Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kariuomenės atstovai NATO sąjungininkams pristatė Lietuvos gynybos pajėgumų vystymo ir modernizacijos planus.
Kaip ketvirtadienį pranešė KAM, šią savaitę vykusių konsultacijų su sąjungininkais metu NATO gynybos planuotojai pateikė savo vertinimą, pabrėždami progresą įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus.
„NATO planuotojai akcentavo pavyzdinį Lietuvos gynybos finansavimą ir tai, kad didžioji jo dalis skiriama kritiškai svarbiems pajėgumams – Nacionalinei divizijai bei oro gynybai. Spartus šių prioritetinių pajėgumų vystymas stiprina NATO atgrasymą ir gynybą – tai integrali NATO gynybos planų dalis“, – rašoma pranešime.
Skelbiama, kad KAM gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis užtikrino sąjungininkus, kad regioninių planų įgyvendinimas yra svarbiausias Lietuvos prioritetas plečiant krašto apsaugos pajėgumus.
Vertindami Lietuvos progresą, sąjungininkai pabrėžė, jog tęsiant prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą ir siekiant užtikrinti aukštą kovinių bei kovinės paramos vienetų parengtį, Lietuva ir ateityje privalės išlaikyti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį gynybos finansavimo lygį.
Susitikimo metu Vaidotas Urbelis patikino, kad Lietuva skiria dideles investicijas oro gynybai ir apsaugai nuo dronų. Jis paragino kitas europines Aljanso šalis išlaikyti dėmesį šiai sričiai ir NATO viršūnių susitikime Ankaroje siekti papildomų pajėgumų Baltijos šalims.
Pasak KAM, Aljanso gynybos planuotojai taip pat padėkojo Lietuvai už visapusišką priimančiosios šalies paramą šalyje esantiems sąjungininkų kariams ir pabrėžė, jog priimančiosios šalies parama yra esminis gynybos planų įgalinimo elementas.
Kaip skelbė BNS, visas šių metų gynybos biudžetas siekia apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvoje finansavimas krašto apsaugai padidintas vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką, rengiant infrastruktūrą Lietuvos kariuomenei ir šalyje dislokuotiems sąjungininkų kariams.
