Šį savaitgalį Rusijoje vyksta valdžios griežtai kontroliuojami Valstybės Dūmos rinkimai. Paskutinę balsavimo dieną, sekmadienį, Vilniuje surengta Rusijos emigrantų protesto akcija. Boriso Nemcovo skvere į mitingą susirinko apie 20 žmonių. Dalyviai pasisakė prieš karą ir rinkimų klastojimą, o tarp skambėjusių šūkių buvo „Už taiką, už laisvę, už „Jabloko“, „Taiki Rusija“ ir „Rinkis taiką“.
Kai kurie dalyviai į akciją atėjo su obuoliais ir dalijo juos susirinkusiesiems – taip išreikšdami paramą nuo rinkimų nušalintai partijai „Jabloko“.
Akcijos organizatorių vertinimu, Rusijos rinkimų rezultatas iš esmės yra nulemtas: tikimasi, kad „Vieningoji Rusija“ išsaugos konstitucinę daugumą, o parlamentą ir toliau kontroliuos Kremlius. Akcijos dalyviai ragino balsavimą išnaudoti kaip protesto formą ir balsuoti prieš valdančiąją partiją.
Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai turi galimybę balsuoti Rusijos ambasadoje. Rusijos diplomatinė atstovybė pranešė apie organizuojamą balsavimą, tačiau pranešime nenurodė rinkimų apylinkės adreso: anksčiau Vilniaus valdžia gatvę, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada, pervadino Ukrainos didvyrių gatve.
Politologas, NESTE centro vyresnysis mokslo darbuotojas Aleksandras Morozovas interviu LRT.lt kritiškai vertino užsienyje gyvenančių rusų dalyvavimą balsavime. Jo teigimu, tai ne tik nesuteikia galimybės kontroliuoti rezultatų, bet ir gali kelti papildomą riziką jų dalyviams.
„Jūs einate į konsulatą, jūsų paso duomenys užrašomi. Be to, Rusijos specialiosios tarnybos gauna galimybę nufilmuoti visus žmones, einančius į konsulatą. O mainais žmogus nieko negauna, nes jokios balsų skaičiavimo kontrolės nėra ir negali būti“, – teigia A. Morozovas.
„Aš prieš karą, prieš Putiną“
Mitinge Vilniuje skambėjo raginimai balsuoti už bet kurią politinę jėgą, išskyrus „Vieningąją Rusiją“. Kalbėjusieji teigė, kad monopolizuota valdančiosios partijos dauguma leidžia be didesnių kliūčių priimti sprendimus, susijusius su karo tęsimu.
„12 valandą eisime stoti į eilę, kad balsuotume prieš „Vieningąją Rusiją“, prieš sukčius ir vagis, prieš karo kurstytojus ir už taikią Rusiją. Kaip tai daryti – kiekvienas sprendžia pats, – sakė viena akcijos organizatorių. – Mes diskredituosime Rusijos kariuomenę, valstybę, Rusiją ir asmeniškai Putiną.“
Tarp akcijos dalyvių buvo 17-metė Olia, prieš trejus metus iš Maskvos atvykusi į Lietuvą. Dėl amžiaus ji balsuoti negali, todėl nusprendė akciją simboliškai palaikyti obuoliais. Pasak jos, ši mintis kilo pamačius nuotraukas iš teismo proceso, susijusio su partija „Jabloko“, kuriame partijos šalininkai taip pat dalijo obuolius.
„Pamačiau, kad per teismą dėl „Jabloko“ žmonės gatvėje dalijo obuolius, ir nusprendžiau, kad tai gera idėja. Be to, esu nepilnametė ir negaliu balsuoti, todėl man tai yra būdas išreikšti savo nuomonę“, – pasakojo mergina.
Ji teigia kategoriškai pasisakanti prieš karą ir Rusijos valdžios politiką.
„Tai, kas dabar vyksta, yra siaubinga. Aš prieš karą, prieš Putiną. Deja, kol kas galiu padaryti ne tiek daug. O mano tėvas yra susijęs su politika, Rusijoje jis yra pripažintas ekstremistu ir keturis kartus – užsienio agentu“, – sakė ji.
