Sąžiningumas, darbai ar partija – kas renkantis merą žmonėms svarbiausia?

Mažiau nei pusė apklaustų gyventojų nurodė, kad jiems rūpi pasirinkto kandidato į merus sąžiningumas ir reputacija, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tiesa, respondentams dar mažiau rūpi, kokiai partijai kandidatas priklauso ar kokią rinkimų programą jis ar ji pristato.  (*koreguota antraštė)

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2026 metų rugsėjo 23–spalio 5 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausti 1 025 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 110 atrankos taškų.

Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas yra 95 proc.

Apklausos metodas – asmeninis interviu respondentų namuose. Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.

Nerūpi nei partija, nei programa

Iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų lieka mažiau nei penki mėnesiai. Politinės partijos ir rinkimų komitetai pradeda įvardyti, ką kels į merus, apie save vis garsiau prabyla ir patys kandidatai. Tačiau kas svarbu gyventojams renkantis merą?

LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos metu gyventojų buvo prašoma įvardyti, į ką jie atsižvelgia, rinkdamiesi, už ką balsuoti rinkimuose. Respondentams buvo pateikta lentelė su galimais atsakymo variantais, jie galėjo pasirinkti ne daugiau kaip tris įvardytus aspektus.

Iš viso buvo apklausti 1 025 vyresni nei 18 metų gyventojai. Iš viso 44,6 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbus kandidato sąžiningumas ir reputacija, vos mažiau – 43,2 proc. – teigė, kad svarbu yra kandidato ankstesni darbai ir pasiekti rezultatai.

37,6 proc. respondentų rinkosi, kad jiems svarbu kandidato kompetencija ir gebėjimas vadovauti, o 25,8 proc. rinkosi kandidatą pagal jo požiūrį į švietimą, sveikatos apsaugą ir socialinius klausimus. Kiek mažiau – 21,7 proc. respondentų – nurodė, kad jiems svarbus kandidato požiūris į savivaldybės infrastruktūrą, kelius, viešąjį transportą.

Kandidato gebėjimas pritraukti investicijas ir kurti naujas darbo vietas svarbus pasirodė 19,7 proc. respondentų. 14,9 proc. apklaustųjų nurodė vertinantys kandidato pažadus ir rinkimų programą.

Kokiai politinei partijai atstovauja kandidatas, rūpi 11,6 proc., dar mažiau apklaustųjų – 10,6 proc. – vertina asmenines kandidato savybes. Ar kandidatas yra nepriklausomas, tai yra ar nepriklauso politinei jėgai, rūpi 8,9 proc. apklaustų gyventojų.

Dar 6,8 proc. respondentų nurodė, kad informacijos šiais klausimais apskritai neieško.

Sąžiningumo stoką teisiname darbais

Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė portalui LRT.lt sakė, kad pirmiausia reikėtų pasidžiaugti, kad kandidato sąžiningumas ir reputacija sulaukė daugiausia apklaustųjų dėmesio ir kad tai rinkėjai laiko svarbia kandidato savybe.

„Gaila visgi, kad mažiau nei pusė apklaustųjų išskyrė šitą savybę kaip labai svarbią. Tačiau atkreipčiau dėmesį į kitą dalyką.

Jei pasižiūrėsime, kokios yra tos kelios pagrindinės, svarbiausios savybės, kurias nurodė apklaustieji, tai yra sąžiningumas ir reputacija, ankstesni darbai ir pasiekti rezultatai. Tai truputį yra dubliavimosi.

Kai yra klausiama apie sąžiningumą ir reputaciją, tai buvusio, jau užėmusio pareigas politiko reputacijai įtakos turi ne tik sąžiningumas ar skaidrumas, bet ir tai, ką jis nuveikė. Galima sakyti, kad sąžiningumas nebuvo vienintelė priežastis, kodėl apklaustieji rinkosi būtent šitą savybę [sąžiningumą ir reputaciją]“, – komentavo G. Burbulytė.

Politologė svarstė, kad kai kurie žmonės vis dar leidžia sau pateisinti smulkius, o vėliau – ir didesnius politikų nusižengimus. O pateisinti juos ir bandoma tuo, ką politikas yra nudirbęs, kokių rezultatų yra pasiekęs.

„Čia tokios bendros, labai ryškios visuomeninės tendencijos ir mes tą pastebime tikrai ne vienus metus, tai rodo ir kiti atliekami tyrimai“, – sakė ekspertė.

Taurė – pusiau pilna ar pusiau tuščia?

Politologas Vytautas Dumbliauskas, vertindamas apklausos rezultatus, buvo linkęs žiūrėti pozityviai. Jis juokavo, kad išgirdęs klausimą tikėjosi net prastesnių rezultatų.

„Gal visai neblogai? Reputacija rūpi beveik pusei, tai sakyčiau, kad dar ne tragedija. <...> Kompetencija ir reputacija yra neatskiriamos, nes gali būti kompetentingas, bet prastos reputacijos arba gali būti sąžiningas, bet prastos kompetencijos. Tai sakyčiau, kad tai nėra tiek jau mažai“, – kalbėdamas su portalu LRT.lt svarstė ekspertas.

V. Dumbliauskas kalbėjo, kad į tokią visuomenės nuomonę galima žiūrėti kaip į tą pusiau tuščią ar pusiau pilną taurę – vieniems beveik 45 proc. šioje situacijoje gali atrodyti daug, kitiems mažai.

Politologas taip pat kalbėjo, jog žmonėms labiausiai rūpi mero ūkiškumas, sugebėjimas tvarkytis savivaldybėje, spręsti vietinės reikšmės problemas, tarkime, vieškelių asfaltavimo klausimus. O tam, kad tokie darbai būtų daromi, ne visada aktualu gera reputacija.

