Po LRT RADIJO kreipimosi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo dezinformacijos skleidimo ir tautinės nesantaikos kurstymo leidinyje „Tygodnik Wilenszczyzny“.
1920-ųjų metų spalio 9-ąją Vilnius generolo Liucjano Želigovskio buvo išvaduotas iš lietuvių rankų. Taip lenkų kalba rašoma savaitraščio „Tygodnik Wilenszcyzny“ istorinių įvykių ir minėtinų datų kalendoriuje. Kiek kitaip 1920-ųjų rudens įvykius Vilniuje įvardija istorikai ir politikai.
„Ir išvada tos komisijos yra vienareikšmė, tai yra kalbama apie okupaciją“, – LRT RADIJUI teigė parlamentaras Audronius Ažubalis.
Politikas mini dar 1992-aisiais metais, premjero Adolfo Šleževičiaus sudarytos Vyriausybės komisijos išvadas.
Komisija tyrė Armijos Krajovos veiklą ir 19 metų, iki Antrojo pasaulinio karo trukusį laikotarpį, kuomet sostinė ir dalis rytų Lietuvos, anot oficialių išvadų, buvo okupuota Lenkijos. Teiginį, esą Vilnių iš lietuvių rankų išvadavo generolas L. Želigovskis, Vilnijos gyventojams skirtas leidinys išspausdina kasmet spalį, minint Vilniaus kraštui reikšmingas datas.
Konservatoriaus A. Ažubalio teigimu, okupaciją vadindamas išvadavimu, legaliai mūsų šalyje leidžiamas laikraštis sistemingai pažeidžia įstatymus.
„Tai eilinė, kartu ir nuolatinė provokaciją, kurią mes matome kiekvienais metais. Tai skaldo visuomenę ir reiktų šitą leidinį bausti rimta pinigine bauda“, – griežtą poziciją išsako politikas.
Savaitraščio „Tygodnik Wilensczyzny“ redakcija įsikūrusi Vilniaus rajono savivaldybės patalpose. Internete skelbiamu redakcijos telefonu atsiliepęs žmogus LRT RADIJUI prisistatyti atsisakė, klausimus prašė atsiųsti elektroniniu paštu.
Praėjus dviem savaitėms, LRT RADIJAS atsakymų taip ir nesulaukė.
„Tai kas čia išdėstyta yra akivaizdus istorijos falsifikavimas ir arti nesantaikos kurstymo“, – įsitikinęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Parlamentaras L. Kasčiūnas teigia, kad sąjungininkų kiršinimas – vienas iš Kremliaus tikslų, ypač dabartinių įtampų kontekste.
„Svarbi ta strateginė partnerystė su Lenkija. Politine, gynybine ir ekonomine prasme. Tokie akibrokštai, akivaizdu, tiktai pila žibalo ir bando nudraskyt senas istorines žaizdas. O tai gali lemti rimtą dvišalių santykių pablogėjimą“, – mano konservatorius.
Anot L. Kasčiūno, bandymams supriešinti sąjungininkus, naudojamos ir politinės jėgos.
„Lenkų rinkimų akcija yra suinteresuota įtampų kėlimu rytų Lietuvos regione, kur jie dominuoja, ir tai yra jų strategija jau daugelį metų. Būtina reaguoti ir tam užkirsti kelią“, – analizuoja jis.
„Istorinių įvykių interpretavimas iš lietuvių pusės ir iš lenkų pusės, jis skiriasi. Vieniems tai okupacija, kitiems – kad čia vietiniai gyventojai valdžią paėmė į savo rankas. Tokia irgi yra interpretacija. Aš vengčiau tokių vienareikšmiškų ir vienos, ir kitos pusės teiginių. Visokiausių įvykių mūsų tautos patyrė – ir gerų, ir skaudžių. Tų skaudžių dalykų reikėtų delikatiškiau“, – savo požiciją pateikia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos parlamentaras Jaroslawas Narkevičius.
Kultūros ministras Lukas Alsys Vilniaus praeities interpretavimo klausimą žada aptarti su kolegomis iš Lenkijos.
„Tokios (tariamo) išvadavimo žinutės reikalauja bendro susitarimo. Artimiausiu metu susitiksiu su Lenkijos kultūros ministre ar viceministre, šnektelsim šita tema. Žinau, kad toks klausimas kartas nuo karto surezonuoja. Man kaip piliečiui nemalonu girdėti tokius dalykus, bet tai turbūt yra ir Lenkijos pusės požiūris į istorinius faktus. Todėl reikėtų bendro susitarimo“, – kano ministras.
Įvertinti „Tygodnik Wilenszcyzny“ teiginius apie tariamą Vilniaus išvadavimą iš lietuvių rankų paprašėme ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos. Institucija pranešė pradėjusi tyrimą ar viešai skelbiama informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus.
„Kai gauname pranešimą, jog gali būti kokie nors požymiai dėl pažeidimo, susijusio su dezinformacija arba neapykantos kalba, tarnyba pradeda savo iniciatyva tyrimą. Įvertinama, kokia tai apimtis, ar tai nuomonės ribose, ar tai yra įstatymus atitinkantys dalykai“, – LRT radijui sakė žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius.
„Nustačius pažeidimus, paprastai reikalaujame pašalinti turinį, o neapykantos kalba gali būti ir baudžiamojo persekiojimo klausimas, bet tai sprendžia prokuratūra, teisėsaugos institucijos“, – pridūrė jis.
Primename, kad 1920 metų spalį, praėjus vos kelioms dienoms po Suvalkų sutarties, kuria Vilnius buvo priskirtas Lietuvai, L. Želigowskio kariuomenė užėmė miestą.
Tuometinė Lenkijos valdžia iš pradžių tai bandė vaizduoti kaip maištą, bet vėliau tarpukario Lenkijos vadovas Jozefas Pilsudskis pripažino, jog tai buvo suderinta akcija.
Netekusi istorinės sostinės Vilniaus, Lietuva beveik visą tarpukarį atsisakė užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija.