Kita akcijos dalyvė, taip pat iš Maskvos išvykusi po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, laikė plakatą su užrašu „Rinkis taiką“.
„Manau, kad nereikia žudyti žmonių. Balsuojame už taiką, nes taika yra gerai“, – dėstė mergina.
Jos nuomone, Rusijos politinei sistemai reikia didesnio politinio pliuralizmo.
„Man atrodo, kad neteisinga, kai viena partija užima tiek daug vietų. Turėtų būti skirtingų nuomonių. Jos gali būti visiškai skirtingos, kaip kitose šalyse, bet jos turi egzistuoti“, – teigė ji.
Apie partijos „Jabloko“ padėtį ir rinkimų situaciją kalbėjo pilietinis aktyvistas Michailas Tichonovas, į akciją atėjęs su plakatu, kuriuo išreiškė paramą rinkimų stebėtojų judėjimo „Golos“ vienam iš pirmininkų Grigorijui Melkonjancui, kuris nuo 2023 metų yra suimtas Rusijoje.
Pasak M. Tichonovo, dabartinius rinkimus sunku vadinti konkurencingais. Jis priminė, kad partijos „Jabloko“ federalinis sąrašas buvo pašalintas iš rinkimų, o daugelis kandidatų su spaudimu susidūrė dar kampanijos metu.
„Iš pradžių partijos „Jabloko“ sąrašas buvo įregistruotas, o vėliau pašalintas iš rinkimų dėl išgalvotų priežasčių. Šalinami ir pavieniai kandidatai. Valdžia stengiasi iš biuletenių kuo labiau pašalinti tuos, kurie pasisako už taiką ir laisvę“, – interviu LRT.lt pasakojo jis.
Aktyvistas taip pat mano, kad tolesniam partijos egzistavimui gresia pavojus.
„Jeigu partija nuolat neįleidžiama į rinkimus arba iš jų pašalinama, po kurio laiko ji gali būti likviduota jau formaliais pagrindais. Todėl tai, kas vyksta dabar, gali būti proceso, kuriuo siekiama faktiškai uždrausti „Jabloko“, dalis“, – įspėjo M. Tichonovas.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, jis pažymėjo, kad konfliktas tęsiasi ilgiau nei daugelis didžiausių XX amžiaus karų.
„Bet kuris karas anksčiau ar vėliau baigiasi, tačiau šis tęsiasi jau labai ilgai. Pagal trukmę jis jau pranoko Pirmąjį pasaulinį karą ir artėja prie Antrojo pasaulinio karo trukmės. Dabar daug kalbama apie galimą naują mobilizaciją arba didesnį kontraktinės tarnybos karių verbavimą. Jeigu karo veiksmai tęsiasi ir patiriama nuostolių, valdžia ieškos būdų juos kompensuoti“, – mano aktyvistas.
Po mitingo dalis dalyvių patraukė prie Rusijos ambasados, kur vidurdienį dalyvavo akcijoje „Vidurdienis už taikią Rusiją“ ir balsavimo metu išreiškė protestą prieš Kremliaus politiką.
„Skilimas Dūmoje galėtų turėti reikšmės pokyčiams Rusijoje “
Viena iš akcijos organizatorių Jelena Kotionočkina sakė, kad pagrindinė iniciatyvos „Taiki Rusija“ žinutė – balsuoti už bet kurią partiją, išskyrus „Vieningąją Rusiją“.
„Žinoma, jeigu „Vieningoji Rusija“ negaus daugiau nei pusės balsų, taika neprasidės čia ir dabar. Žmonės tai supranta. Tačiau daugelis balsuos prieš valdančiąją partiją protestuodami arba tam, kad sugriautų „Vieningosios Rusijos“ monopolį Valstybės Dūmoje“, – interviu LRT.lt dėstė ji.
Pasak J. Kotionočkins, būtent monopolinė dauguma leidžia Kremliui be didesnių kliūčių per parlamentą priimti bet kokius sprendimus.
„Vieningosios Rusijos“ monopolinės daugumos panaikinimas strategiškai gali lemti balsų pasidalijimą įvairiais klausimais, įskaitant susijusius su karu. Ši Dūma gali tapti pereinamojo laikotarpio parlamentu, o skilimas joje galėtų turėti reikšmės pokyčiams Rusijoje. Ne visi, kurie dabar kandidatuoja į Dūmą, nuoširdžiai pasisako už karą ir Putiną. Ne visi“, – tęsia ji.
