Marius taiso lokomotyvus, o laisvalaikiu su totoriško plovo kazanu keliauja po Lietuvą

Kaišiadoriškis Marius Radlinskas darbo dienomis remontuoja lokomotyvus, o laisvalaikiu gamina totorišką plovą. Pašnekovas sako nesąs virtuvės šefas, save jis vadina „totorių virtuvės puoselėtoju“. Su LRT.lt skaitytojais jis pasidalijo ypatingo plovo receptu ir nedideliais triukais, paverčiančiais šį iš pirmo žvilgsnio paprastą patiekalą tikru gardumynu. 

LRT.lt kalbintas M. Radlinskas jau kelis dešimtmečius dirba vienoje Lietuvos įmonėje – remontuoja šilumvežius. Pašnekovas mėgsta savo darbą, o laisvalaikį praturtina neįprasta veikla – gamina totorišką plovą.

M. Radlinskas juokauja, kad nors pasirinko kitą profesiją, maisto gaminimas yra įaugęs į kraują. Virėja buvo ir jo mama, ir senelė, garsėjusi pasakiško skonio šimtalapiais, taip pat mokėjusi paruošti kitą totorišką gardumyną – chalvą. Anot pašnekovo, anksčiau tokią chalvą totoriai valgydavo per gedulingus pietus, bet šiais laikais jos paskanauti galima ir įvairiausiose edukacijose.

Kai kam plovas vis dar asocijuojasi su ryžių ir mėsos koše, „paskaninta“ kečupu, tačiau M. Radlinsko totoriškas plovas – visai kitoks. Pasakojama, dalijosi jis, kad žymusis mongolų užkariautojas Čingischanas virėjams paliepęs sukurti nuolat keliaujančius karius galintį pasotinti, tačiau nesunkiai pagaminamą patiekalą – taip plovas ir atsirado.

„Plovas išpopuliarėjo, jis gaminamas daugybėje šalių, tik visur šiek tiek kitaip. Uzbekistanas, Kazachstanas, Sirija, Turkija, Indija – visur yra kažkas panašaus, nors ingredientai ir gaminimo technologijos skiriasi“, – LRT.lt pasakojo jis.

M. Radlinskas prisimena visad mėgęs gaminti, o į plovo gaminimo subtilybes pradėjo gilintis prieš daugiau kaip 10 metų, dovanų gavęs kazaną.

„Anksčiau vis šašlykus gamindavome, bet norėjosi ko nors įdomesnio. Plovą iš pradžių gaminau savo šeimai ir svečiams, žiūriu, kad gerai pavyksta, sukaupiau žinių ir pagalvojau, kad galima pabandyti ir kitiems pagaminti“, – kalbėjo jis.

Išpuoselėjęs plovo receptą, pašnekovas įkūrė verslą – yra kviečiamas į įvairiausias šventes ir renginius, ten dalijasi ne tik maistu, bet ir žiniomis.

„Kartais aš palieku kazaną su plovu ir tik sutariame, kada man jį grąžins. Kiti nori ir edukacijos, kad papasakočiau daugiau. Dar kiti paprašo pagaminti vietoje, tada atvažiuoju su visa įranga“, – vardijo Marius.

Plovo paslaptis – paprastumas

Kaišiadoriškis juokauja, kad vasarą užsakymų turi tiek, kad kartais net laukia, kada galės grįžti į įprastą darbą pailsėti nuo puodų. Laisvalaikiui, sako jis, laiko ne visada lieka.

„Dabar kelis mėnesius visi savaitgaliai užimti. Prieš mūsų pokalbį kaip tik vienas žmogus paklausė, ar galėčiau atvykti. Žiūriu, kad tą dieną jau yra keli užsakymai, bet visi netoli vienas nuo kito, todėl spėsiu tris klientus aplankyti“, – kalbėjo jis.

LRT.lt pašnekovas dalijosi, kad važiuoja ten, kur pakviečia. Praėjusį savaitgalį svečiavosi Naujojoje Vilnioje, o labiausiai nutolęs užsakymas buvo iš Ignalinos apylinkių.

Plovo populiarumo paslaptis paprasta – ingredientus galima nesunkiai keisti ir pritaikyti pagal kiekvieno žmogaus skonį. Pavyzdžiui, pasakojo M. Radlinskas, lietuviai mėgsta kiaulieną ar vištieną, religingesni totoriai renkasi kitokią mėsą – jautieną arba avieną.

Jis pats, atviravo, avienos nemėgstantis dėl ypatingo šios mėsos kvapo ir skonio. Aviena, pabrėžia pašnekovas, – tikrai ne kiekvienam. Vyras pasakojo, kad kai kuriuos avienos panorusius klientus net bandantis įkalbėti rinktis kitokią mėsą.

„Vieną žmogų primygtinai bandžiau atkalbėti, bet jis labai norėjo plovo su aviena. Gerai, įkalbėjo jis mane. Nupirkau avienos ir jau pjaustydamas jaučiu tą kvapą. Nuvežiau žmogui, viską suvalgė. Paaiškėjo, kad [šventėje] buvo ir žymių žmonių. Po to klausiu, kaip skonis. Sako: „Įdomus“, – prisiminęs šią istoriją juokėsi jis.

Pasak Mariaus, mėsa neturėtų užgožti plovo, todėl geriausia vis dėlto rinktis vištieną arba jautieną.

