Opozicijos atstovams pirmadienį nepavyko atidėti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymo neeiliniame Kultūros komiteto posėdyje. Tokiam siūlymui nepritarė keturi valdančiosios daugumos nariai, kurių trys yra socialdemokratai.
Pirmadienį surengtas Kultūros komiteto posėdis yra neeilinis. Įprastai parlamento komiteto posėdžiai vyksta trečiadieniais, o pirmadieniai yra skirti parlamentarų darbui apygardose, su rinkėjais. Į tai komitete dėmesį atkreipė ir opozicijos atstovas Vytautas Juozapaitis.
„Raginu atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios supa mūsų to įstatymo svarstymo procedūras ir atidėti šio įstatymo svarstymą komitete.
Todėl, kad šiandien paskelbtas neeilinis posėdis neturi jokio pagrindo būti neeilinis, nes skubos kaip ir nėra paskelbta. Šiandien yra darbas su rinkėjais apygardose, todėl visiškai be reikalo yra sutrikdytas parlamentarų tvarkaraštis“, – akcentavo konservatorius.
Jis taip pat teigė, kad LRT įstatymo projektas negali būti svarstomas komitete, nes nėra sulaukta Venecijos komisijos komentaro dėl siūlomų pataisų. Anot V. Juozapaičio, jei projektas būtų svarstomas komitete, tai rodytų Seimo etikos ir brandos stoką europinės teisės atžvilgiu.
Be to, Kultūros komiteto posėdyje neleista dalyvauti visiems to norintiems asmenims. Kaip ir praėjusių metų pabaigoje svarstant LRT įstatymo projektą, taip ir šįkart Žurnalistų profesionalų asociacija ragino nepritariančiuosius projektui prisijungti nuotoliu į komiteto posėdį.
Tiesa, šįkart tai bandę padaryti žmonės gavo atsaką, kad komiteto posėdyje leidžiama dalyvauti tik pasiūlymus projektui pateikusiems asmenims, organizacijoms, Seimo nariams.
„Akivaizdu, kad šis įstatymo projektas yra nukreiptas į vieną asmenį ar net ne į asmenį, o į pareigybę. Visas įstatymas numatomas įsigalioti 2028 metais ar 2027 pabaigoje, išskyrus vieną straipsnį, tai yra direktoriaus atleidimo motyvus. Kodėl?
Net nebaigus specialių mokslų, turint šiokią tokią politinę patirtį nesunkiai galima atspėti, kad tų iniciatorių, kurie tai daro tyčia, tikslas yra pašalinti veikiantį generalinį direktorių“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas V. Juozapaitis.
Jis teigė, kad įstatymo iniciatorių tikslas yra bent laikinai paskirti kitą LRT vadovą, kuris, laikinai eidamas generalinio direktoriaus pareigas, galėtų pertvarkyti LRT struktūrą bei taip visuomeninį transliuotoją paversti „valdančiųjų užsakymo stalu“.
Nors valdantieji teigia, kad šįkart LRT įstatymo pataisoms skuba nėra taikoma, visgi opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rima Baškienė akcentavo, kad vien tai, jog surengtas neeilinis Kultūros komiteto posėdis, rodo, jog skuba yra taikoma.
„Argumentai išsakyti labai svarūs dėl Venecijos komisijos, dėl Vyriausybės išvados. Mes girdėjome „Reporterius be sienų“, kurie taip pat siūlė neskubėti, sustabdyti įstatymo svarstymą ir nesant šitų išvadų nedaryti skubos“, – sakė R. Baškienė.
Sako, kad nuomonės buvo išklausytos
Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas posėdyje teigė, kad neeilinio posėdžio reikalauja trys komiteto nariai. Portalas LRT.lt primena, kad Kultūros komitetą sudaro septyni Seimo nariai, kurių keturi priklauso valdančiajai daugumai.
Kitaip tariant, valdantiesiems nereikia opozicijos pritarimo, kad neeilinis posėdis būtų sušauktas, nes jį sušaukti galima, jei to prašo viena trečioji komiteto narių. Neeilinio komiteto posėdžio pareikalavo socialdemokratai Indrė Kižienė ir Vytautas Grubliauskas bei „Nemuno aušros“ atstovas Petras Dargis.
„Prieš tai vyko darbo grupės posėdžiai, vyko diskusija dėl LRT tarybos sudėties, buvo įgyvendinti klausymai, per juos galėjo pasisakyti visi ekspertai ir Seimo nariai pristatė savo siūlymus“, – teigė K. Vilkauskas.
„Po išvadų rengimo buvau susitikęs su Mykolo Romerio universiteto profesore Toma Birmontiene ir tikrai reziumavome mūsų išvadų rengėjų posėdį. Ji būtent toms formuluotėms, kurias mes pasirinkome ir kurias dabar šiandien svarstysime, didelių priekaištų neturėjo“, – tikino Kultūros komiteto vadovas.
T. Birmontienė buvo viena iš projektui teikusiųjų ekspertinį vertinimą.
Seimo Kultūros komitetas pirmadienį susirinko į neeilinį posėdį svarstyti LRT įstatymo pataisų.
Darbo grupės parengtam įstatymo pakeitimų projektui sulaukta apie 80 pasiūlymų. Vien komiteto posėdžio darbotvarkės ir reglamento tvirtinimas pirmadienį užtruko beveik valandą.
Dėl projekto buvo surengti klausymai, ekspertinį vertinimą pateikė dviejų aukštųjų mokyklų specialistai. Jie įžvelgė, kad LRT valdymo modelio pakeitimai sudarytų prielaidas varžyti transliuotojo nepriklausomumą.
Kultūros komitetui apsisprendus dėl visų pasiūlymų, projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Planuojama, kad tai galėtų įvykti ketvirtadienį.
Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms. Jose numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.
Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo. Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.
Projektą kritikuoja LRT administracija, dalis žurnalistų ir akademinės bendruomenės.
BNS skelbė, kad valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta parlamento pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė parengė platesnius transliuotojo valdysenos pakeitimus.
