Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padvigubintas, nusprendė Valstybės gynimo taryba. Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad Suvalkų koridoriaus gynybai bus skiriamas ypatingas Lietuvos, Lenkijos ir NATO dėmesys. Poligonai turi atsirasti iki 2030 metų, investicijos sieks iki 150 milijonų eurų. Lazdijų ir Jurbarko rajonų merai sako, kad taip ne tik bus užtikrinamas didesnis saugumas pasienyje, tačiau bus ir daug investicijų į kelius, aplinką, ekonomiką ir tai gyventojai akivaizdžiai pajus.
Gandai sklandė jau kurį laiką
Kapčiamiestyje dar prieš kelias savaites vietos bendruomenė girdėjo planus apylinkėse įrengti naują poligoną. Ant skelbimų lentos – raginimai pasirašyti peticiją, kuria būtų išreiškiamas protestas prieš neva planus iškirsti 27 tūkst. hektarų miško ir iškeldinti dalį gyventojų.
„Įsivaizduojam – ramybės nebūtų. Nereikia, tiek metų išgyvenom, dabar kels žmones. O kur eit?“ – teigia vienas Kapčiamiesčio gyventojas.
„Mano nuomone – ar jis išvis reikalingas yra? Dar vienas čia, Lietuvoje, tokioj mažytėj?“ – antrina kita gyventoja.
Šiandien Valstybės gynimo taryba paskelbė oficialų sprendimą – netoli Kapčiamiesčio bus įrengiamas brigados dydžio poligonas. Šalia, už Nemuno, Baltarusijos pusėje, taip pat yra jų poligonas, tad tai susiję ir su strateginiais Lietuvos tikslais.
Tačiau, prieš atsirandant poligonui, teks susitarti su gyventojais. LRT TELEVIZIJOS turima informacija, Krašto apsaugos ministerija dar prieš kelis mėnesius rimtai svarstė, kaip pranešti naujieną, kokią vykdyti komunikaciją. Atsargumo imtasi, kai prieš kelerius metus sprendimai įsteigti gerokai mažesnius poligonus buvo sutikti itin kritiškai vietos bendruomenių. Prie to prisidėjo ir tam tikri asmenys, kurstę gyventojus priešintis poligonų steigimui.
Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako, jos turimomis žiniomis, miškai nebus kertami, o su gyventojais vyks išsamios diskusijos. Tą darys ne tik ji, bet ir kariuomenė bei politikai.
„Šiandien prasideda diskusijos, laiko joms yra. Labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į tas diskusijas, svarbus kiekvienas žmogus ir aš užtikrinsiu, kad tos diskusijos vyktų ir vyktų tiek, kiek reikia, kad žmonėms į kylamus klausimus būtų atsakyta“, – sako Lazdijų rajono merė.
Ekonominė nauda gyventojams, galimybės – kariuomenei
Kariuomenė visus metus kalbėjo, kad reikia naujo poligono, nes daugėjant sąjungininkų Lietuvoje, trūksta vietos pratyboms, o esami – nuolat užimti. Krašto apsaugos ministerija su savivaldybėmis sutarė, kad sutiksiančios priimti poligoną, sulauks vadinamojo „naudų paketo“, t.y. bus gerinami keliai, aplinka, elektros tinklai, sveikatos paslaugos, o krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, ten, kur poligonas – ten pagyvėja ir ekonomika.
„Sukursime apie 100 darbo vietų, lygiagrečiai kursis paslaugų sektorius, plėsis galimybės verslams kurtis, nes pratybų metu, poligono naudojimo metu, atvykstančių karių gali būti ir 3–5 tūkst.“, – teigia krašto apsaugos ministras.
Gynimo taryba priėmė sprendimą ir šiuo metu Tauragėje esantį poligoną padidinti dvigubai. Teritorija išsiplės į Jurbarko rajono ribas. Pasak Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, svarbu suprasti – taip ne tik auga saugumas rajone, bet ir stiprinama Lietuvos gynyba.
„Turbūt trūksta paaiškinimų, kad alternatyvų nėra, jeigu norime, kad valstybė būtų saugi, kad tos teritorijos gyventojai būtų saugesni. Puikiai suprantame ir matome iš Vilniaus, kad šalia, Lietuvos vakaruose – nieko nėra. Yra tik Nemunas. Nepastatysi metalinės tvoros, per kurią perliptų migrantai. Šiuo atveju, nuolatinis karinių vienetų buvimas yra didžiulė saugumo garantija“, – sako Jurbarko rajono meras.
Naujo poligono ieškota vietose, itin svarbiosiose strategiškai. Kitaip tariant, netoli sienos su Rusija ar su Baltarusija kariuomenės vienetams atsiranda galimybė ne tik iš anksto ruoštis, bet ir gresiant invazijai – užimti gynybines pozicijas.