Beria avinžirnių, razinų, spanguolių, bet svarbiausia – kuminas

Mariaus plovas išsiskiria kiek mažiau įprastais ingredientais: avinžirniais, raugerškio uogomis, spanguolėmis ir razinomis, o patiekalo paslaptis – kuminas.

„Kodėl pradėta dėti razinų? Todėl, kad morkos Uzbekistane buvo labai nesaldžios. Avinžirnių deda tam, kad plovas būtų maistingesnis ir sotesnis, nors daug skonio jie neprideda“, – paaiškino jis.

Dažniausia klaida – netinkami ryžiai, nes ne visi tinka gaminti aukštoje temperatūroje, o ir vandenį sugeria skirtingai. Pradedantiems plovo virėjams pašnekovas rekomenduoja rinktis plikytus ryžius. Gardaus plovo recepto M. Radlinskas nelaiko paslaptyje ir mielai dalijasi su skaitytojais.

„Svarbu apskaičiuoti, kiek žmonių gaminate. Dažniausiai šeimai su draugais užtenka 12 litrų talpos kazano, pripildžius visą, pavalgytų 20–25 žmonės. 4–6 žmonėms pakaktų 800 gramų ar 1 kilogramo ryžių“, – pataria jis.

Marius dalijosi, kad jeigu į plovą dedate 1 kg ryžių, tiek pat reikėtų ir mėsos bei morkų. Svogūnų jis deda kiek mažiau – apie 400–500 gramų. Avinžirnių – pagal skonį. Gamindamas plovą kazane, iš pradžių jis įpila daug aliejaus – apie 1 litrą. Gerai įkaitintame aukštos temperatūros aliejuje pirmiausia apkepama mėsa, vėliau temperatūrą svarbu sumažinti.

„Pirmiausia apkepame mėsą, ją supjaustome vidutinio – šašlyko dydžio gabaliukais. Tada mėsą reikia išimti, nes jeigu produktų bus daug, jie pradės troškintis. Išėmę mėsą, dedame svogūnus, morkas. Dalį aliejaus nupilu, palieku apie 300 gramų. Morkas geriausia pjaustyti šiaudeliais – taip skaniau. Taip pat dedame avinžirnius, razinų, nors jeigu nemėgstate – galima praleisti. Aš dar dedu raugerškio uogų, jos rūgščios ir subalansuoja skonį, tik svarbu nepadauginti. Taip pat spanguolių. Česnako dėti tiek, kiek norite, tik svarbu nenulupti ir nelukštenti. Dedu aitriųjų paprikų, bet jos turi būti neįtrūkusios. Jos skonio neišleis, o kai plovas bus paruoštas, kiekvienas galės atsipjauti ir įsidėti atskirai. Troškintas česnakas įgauna ypatingą skonį“, – paaiškino jis.

Į kazaną sudėtus produktus Marius užpila vandeniu ir pasūdo. Druskos galima berti ir daugiau – nereikės darkart sūdyti subėrus ryžius.

„Pagrindinis prieskonis yra kuminas, plovas be kumino – ne plovas. Žiupsnelį reikėtų įberti apkepant mėsą. Paimame šiek tiek kumino sėklų (maltas kuminas čia netinka), patriname tarp delnų ir įberiame. Galima naudoti ir kitus prieskonius – papriką, juoduosius pipirus ar ciberžolę, tik ši kartoka, todėl svarbu nepadauginti“, – kalbėjo M. Radlinskas.

Kiek laiko kepti – priklauso nuo mėsos. Vištienai užteks 20–30 minučių. Po to reikia išimti česnaką, aitriąją papriką ir į skystį, vadinamą zirvaku, berti ryžius ir užpilti vandeniu. Skysčio, anot pašnekovo, turėtų būti apie 1–2 cm virš ryžių, tik nereikėtų padauginti. Geriau įpilti mažiau ir vėliau papildyti.

Sumažinus ugnį, kazanas uždengiamas dangčiu ir paliekamas troškintis. Beje, M. Radlinskas dalijasi dar vienu triuku: subėręs ryžius, jis vėl ima žiupsnelį kumino, jį patrina ir suberia į kazaną. Po kurio laiko jis žvilgteli į puodą ir ryžius sustumia į kauburėlį, jeigu reikia – įpila dar šiek tiek vandens ir padaro duobutes, kad dugne esantis vanduo garuotų. Vėl uždengia puodą ir laukia toliau.

„Pabaigoje viską permaišome su mėsa, morkomis apačioje. Vėl ryžius sustumiu į kauburėlį ir dar palieku ant minimalios ugnies, kelių dar likusių žarijų. Atgal įdedu anksčiau išimtą česnaką ir aitriąsias paprikas, uždengiu dangčiu ir palieku stovėti apie 30–40 minučių“, – sakė jis.

M. Radlinskas LRT.lt pasakojo, kad didžiausias komplimentas jam – klientų vertinimas, jog jis gamina plovą gardžiau negu patyrę virtuvės šefai.

„Aš nesu baigęs kulinarijos mokslų ir savęs nevadinu šefu. Aš save laikau totorių kulinarinės kultūros puoselėtoju, o ne meistru. Man patinka ir aš gaminu, o kai pasako, kad pagaminau skaniau negu garsūs šefai, tai didžiausias malonumas“, – džiaugėsi jis.