„Tai jei [žmonėms] šalia šitų dalykų rūpi dar ir reputacija, sakyčiau, visai gerai. <...> Kai žmonės žiūri tik į tai, kaip ūkiškai meras tvarkosi, tai tas sąžiningumas ir reputacija vertinami 44 proc., sakyčiau, dar visai neblogai“, – sakė V. Dumbliauskas, juokais prisiminęs folkloru kone tapusią frazę „vagia, bet dirba“.

Partija nerūpi, bet dauguma – socdemai

Apklausa parodė, kad respondentams gana nesvarbu, kokiai partijai priklauso kandidatas. Priklausymą partijai kaip svarbų veiksnį nurodė apie 11 proc. respondentų. Visgi, net ir turint omenyje, kad partiškumas aktualus mažumai rinkėjų, galima pastebėti, kad daugiausia merų Lietuvoje priklauso Socialdemokratų partijai.

Iš 60 savivaldybių socialdemokratai vadovauja 17. Tiesa, kai kurie iš šių merų, kaip ir kai kurie kitų partijų merai, narystes yra sustabdę dėl besitęsiančių teisinių procesų vadinamosiose čekiukų bylose. Visgi 17 savivaldybių rinkėjai miestų ar rajonų vairus patikėjo socialdemokratams. Ar tai lėmė patrauklios asmenybės, ar gera rinkimų strategija?

„Dėl 11 proc. visai nenustebau. Sakyčiau, tai dar gana daug, nes pažiūrėkime, kokie būna partijų reitingai. Jos neturi gero vardo. Tie 11 proc. greičiausiai yra žmonės, kurie šiek tiek dalyvauja politikoje. <...>

Socdemai turi 17 merų, o konservatoriai turi keturis. <...> Tai kažką sako. Tai sako, kad regionuose konservatoriai nėra populiarūs. Čia konservatoriai turėtų susimąstyti. Bet pirmiausia, aišku, eina asmenybės ir socialdemokratai gerai jas parenka. <...>

Socialdemokratai laimi ne dėl to, kad žmonės žiūri į partiškumą, o dėl to, kad jie sugeba iškelti žmones, kurie patinka rinkėjams tose savivaldybėse. Jie turi 17 savivaldybių, tai yra daug. Akivaizdi tendencija, kad Socialdemokratų partija yra mažų miestų partija“, – svarstė politologas V. Dumbliauskas.

Paklaustas apie tai, kad rinkėjai mažai svarbos skiria ir kandidatų programoms bei pažadams, V. Dumbliauskas tai palygino su aksesuarais, bet pabrėžė, jog žmonės supranta, kad programose nebūtinai atsispindi realūs planai.

„Žmonės žiūri blaiviai, nes programoje parašyti galima bet ką. <...> Kandidatui programa – kaip auskarai puošiantis ar kaklaraištis dėvint kostiumą. Kostiumas be kaklaraiščio negražiai atrodytų, kaip ir kandidatas be programos“, – ironizavo pašnekovas.

Savo ruožtu G. Burbulytė atkreipė dėmesį, kad apklausos duomenys rodo, jog būtent vyresnio amžiaus žmonėms labiau rūpi, ką konkretus kandidatas yra pasiekęs, jie mažiau dėmesio skiria jo partinei priklausomybei.

„Bet jei pasižiūrėsime į jaunesnio amžiaus žmonių kategoriją – į 18–29 metų žmones, tai mane netgi nustebino apklausos duomenys, kad būtent šitoje grupėje vos ne dukart daugiau žmonių kaip prioritetą išskiria rinkimų programas.

Tai rodo, kad jaunesniems rinkėjams visgi yra įdomiau, kokiai politinei jėgai priklauso [kandidatas], ką naujo jis gali pažadėti. Jie ir mokyklose jau yra išmokę, kad reikia skaityti kandidatų, partijų programas. Tikėtina, kad jie per rinkimus gali daugiau dėmesio skirti tam“, – komentavo KU politologė.

Tiesa, ji atkreipė dėmesį ir į rinkimų komitetus. Pasak G. Burbulytės, žmonės yra išsiilgę kažko naujo ir dažnas nenori susisieti su tradicinėmis politinėmis partijomis. Vis dėlto rinkimų komitetų populiarumą ji sieja ne tiek su nepasitenkinimu partijomis, kiek su tuo, kad komitetai sukurti konkrečios vietovės problemoms spręsti.

„Kas labiau atliepia vietos problemas, tą žmonės galbūt labiau ir renka“, – sakė politologė.

Paklausta apie tai, kad socialdemokratai turi daugiausia merų, nors respondentai nurodė, kad partiškumas nėra svarbus, G. Burbulytė teigė, kad čia svarbus partijos veikimo pobūdis.

„Didelė dalis [mero pareigas eina] ne pirmą kartą ir jie yra įvietinti (įsitvirtinę vienoje vietoje – LRT.lt). Pažiūrėkime, kiek iš tikro yra bandymų merus pakelti į nacionalinį lygmenį. Tai ne visada pasiteisina. Turime išskirtinį atvejį, kalbu apie premjerą.

Visi kiti yra labai įsivietinę, jie matomi žmonėms, jie naudojasi administraciniais ištekliais, <...> ir tada natūralu, kad jie yra perrenkami. Ir darau prielaidą, kad jeigu visi dabartiniai socialdemokratų merai sakytų, kad jie kandidatuoja be partijos, manau, juos žmonės vis tiek rinktų“, – portalui LRT.lt sakė G. Burbulytė.

* 08 val. 44 min. dėl netikslumo keista publikacijos antraštė.