių nekeičia

Ekonomistas dar sykį pakartojo anskčiau sakytą pažadą, kad jį išrinkus prezidentu, jo pirmasis vizitas būtų į Lenkiją, su kuria santykiai turėtų būti tobulinami, ypač ekonominėje ir saugumo srityse.

„Mūsų teritorinės gynybos planai, Suvalkų koridoriaus gynimo planai turi būti vykdomi su Lenkijos krašto apsaugos pajėgomis, nes be glaudaus bendradarbiavimo su mūsų pietine kaimyne, jei būtų tiesiog neefektyvus", - tvirtina G. Nausėda.

Kandidatas taip pat pareiškė, kad norėtų, jog su Lenkija būtų intensyvinamas ir ekonomis bendradarbiavimas. Pasak jo, Lenkija yra sparčiai auganti valstybė, todėl keista matyti, kad Lietuvos eksportas į šią šalį auga lėčiau nei į kitas rinkas.

„Mūsų verslininkams reikia sparčiai skintis kelią į šitą rinką ir manau, kad geri politiniai santykiai galėtų būti viso to pamatas ir pagrindas“, - teigė jis. 

Paklaustas, ar ateityje vis dėlto Lietuvos lenkai galės rašyti savo asmenvardžius nevalstybine kalba, G. Nausėda atsakė, kad „dvišaliai santykiai ir dvišalės pozicijos yra derybų klausimai ir prezidento priedermė yra ne tik deklaruoti, ne tik teikti, bet, ir kai reikia, - derėtis" ir nurodė, jog jo derybinė pozicija yra tokia: „Aš pasisakau už lenkiškų rašmenų rašybą antrajame paso puslapyje“.

Kalbai pasisukus apie Ukrainą, G. Nausėda pareiškė, kad nors ji „geopolitiniu požiūriu yra didelis mūsų draugas ir, tam tikra prasme, šiandien pirmose fronto linijose stovintis karys", vis dėlto sunku užmerkti akis prieš korupciją šalyje. Todėl jis nežada „plekšnoti Ukrainai per petį ir sakyti: „Šaunuoliai“.

Užsienio politikos kaina

Per visą susitikimą G. Nausėda nuolat akcentavo prekybos ryšių su įvairiais pasaulio kraštais plėtojimą. „Mūsų užsienio politikoje pasigendu ekonomikos dedamosios“, - tvirtino jis.

Jis pabrėžė, nenorintis, kad „mūsų orientacija į Europos Sąjungą taptų užsidarymu nuo kito pasaulio, nes tas pasaulis yra labai dinamiškas, teikia labai daug visokių galimybių“. Dėl to, kandidato į prezidentus nuomone, reikia žvalgytis ir į tolimus regionus, tarp jų - Pietryčių Aziją, Afrikos valstybes, Lotynų Ameriką ir Šiaurės Ameriką.

„Nesuprantu, kodėl mes užsienio politikai skiriamų lėšų dalį tiktai mažinam, tuo pačiu uždarinėjam kai kurias atstovybes, naikiname komercijos atašė“, - stebėjosi kandidatas, pridurdamas, kad „negali būti užsienio politikos, kurią mes perkam labai pigiai, mažindami šiai sričiai skiriamų lėšų dalį ir tikėdamiesi, kad įvyks kažkokie stebuklai."

Pasak jo, šiandien verslininkai labai rimtai analizuoja Afrikos regioną kaip vieną iš potencialių rinkų, tačiau jie pasigenda komercijos atašė. „Šiandien Afrikoje atsiranda perkamoji galia, bet yra daugybė biurokratinių kliūčių, korupcijos ir yra sunku prasibrauti per šituos bruzgynus, kai vietoje neturi specialistų", - teigė G. Nausėda.

Su Dalai Lama susitiktų tik neoficialiai

Paklaustas apie bendradarbiavimo su Kinija galimybes ir rizikas, kandidatas atsakė, kad kalbant apie prekybos plėtojimą, jokių didelių rizikų jis neįžvelgia. Tačiau Azijos valstybės galimas investicijas ekonomistas įvertino atsargiau. Pasak jo, reikia atskirti, ar kalbama apie investicijas į kokią tekstilės pramonės įmonę, ar vis dėlto investicijas į infrastruktūrą, IT technologijas ir panašiai. G. Nausėdos manymu, pirmas atvejis problemų nekeltų, o antruoju jis norėtų, kad „investicijos praeitų saugumu besirūpinančių institucijų filtrą ir tik po jų visapusiško įvertinimo politikai galėtų priimti galutinius sprendimus, atsižvelgdami į visas galimas rizikas“.

Iškilo klausimas ir apie galimą Dalai Lamos vizitą, bet G. Nausėdos teigimu, jei būtų išrinktas prezidentu, su Tibeto dvasiniu lyderiu susitiktų nebent neoficialiai. „Man Dalai Lama pirmiausia yra religinis dvasinis lyderis. Ir, be jokios abejonės, kaip tokį lyderį aš jį gerbiu ir, manau, kad jam apsilankius Lietuvoje, su juo galėtų susitikti religiniai lyderiai ir galbūt mūsų politiniai lyderiai, bet šiandien nematau galimybės ir būtinybės, kad prezidentas turėtų susitikti su Dalai Lama savo rūmuose", - tvirtino ekonomistas.

Dalyvavimas tarptautinėse misijose

Pasak G. Nausėdos, Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse misijose yra būtinas. Pasak jo, jei nedalyvausim tokiose misijose ir nerodysim solidarumo su kitomis valstybėmis, negalim tikėtis, kad būsim visiškai apsaugoti. „Man tai Lietuvos tarptautiškumo, neprovencionalumo ir, svarbiausia, solidarumo išraiška", - teigė kandidatas į prezidentus.

Jis pastebėjo, kad yra ir dar vienas argumentas jose dalyvauti: „Mes tokiu būdu didinam savo kariuomenės parengtį ar tam tikros dalies kariuomenės parengtį, nes jie išbando save tikrosiomis karo sąlygomis arba karinių konfliktų sąlygomis."

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius