Baltųjų rūmų pritarimas nuolatiniam JAV karių buvimui Lenkijoje siunčia teigiamą signalą dėl amerikiečių dislokavimo Lietuvoje, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Jeigu teigiami sprendimai yra Lenkijoje, tai natūralu, galima daryti išvadą, kad teigiami sprendimai bus ir Lietuvoje“, – LRT RADIJUI ketvirtadienį sakė ministras.
Apie tai, jog Vašingtonas pritarė nuolatiniam karių buvimui Lenkijoje, praėjusią savaitę pranešė šios šalies prezidento Karolio Nawrockio užsienio politikos patarėjas Marcinas Przydaczas po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių – tai antras pagal dydį amerikiečių karinis kontingentas Europoje po Vokietijos. Vis dėlto dauguma šių karių yra dislokuoti rotaciniu, o ne nuolatiniu pagrindu.
R. Kauno teigimu, šiuo metu JAV karių rotacija Europoje yra peržiūrima, tačiau procesas juda į pabaigą, todėl konkrečius terminus bei datas tikimasi išgirsti artimiausiu metu.
Jis taip pat tikino šia tema kalbėjęs su NATO pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi bei Jungtinių Valstijų politine komanda ir išgirdęs teigiamas žinutes.
Birželio pabaigoje prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sakė, kad amerikiečiai galutinį sprendimą dėl karių rotavimo Lietuvoje ateities turėtų priimti per kelias savaites.
Kaip rašė BNS, Lietuvoje rotaciją šią vasarą baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių. Jie iš Lietuvos išvyko Vašingtonui peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje.
Amerikiečiai Lietuvoje reguliariai dislokuodavo karių batalionus nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Šiuos sustiprintus batalionus paprastai sudarydavo tūkstantis ar daugiau karių su įvairia kovine technika.
Lietuva yra nurodžiusi, jog yra pasirengusi priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
Kaunas: oro gynybos misija siunčia žinią, kad NATO gins kiekvieną centimetrą ore
NATO sprendimas oro policijos misiją Baltijos šalyse keisti į oro gynybos rodo, jog Aljansas pasiruošęs ginti kiekvieną centimetrą ore, sako krašto apsaugos ministras.
„Oro gynybos misija labai aiškiai sakoma, kad mes ginsime kiekvieną centimetrą, kaip giname kiekvieną centimetrą ant žemės, taip ginsime ir kiekvieną centimetrą ore“, – LRT RADIJUI ketvirtadienį sakė ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda misijos perkvalifikuojamą vadino vienu iš esminių trečiadienį pasibaigusių NATO viršūnių susitikimo Ankaroje rezultatų.
Kaip rašė BNS, Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, Baltijos šalys pastaruosius kelerius metus aktyviai siekė, kad Aljanso oro policijos misija būtų transformuota į oro gynybos.
Šis klausimas tapo dar aktualesnis, į Baltijos šalis vis įskrendant kariniams dronams. Iš pradžių pareigūnai teigė, kad į ES valstybes patenka rusų dezorientuoti ukrainiečių dronai, tačiau pastaruoju metu daugėja nuomonių, kad Rusija tyčia nukreipia Ukrainos dronus į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją.
Baltijos šalyse dislokuoti NATO naikintuvai šiuo metu lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius ir patruliuoja palei Aljanso sieną su Rusija ir Baltarusija.
R. Kauno teigimu, po tokio sprendimo Aljanso pajėgų Europoje vadas gauna papildomus įgaliojimus ir papildomus įrankius oro gynybai užtikrinti.
„Šis sprendimas įgalina NATO sąjungininkų Europoje vadą turėti papildomus įrankius, dedikuotas oro gynybos priemones, kurias jis savo įsakymais galėtų perdislokuoti į tas valstybes, kurios susidurtų su didesnėmis problemomis. Šiuo metu didžiausia įtampa yra rytų Aljanso oro erdvėje“, – teigė jis.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
