Lietuvoje praūžus audrai, dalis gyventojų džiaugėsi, kad iki šiol nėra atsisakę lauko tualetų ir gali jais naudotis ekstremalių situacijų atveju. Ekspertai sako, kad iš tiesų svarbu pagalvoti apie alternatyvius tualetus, viena iš galimų išeičių – sausieji lauko tualetai, kurie ypač populiarūs atokesnėse vietovėse Suomijoje ir kitose Šiaurės šalyse.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12” įraše:
LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė sako, kad dalis suomių neturi įsirengę nuotekų tinklų ir vietoj to renkasi durpinius arba sausuosius lauko tualetus, kurie šalyje išlieka populiarūs ir iki šiol. Jie įrengiami ne tik sodybose, bet ir nacionaliniuose parkuose.
„Patys populiariausi yra sausieji lauko tualetai ir įstatymas labai griežtai nurodo, kaip reikia elgtis su tualeto atliekomis. Tai svarbiausias reikalavimas yra tas, kad būtinas sandarus dugnas, joks skystis negali nutekėti į žemę ir jokių tualeto atliekų negalima užkasti, išpilti, ar dar kitaip palikti, bet visa tai turi būti griežtai kompostuojama ir žinoma, kaip elgtis toliau su atliekomis“, – pasakoja A. Kaškelevičienė.
Anot jos, kompostavimo būdas priklauso nuo tualeto tipo – jos gali būti ir deginamos, ir šaldomos, ir kitaip sutvarkomos. Prie kiekvieno tualeto modelio yra aiškiai nurodyta, kaip reikia kompostuoti, taip pat numatytos bendros kompostavimo taisyklės bei nustatytas terminas, per kurį būtina jį atlikti.
„Rekomendacija, kurią perskaičiau, buvo tokia, kad kai jau yra kompostuojama tinkamai, per tą laiką, kurį reikia, ir pagal visas taisykles, tai yra visai nebloga trąša dekoratyviniams augalams. Bet jokiu būdu ne daržui tręšti“, – sako LRT bendradarbė Suomijoje.
Ji pažymi, kad sausieji lauko tualetai matomi kaip alternatyva, jei ekstremalios situacijos ar X dienos atveju neveiktų kitos sistemos. Suomijoje tokio tipo tualetai buvo išbandyti ir per civilinės saugos pratybas Kuopijo mieste.
„Suomijos kontekste buvo kalbama apie tai, kad, esant ekstremaliai situacijai, tualetas slėptuvėse yra būtinas. Būtent patys paprasčiausi sausieji tualetai yra išeitis. Ten nėra jokių patogumų, kaip mes juos suvokiame. Tai lyg palapinės su užtrauktuku, gamtiniams reikalams atlikti. Bet tai yra išeitis, ir labai svarbu, kad tie tualetai būtų higieniški, kad juose nebūtų kvapo, o būtų normalu įeiti savo reikalais“, – pasakoja A. Kaškelevičienė.
LRT bendradarbės teigimu, suomiai nelinkę įsirengti nuotekų sistemos, visų pirma, dėl unikalios šalies gamtos ir noro išlaikyti kiek įmanoma natūralesnį gyvenimo būdą.
„Suomija yra labai uolėtas kraštas. Akmenyje labai sunku būtų išsigręžti [nuotekas – LRT.lt]. Daug tokių sodybų, kur nėra žemės ir kur būtų lengva įsirengti tokius dalykus. Bet suomiai apskritai labai myli savo gamtą ir nori gamtoje būti kiek galima natūraliau. Net šiais laikais ketvirtadalis vasarnamių yra be elektros. Aišku, naudojamasi ir saulės baterijomis, bet pabuvimas gamtoje, tikrame, natūraliame vasarnamyje be jokių patogumų labai padeda žmonėms atostogauti ir pailsėti“, – sako lietuvė iš Suomijos.
Pasak jos, nuotekų įrengimas taip pat reikštų dideles investicijas, o Suomijoje vasarnamiais labai dažnai naudojasi ne tik šeima, bet ir visa giminė.
„Aišku, paprastas tualetas nėra visiškai paprastas. Kainos gali būti labai įvairios. Vadinamasis sausasis tualetas gali būti įrengtas ir patalpose, tada reikalingos ventiliacijos sistemos ir t. t. Taip kad daug sprendimų yra, bet apskritai suomiams lauko tualetas yra priimtinas dalykas, kuris nekelia jokių didelių nepatogumų ir nemalonumo“, – teigia A. Kaškelevičienė.
Parengė Vaida Račkauskaitė
