„Nemuno aušros“ frakcijoje Seime besilankantis į premjerus kandidatuojantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad iš naujosios koalicijos tikisi daugiau stabilumo ir mažiau konfliktų.
„Negaliu sakyti, kad viskas buvo tamsu, pilka ir prastai. Ar bus kažkoks kokybiškas šuolis su nauja koalicija? Visą laiką toks lūkestis sudarant naujas politines santuokas yra. (…) Bet manau, kad dar vienas svarbus dalykas, ko šiek tiek trūko, – tikiuosi, čia yra ne politinis naivumas, o tikėjimas, – kad mes turėsime didesnį stabilumą, mažesnį eterį, mažiau emocijų, mažiau konfliktų, gal labiau sutarsime“, – antradienį „Nemuno aušros“ frakcijos posėdyje teigė M. Sinkevičius.
„Aišku, laukia įvairūs išbandymai – biudžetas, taip pat turbūt dar ir Konstitucijos straipsnis 137-asis, dar kiti Konstitucijos dalykai. Gal, sakyčiau, tikėjimas ir noras yra stabilumo, vienybės, susitelkimo, pirmininkavimas laukia. Norisi, sakyčiau, kokybiškesnio ir labiau prognozuojamo darbo“, – tęsė jis.
Taip jis kalbėjo atsakydamas į „aušriečio“ Artūro Skardžiaus klausimą, ko tikimasi pasiekti su nauja koalicija, ko nepavyko padaryti su „Nemuno aušra“.
Pasak LSDP pirmininko, socialdemokratų koalicinis darbas su „aušriečiais“ buvo su įvairiais emociniais pakilimais, tačiau politikas pabrėžė, kad kiekvienoje koalicijoje tai yra įprasta. Be to, jis teigė neturėjęs progos padėkoti „aušriečiams“ už bendrą darbą.
„Esu nepadėkojęs jums už bendrą darbą, nes tas ypatingas 5,38 proc. gynybos finansavimas yra mūsų bendro darbo rezultatas, ir čia kažin ar tuos rekordus bus galima pagerinti 2027 m.“ – pabrėžė jis.
Sinkevičius sulaukė aštrių buvusių koalicijos partnerių klausimų, bet dėkoja „aušriečiams“ už priimtus sprendimus
Nors socialdemokratai nutraukė koalicijos sutartį su „Nemuno aušra“, kandidatas į premjerus, LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia nelaikąs šios politinės jėgos antisemitine ir dėkoja jai už priimtus sprendimus.
„Noriu pasakyti, kad nelaikau jūsų politinės organizacijos in corpore, kuri yra ne tik čia, šitoje salėje, bet turbūt ir visoje Lietuvoje daug skyrių, kaip antisemitinės, antivalstybinės, nes jeigu jūs tokie būtumėte, greičiausiai būtų teisiniai instrumentai tokią organizaciją likviduoti, uždaryti ir neleisti jai egzistuoti“, – antradienį per susitikimą su „aušriečių“ frakcija Seime sakė M. Sinkevičius.
Birželio pradžioje iš valdančiosios koalicijos pašalinti „Nemuno aušros“ frakcijos nariai kandidato į premjerus vis klausė, kuo jie neįtiko socialdemokratams.
„Kur mes buvome neprognozuojami? Kur už uždarų durų sutarėme balsuoti vienaip, o balsavome priešingai?“ – klausė „aušrietis“ Karolis Neimantas.
„Ar jūs manote, kad mes čia, frakcijoje, esame prorusiški, antivalstybininkai, kenkėjai valstybėje? Tada mus reikėtų šalinti iš Seimo. Ar jūs, kaip Vyriausybės vadovas, kadangi vis tiek jus patvirtins, duodamas interviu, kalbėdamas viešojoje erdvėje, jeigu nepaneigsite, bent netvirtinsite, kad mes esame tokie?“ – klausė Kęstutis Bilius.
M. Sinkevičius sakė, kad niekada nėra vartojęs panašių žodžių kalbėdamas apie „Nemuno aušrą“. Pasak jo, buvę bendražygiai be reikalo internete ieško panašių jo pasisakymų.
„Man šiandien pasirodė, kad, bendraujant su jumis, ar čia reikėtų dar išjungti „ChatGPT“ ir „Google“. Man toks vaizdas susidarė, kad jūs man priskyrėte tam tikrų teiginių, kurių nesu pasakęs, bet tebūnie“, – tvirtino socialdemokratas.
Jis tvirtino, kad darbas koalicijoje su „aušriečiais“ buvo su įvairiais emociniais pakilimais ir nusileidimais. Anot jo, buvusiai koalicijai stigo stabilumo, būta per daug erzelio, emocijų, konfliktų.