Vis dėlto pašnekovė pripažįsta, kad tokia strategija gali kelti skepticizmą, taip pat ir tarp Lietuvos gyventojų.
„Lietuvos piliečiai į tokią strategiją žiūrėtų skeptiškai ir net iš jos pasišaipytų. Ir aš, tiesą sakant, tam tikra prasme palaikau šį skepticizmą. Bet geriau daryti nors ką nors, nei nieko. Rusams, gyvenantiems užsienyje, nėra tiek daug galimybių veiksmingai pakeisti padėtį ir sustabdyti karą. Bent jau Europos ir JAV vyriausybės turi kur kas daugiau“, – dėstė J. Kotionočkina.
Pasak jos, akcija skirta ne tik užsienyje esantiems Rusijos rinkėjams, bet pirmiausia rusams, kurie nepalaiko karo, šalies viduje – jie šiandien praktiškai neturi galimybės atvirai reikšti savo nuomonę.
„Bijau, kad jėgos struktūros fiksuos dalyvius; neatmetu ir sulaikymų – Putino represinė mašina, be abejo, pasimokė iš „Vidurdienio prieš Putiną“ ir rugsėjo 20-ąją slopina bet kokią nelojalumo apraišką. Tačiau antikariniai rusai nori matyti, kad užsienyje esantys žmonės gali ir nori už juos protestuoti, kad apie juos galvoja ir dėl jų nerimauja“, – nuogąstavo organizatorė.
Dar vienas akcijos tikslas – parodyti tarptautinei bendruomenei, kad parama Putinui ir karui nėra visuotinė tarp rusų.
„Tarptautinei bendruomenei, taip pat ir lietuviams, norime dar kartą parodyti, kad ne visi rusai palaiko Putiną ir jo karą. Kad mes nepavargome priešintis ir kad pasaulio bendruomenė taip pat neturėtų pavargti. Rinkėjai neturėtų balsuoti už tuos populistus, kurie ragina palikti Ukrainą likimo valiai ir grįžti prie business as usual su Putinu“, – pabrėžė J. Kotionočkina.
Organizatoriai taip pat siekė, kad dabartiniai rinkimai būtų pripažinti nesąžiningais ir nekonkurencingais. Kaip vieną pagrindinių argumentų jie nurodo situaciją, susijusią su partija „Jabloko“ – vienintele Rusijoje registruota politine partija, kuri atvirai pasisakė už paliaubas, taiką ir laisvę. Vis dėlto J. Kotionočkina pripažįsta, kad tikėtis, jog tarptautinė bendruomenė nepripažins rinkimų rezultatų, vargu ar galima.
Politologas: „Nematau prasmės dalyvauti rinkimuose“
Politologas A. Morozovas skeptiškai vertina užsienyje gyvenančių rusų dalyvavimą balsavime Rusijos konsulatuose. Pasak jo, karo ir smarkiai pablogėjusių Rusijos santykių su Europos valstybėmis sąlygomis pats dalyvavimas tokiuose rinkimuose kelia klausimų.
„Atvirai kalbant, dabar, karo metu, balsuoti konsulate, pavyzdžiui, Vilniuje, yra gana keista. Rusijos konfliktas su tomis šalimis, kuriose gyvena Rusijos emigrantai, yra didžiulis. Iš esmės rinkimai konsulatuose yra kažkas panašaus į „Rossotrudničestvo“ renginius ar įvairias oficialias akcijas, kurias Rusijos valstybė organizuoja užsienyje. Dauguma politiškai aktyvių emigrantų tokiuose renginiuose niekada nedalyvavo“, – įvertino jis interviu LRT.lt.
Pasak politologo, problema susijusi ne tik su tuo, kad neįmanoma kontroliuoti balsavimo rezultatų. Net ir protestinį balsavimą už sistemines partijas jis laiko beprasmišku.
