Alytuje, netoli Laisvės angelo, stovi jaukus žalias pastatas, kurio prieigose čiurlena fontanas. Iš tiesų šio pastato lengva nepastebėti, nes jis susilieja su greta esančio miesto sodo pušynų žaluma. Tai Alytaus šaulių namai, kurių istorijoje atsispindi ir visos šalies laisvės troškimas, rašoma atviros architektūros savaitgalių „Pastatai kalba“ organizatorių parengtoje publikacijoje.
1919 metų spalį įsikūrė Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus skyrius. Tądien organizacijai priklausė vos 15 narių. Jie prieglobstį rado Pirmajame Alytuje, Krašto apsaugos ministerijos skirtame buvusių carinių Pontono kareivinių pastate. Tačiau, metams bėgant, narių daugėjo, o vietos jiems mažėjo, todėl numatyta ieškoti pastato, kuris taptų Šaulių namais.
1933 metų pradžioje 19-ajai Alytaus šaulių rinktinei 36 metams buvo perduotas maždaug 4 000 kvadratinių metrų sklypas tuometėje Švietimo gatvėje, šalia besikuriančio miesto parko. Tačiau vien vietos namams neužteko – reikėjo ir lėšų jiems pastatyti.
Pinigų ieškota visais įmanomais būdais. Buvo organizuojamos loterijos, labdaros akcijos, gegužinės, vaidinimai, kaukių baliai ir įvairūs vakarai. Aukoti raginta visuomenė, kariuomenė, valdininkai. Buvo spausdinami ir parduodami atvirukai, skirti už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiems pirmiesiems kariams ir karininkams atminti.
Prisidėjo ir kariuomenė. Pirmojo pulko karininkai savo buvusio vado garbei paaukojo beveik 3 000 litų, o Vyriausybė statybinėms medžiagoms suteikė 50 proc. nuolaidą. Žmonės taip pat prisidėjo ne tik pinigais – atvežė ir akmenų pamatams.
Neatsiejamos miesto tapatybės dalys
1936 metų liepos 7 dieną buvo patvirtintas statybos inžinieriaus ir architekto Adolfo Lukošaičio projektas.
Pastato reikšmę sustiprino ir pasirinkta vieta. Viena jo pusė buvo atgręžta į miesto sodą. Netrukus parkas ir Šaulių namai tapo tarsi dviem vienas kitą papildančiais miesto gyvenimo centrais.
Alytaus šaulių namų Didžioji salė buvo viena svarbiausių pastato erdvių. Ji buvo įrengta pirmame aukšte kartu su scena, todėl patalpa buvo skirta ne vien šaulių susirinkimams, bet ir miesto kultūriniam gyvenimui. Šaltiniuose nurodoma, kad salėje buvo daugiau kaip 500 sėdimų vietų. Salė buvo pritaikyta koncertams, spektakliams, paskaitoms, susirinkimams, minėjimams ir kitiems visuomeniniams renginiams. Tai buvo viena pagrindinių erdvių, dėl kurių Šaulių namai tapo svarbiu tarpukario Alytaus kultūros centru.
Buvo spausdinami ir parduodami atvirukai, skirti už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiems pirmiesiems kariams ir karininkams atminti.
Šaulių namuose buvo įrengtas ir restoranas, kuriame vakarais grodavo džiazas. Teigiama, kad tuomet restoranas buvo laikomas vienu geriausių ir prabangiausių Alytuje, todėl ši erdvė buvo susijusi ne tik su šaulių veikla, bet ir su miesto socialiniu gyvenimu.
Prie miesto ramybės ir kurortinės idilės prisidėjo ir 1938 metais prie Šaulių namų įrengtas fontanas „Tulpė“, apsuptas rožyno. Per dešimtmečius šiam fontanui teko išgyventi ne vieną pokytį. 1978 metais jis buvo rekonstruotas, vėliau jo fizinė būklė vis prastėjo, susidėvėjo vandens tiekimo sistema. Vis dėlto 2022 metais fontanas atgimė ir birželio 13-ąją vėl pradėjo veikti. Atkurtas ir jį supantis rožynas, o rožes įrėminanti tvora išliko autentiška.
Šiandien „Tulpė“ – seniausias vis dar veikiantis Alytaus fontanas. Toje pačioje vietoje jis stovi jau beveik devynis dešimtmečius.
Vitražo paslaptis
Šaulių namų viduje galima pamatyti išskirtinę detalę – vitražą, dėl kurio kyla daug klausimų. Žinoma, kad vitražo nebuvo originaliame Adolfo Lukošaičio projekte. Manoma, kad jis galėjo atsirasti 20 amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Oficialių dokumentų, kurie tiksliai nurodytų jo sukūrimo datą ar autorių, kol kas nerasta, tačiau manoma, kad tai skulptoriaus ir vitražisto Vlado Krušnos darbas.
Nors manoma, kad vitražas sukurtas sovietmečiu, – žmonių apranga, spalvos ir visa kūrinio nuotaika atrodo itin lietuviškai.
Vis dėlto Šaulių namų istorija nėra vien rožėmis klota. 1940 metais, po sovietų okupacijos, Šaulių namai buvo atimti iš organizacijos ir perduoti valdžiai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 metais šauliams buvo grąžinti jų namai, nors ir apgadinti. Šauliai rado sudarkytą vitražą – centre buvo sudaužyta dešimt jo langų.
Atkurti prarastas dalis reikėjo ne tik meistriškumo, bet ir kantrybės. Trys žmonės dirbo tris mėnesius, kad atkurtų vitražą. Šiandien, žvelgiant į restauruotą kūrinį, sunku įsivaizduoti, kad dalies jo kadaise apskritai nebuvo.
Istorija, kuri nesibaigė
Nuo to laiko, kai susibūrė 15 pirmųjų Alytaus šaulių sąjungos narių, praėjo daugiau nei 100 metų. Šiandien Alytaus šaulių namai yra saugomas kurortinio Alytaus paveldo objektas. Tačiau čia vis dar renkasi žmonės ir vyksta šaulių susitikimai. Neįtikėtina, kad Alytaus šaulių namai yra vieni iš nedaugelio pastatų, išlaikiusių pirminę paskirtį.
Aplankyti Šaulių namus bus galima festivalio „Pastatai kalba. Alytus“ metu, rugsėjo 12–13 dienomis. Visos renginio metu vyksiančios ekskursijos yra nemokamos ir atviros visiems.
Projektą „Pastatai kalba. Alytus“ įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė. Partneris – Alytaus turizmo informacijos centras.
Tekstas parašytas pagal „Pastatai kalba. Alytus“ mentorių Aušrinės Motiejūnienės ir Juozo Rūškio parengtą ekskursiją.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