„Jeigu tie santykiai politiniai, kaip ir asmeniniame gyvenime, pradeda nedžiuginti, tai vis tiek turi vienokius ar kitokius sprendimus priimti. Jie ir buvo priimti“, – sakė M. Sinkevičius.
Kita vertus, jis padėkojo „Nemuno aušrai“ už patvirtintą rekordinį gynybos biudžetą, antrosios pensijų pakopos reformą.
„Buvo ir kitų didesnių ar mažesnių darbų. Negali sakyti, kad viskas buvo tiktai tamsu, pilka ir prastai. Ar bus kokybiškas šuolis su nauja koalicija? Visą laiką toks lūkestis sudaro naujas politines santuokas, jis yra“, – teigė kandidatas į premjerus.
Sako norintis dalyvauti dalyje Europos Vadovų Tarybos posėdžių
Į premjerus kandidatuojantis LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako norintis dalyvauti dalyje Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžių.
Taip jis kalbėjo antradienį, susitikęs su „Nemuno aušros“ frakcija.
„Dėl EVT, esu su prezidentu apie tai kalbėjęs. Akivaizdu, kad jis norėtų tęsti tą atstovavimą. (...) Bet aš esu išsakęs poziciją, kad jeigu prezidentas matytų, į tas tematines diskusijas – užsienio politika, gynyba – tikrai nepretenduočiau, bet kas susiję su ekonomika, biudžetu. (...) Tai noras toks būtų (dalyvauti – BNS), manau, kad su jo ekscelencija mes susitarsime“, – antradienį teigė M. Sinkevičius.
Pasak kandidato į premjerus, yra ką pasakyti svarstant naują ES daugiametę finansinę perspektyvą, o Europos Komisijos pirminiai pasiūlymai netenkina.
Visgi, anot M. Sinkevičiaus, akivaizdu, kad G. Nausėda jau užmezgęs ryšį su kitais Bendrijos lyderiais.
„Yra tam priežasčių (prezidento dalyvavimui EVT – BNS) ta prasme, kad ilgalaikis dalyvavimas tuose formatuose jau sukuria tam tikrus socialinius ryšius, pažintis ir panašiai. Aš būčiau naujas žmogus, bet, kita vertus, socdemai Europoje yra irgi tam tikra politinė grupė ir ne pati mažiausia Europos Sąjungos kontekste“, – teigė jis.
BNS rašė, kad klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, praėjusią kadenciją kėlė valdantieji konservatoriai. Jie dar 2020-aisiais ragino prezidentą pakaitomis su ministre pirmininke atstovauti Lietuvai EVT, o ne vykti į posėdžius vienam.
Tuomet G. Nausėda tvirtino neketinantis deleguoti šių funkcijų „kam nors kitam“.
Premjerės postą paliekanti Inga Ruginienė teigė, kad galėtų puikiai dalyvauti EVT posėdžiuose, tačiau šiuo klausimu nenori priešinti Vyriausybės ir Prezidentūros.
EVT nustato bendrą ES politikos kryptį ir prioritetus, jos nariai yra 27 Bendrijos valstybių ar vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas.
M. Sinkevičius: nemanau, kad aš ar socialdemokratai bus partnerystės įteisinimo priešakyje
M. Sinkevičius sako nemanantis, kad jis asmeniškai ar jo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija bus lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo priešakyje.
„Aš jau esu sakęs, kad mano prioritetų sąraše yra kiti prioritetai, ne viskas gali būti gyvenime prioritetai. Tai socialinė politika, šeimos politika, išmokos tėvams, nemažinant jų pajamų susilaukus vaiko, senjorai ir visa kita – tai yra mano prioritetai. Visos kitos temos gali būti šalia, jos gali būti inicijuojamos ne socialdemokratų ir gali būti svarstomos“, – susitikime su „Nemuno aušros“ frakcija antradienį sakė M. Sinkevičius.
„Turime turbūt vienaip ar kitaip atliepti Konstitucinio Teismo sprendimą arba nutarimą, bet nemanau, kad socialdemokratai ar aš asmeniškai būsiu to priešakyje“, – teigė jis.
Susitikime su opozicine Liberalų sąjūdžio frakcija M. Sinkevičius teigė, kad dalis LSDP frakcijos Seime palaiko lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą, dalis, politiko žodžiais, žiūri labai rezervuotai.