„Tarkime, kokiame nors konsulate už „Naujus žmones“ balsuos ne 7 proc., o 15 proc. Bet juk ši partija balsavo už visus pastarųjų metų represinius įstatymus. Todėl kyla klausimas: kokia čia politinė prasmė ir kokia pilietinė drąsa balsuoti tokiu būdu? Atvirai kalbant, nematau nei politinės, nei moralinės prasmės dalyvauti šioje procedūroje“, – sakė ekspertas.
Kaip pasiskirstys balsai?
A. Morozovo nuomone, dabartinė kampanija nuo visų ankstesnių skiriasi tuo, kad vyksta tęsiantis karui prieš Ukrainą ir pirmą kartą apima balsavimą okupuotose teritorijose. Pasak eksperto, šiandien prognozės dėl balsavimo rezultatų iš esmės atspindi ne visuomenės nuotaikas, o prezidento administracijos nuostatas.
„Kai skaitome Rusijos politinėse struktūrose dirbančių polittechnologų vertinimus, suprantame, kad jie išsako ne prognozę, o tam tikrą prezidento administracijos nuostatą. Ir paprastai ši nuostata įgyvendinama, nes Kremlius turi didelį aparatą. Todėl rezultatas bus maždaug toks, kokį dabar apibūdina žmonės, artimi valdžios politinėms struktūroms“, – dėstė A. Morozovas.
Jo vertinimu, valdžia sieks parodyti apie 60 proc. rinkėjų aktyvumą, nors faktiškai jis gali būti šiek tiek mažesnis. Tikimasi, kad „Vieningoji Rusija“ vėl gaus daugiau nei 300 mandatų ir išsaugos konstitucinę daugumą, laimėdama tiek pagal partijų sąrašus, tiek vienmandatėse apygardose.
„Vieningoji Rusija“ gaus tiek, kiek planuoja. Iš viso tai bus šiek tiek daugiau nei 300 mandatų. Net jei rezultatas pagal sąrašus bus šiek tiek mažesnis nei per ankstesnius rinkimus, vienmandačių apygardų sąskaita jie vis tiek gaus apie du trečdalius deputatų vietų. Kremliui iš esmės svarbu išsaugoti būtent konstitucinę daugumą“, – pažymėjo politologas.
Antrąją vietą, jo manymu, užims Rusijos federacijos komunistų partija. Komunistai, likdami lojalūs Vladimirui Putinui, kartu atlieka kontroliuojamos opozicijos vaidmenį ir gali pasinaudoti didėjančiu visuomenės nerimu.
„Komunistai turi viską, ko reikia Kremliui. Viena vertus, ši partija lojali Putinui ir nuolat pabrėžia šį lojalumą. Kita vertus, ji kritikuoja vyriausybę. Dabar visuomenė nerimauja dėl karo neapibrėžtumo, todėl komunistai gali gauti šiek tiek daugiau balsų, nei paprastai tikimasi“, – mano Morozovas.
Rusijos liberalų demokratų partija, „Teisingoji Rusija“ ir „Naujieji žmonės“, jo prognoze, taip pat išsaugos atstovavimą parlamente.
Kas pasikeitė per 15 metų?
A. Morozovas laiko dėsningais dabartinės kampanijos palyginimus su 2011 metų rinkimais, po kurių prasidėjo masiniai protestai. Tačiau, jo teigimu, dabartinė situacija iš esmės kitokia.
„2011 metais iš tiesų egzistavo visuomenės nuotaikos, reikalavusios pokyčių. Po rinkimų prasidėjo protestai, kurie tęsėsi kelis mėnesius. Tuomet Kremlius parodė, kad pasirengęs bet kokia kaina ginti save ir neis į kompromisą su naująja miestų klase, kuri reikalavo pokyčių. Tačiau šiandien skirtumas milžiniškas – dabar vyksta karas, ir jis sukūrė visiškai kitokią politinę situaciją“, – aiškino politologas.
Pasak jo, būtent karas lemia dabartinių rinkimų pobūdį.
„Karas tęsiasi jau daug metų, jo mastas nuolat plečiasi. Jis meta šešėlį visai rinkimų kampanijai ir patiems rinkimams. Be to, rinkimai pirmą kartą vyksta užgrobtose teritorijose, o iš ten į Dūmą kandidatuoja nuoseklūs karo ir konflikto su Vakarais šalininkai. Dėl to dabartiniai rinkimai visiškai nepalyginami su tais, kurie vyko 2011 metais“, – mano Morozovas.