„Klausiu, ar mes turime variantą, kuris ne keltų iliuzijas, kad bus sprendžiama, bet realų variantą, kuris būtų priimtas, o ne vėl iškelta tema į paviršių, politinę darbotvarkę, padiskutuota, susipriešinta ir baigta niekuo“, – dėstė socialdemokratų vedlys.
„Klausimas, ar mes turime sprendimą, kuris atlieptų Konstitucinio Teismo nutartį, kad nepademonstruotume kaip parlamentas teisinio nihilizmo ir pasakytume, kad nutartis nutarčiai, o gyvenimas – gyvenimui“, – pridūrė jis.
Pasak LSDP lyderio, partnerystės klausimui atsidūrus Seimo darbotvarkėje, dalis socialdemokratų tikrai palaikys jos įteisinimą, dalis „pasiliks prie savo asmeninių vertinimų, kurie ateina iš jų aplinkos, regionų, vienmandačių apygardų“.
„Aš tą puikiai suprantu kaip dedamąją, nes puikiai žinau mūsų respondentų ir mus palaikančių rinkėjų reakcijas, turbūt ir jūs jas puikiai žinote“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, pasirašius naujos koalicijos sutartį, M. Sinkevičius teigė, kad socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ dauguma žmogaus teisių klausimais „oro nevirpins“.
Naujosios koalicijos sutartyje, kaip ir prieš tai pasirašytoje su „aušriečiais“, išlieka priedas, kad „valstiečiai“ pasilieka teisę nepalaikyti partnerystės ir vienos lyties asmenų santuokos įteisinimo, Reprodukcinės sveikatos įstatymo.
Praėjusių metų balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimas pažeidė Konstituciją 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, jog įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Be to, konstatuota, kad partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.
Po šio nutarimo teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pareiškus, kad nerengs partnerystę reguliuojančio įstatymo projekto, grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių pernai rudenį registravo lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.
Tačiau šis projektas vis neįrašomas į parlamento plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu: Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
Susitikime su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija M. Sinkevičius buvo paklaustas apie patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės pabaigoje nutarė ekspertų prašyti įvertinti siūlymą kartu su savivaldos rinkimais atsiklausti gyventojų, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.
M. Sinkevičius teigė, kad socdemų frakcijoje nuomonė apie referendumą nėra vieninga.
„Yra toks pasidalijimas. Aš asmeniškai nieko blogo tame patariamajame referendume nematau, gal jis turės gerų šalutinių efektų, pritrauks rinkėjus dalyvauti ir aktyviai balsuoti“, – sakė kandidatas į premjerus.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų vasario arba kovo mėnesį.
LSDP vedlys nėra tikras, ar pavyks pagerinti gynybos biudžetą: norų daug, bet galimybės ribotos
Premjero posto siekiantis socialdemokratų lyderis abejoja, ar pavyks kitąmet pagerinti rekordinį gynybos biudžetą, kuris šiemet siekia 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tie gynybos rekordiniai biudžetai, nežinau, ar mes būsime pajėgūs kaip valstybė tuos procentus – 5,38 – dar pagerinti, nors lūkesčių ir norų labai daug, bet galimybės yra ribotos“, – antradienį susitikęs su opozicine Liberalų sąjūdžio frakcija kalbėjo M. Sinkevičius.
Kiek anksčiau, lankydamasis buvusių koalicijos partnerių „aušriečių“ frakcijoje, jis padėkojo už praėjusiais metais priimtą biudžetą, kuris leido skirti rekordinį kiekį lėšų gynybai.
„Tas gynybos finansavimas, tie 5,38 proc. yra mūsų bendro darbo rezultatas, ir čia kažin, ar tuos rekordus bus galima pagerinti 2027 metais. Tai sakyti, kad tiktai yra viena ar kelios partijos, tėvynę mylinčios ir gynyba besirūpinančios, neišeina. Matyt, kad tai kategorijai priskirtini ir mes, bet galbūt nesugebame artikuliuotai to parodyti“, – susitikime su „Nemuno aušros“ atstovais kalbėjo kandidatas į premjerus.
Teikdamas M. Sinkevičiaus kandidatūrą Seimui, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad geopolitinė situacija reikalauja išlaikyti mažiausiai 5 proc. BVP finansavimą gynybai ir užtikrinti efektyvų bei skaidrų šių lėšų naudojimą krašto apsaugos sistemai stiprinti, tęsti paramą Ukrainai.
Kaip rašė BNS, pernai sausį Valstybės gynimo taryba sutarė, kad 2026–2030 metais gynybos finansavimas turėtų siekti 5–6 proc. BVP, siekiant greičiau išvystyti kariuomenės diviziją, pasiruošti priimti Vokietijos brigadą.