Jis pažymi, kad naujoji Dūma atliks svarbų vaidmenį užtikrinant tolesnę Kremliaus politiką.
„Kalbame ne tik apie eilinio parlamento suformavimą. Kremlius formuoja Valstybės Dūmą, kuri artimiausiais metais priims įstatymus, aptarnaujančius karinį biudžetą, tolesnę karo eskalaciją ir naujas represines priemones šalies viduje“, – sakė ekspertas.
Vienas iš dabartinės kampanijos ypatumų – aktyvus karo prieš Ukrainą veteranų dalyvavimas. Pasak Morozovo, tai yra sąmoningos Kremliaus politikos dalis.
„Putinas davė tiesioginį nurodymą į valdžios institucijas ir švietimo sistemą įtraukti karo veteranus. Jie turi atsirasti dalyvauti ne tik politikoje, bet ir mokyklose, visuomeninėse organizacijose, administracinėse struktūrose. Tai kryptinga politika integruoti su karu susijusius žmones į valstybės sistemą“, – teigė jis.
„Putinas 2030 metų rinkimuose norės būti nugalėtojas“
Svarstymai apie galimą naują mobilizacijos bangą Rusijoje sklinda jau kelis mėnesius. Tačiau politologas mano, kad 2022 metų rudens scenarijaus, kai buvo vykdoma masinė mobilizacija, kartojimosi tikėtis nereikėtų.
„Manau, kad tokios mobilizacijos, tai yra masinio žmonių šaukimo pagal 2022 metų scenarijų, greičiausiai nebus. Kremlius puikiai prisimena tos kampanijos pasekmes, kai šimtai tūkstančių žmonių paliko šalį. Šiandien gerokai daugiau rusų supranta, ką reiškia patekti į karo mašiną ir kokia yra reali dalyvavimo kare rizika“, – tęsė jis.
Tačiau, A. Morozovo nuomone, spaudimas visuomenei bus didinamas kitais būdais.
„Kremlius sieks smarkiai padidinti kontraktinę tarnybą pasirinkusių žmonių skaičių. Jau pasirodo pranešimų apie platesnį moterų verbavimą į kontraktinę tarnybą. Matome, kad nuolat stiprėja retorika apie būtinybę laimėti ir pasiekti proveržį. Vadinasi, žmonės bus vis aktyviau skatinami dalyvauti kare per kontraktinės tarnybos sistemą, kartu vis labiau apsunkinant padėtį tiems, kurie nepalaiko to, kas vyksta, arba bando nuo to atsiriboti“, – mano ekspertas.
Kalbėdamas apie 2030 metų prezidento rinkimus, A. Morozovas pabrėžia, kad bet kokios prognozės tiesiogiai priklauso nuo karo baigties.
„Putinas tikisi 2030 metų rinkimus dalyvauti kaip nugalėtojas. Be to, jis norėtų pasirodyti ne tik Ukrainos, bet ir apskritai Vakarų nugalėtoju. Visą valstybės aparatą jis orientuoja į šį tikslą. Tačiau šiandien nematyti nei artėjančios tokios pergalės, nei aiškių požymių, kokia bus karo baigtis“, – sakė politologas.
Pasak jo, negalima atmesti nė vieno scenarijaus. Pavyzdžiui, iki 2030 metų Putinas gali atsidurti labai sudėtingoje politinėje padėtyje ir gali tapti aktualus valdžios perdavimo klausimas.
„Tačiau galimas ir kitas variantas. Žinoma, baisu įsivaizduoti situaciją, kai pergalingas Putinas 2030 metais vėl laimi rinkimus. Žinoma, tai yra baisi perspektyva. Gaila vaikų, kurie auga šioje sistemoje, gaila prarastų Rusijos, kaip valstybės, perspektyvų. Tačiau vis dėlto visiškai įmanoma, kad pamatysime šį siaubą – dar vienus Putino rinkimus 2030 metais“, – apibendrino A. Morozovas.
