Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dialogas dėl Lietuvos pagalbos Jungtinėms Valstijoms kare su Iranu buvo, o Vilnius kol kas nemato grėsmės, kad amerikiečiai išves savo karius iš regiono.
Taip jis kalbėjo po to, kai trečiadienį po uždaro susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo Aljansą dėl sąjungininkų nenoro padėti kare su Iranu.
„The Wall Street Journal“ skelbia, kad Baltieji rūmai svarsto nubausti kai kurias JAV kare su Iranu nepadėjusias NATO nares. Remdamasis amerikiečių pareigūnais, leidinys praneša, kad administracija svarsto planą, pagal kurį Amerikos kariai būtų išvesti iš JAV nepadėjusiomis laikomų NATO šalių ir perkelti į labiau jas palaikančias valstybes.
Negirdi signalų dėl JAV karių patraukimo
„Tiesą sakant, Lietuva, Lenkija, Baltijos šalys yra paminėtos tarp tų, kurios prisidėjo bent jau palaikymu ir supratimu prie visos situacijos. Mes, preliminariai šnekant, vertinamos kaip šalys, kurios visada bendradarbiavo ir bendradarbiauja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – ketvirtadienį BNS sakė R. Kaunas.
„Šiuo konkrečiu Irano atveju bendravimas ir bendradarbiavimas, toks, sakykime, dialogas buvo“, – teigė jis.
Leidinio šaltinių teigimu, naudos iš šios situacijos gali gauti „palankios šalys“, kurioms priskiriamos Lenkija, Rumunija, Lietuva ir Graikija. Šis planas gali lemti daugiau JAV karių dislokavimą arčiau Rusijos sienų.
R. Kaunas sako, kad Lietuva kol kas nemato signalų, jog čia dislokuoti JAV kariai paliks šalį.
„Šiandien tokios grėsmės mes nematome ir neturime. Dėl to, kad mes visą laiką deklaruojame, kad Amerika yra strateginis mūsų partneris. Mes ir priimančiosios šalies paketą gerokai pageriname, mes atliepiame tikrai daug JAV lūkesčių ir prašymų“, – kalbėjo ministras.
„Tai grėsmių šią minutę mes nematome, tačiau procesas yra dinamiškas ir dialogas vyksta. Palaukime ir pamatysime“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, D. Trumpo ir NATO vadovo susitikime aptartas ir galimas JAV pasitraukimas iš Aljanso.
Susitikimas įvyko praėjus dienai po to, kai JAV ir Iranas susitarė dėl trapių dviejų savaičių paliaubų.
JAV prezidentas išvadino NATO „popieriniu tigru“ už tai, kad ji atsisakė vadovauti pastangoms atidaryti strateginį Hormuzo sąsiaurį ir apribojo JAV pajėgų galimybes naudotis bazėmis jų teritorijose.
„Šioje vietoje reikia dabar pasižiūrėti, kaip veiks susitarimas, taikos procesas, ar jis bus tvarus. Kaip Europa, NATO šalys galėtų ar turėtų prisidėti prie to taikos išlaikymo. Galvoju, kad dialogo ir diskusijos metu visi klausimai bus atsakyti“, – teigė R. Kaunas.
Galimybė Lietuvai
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva neturi informacijos apie „The Wall Street Journal“ skelbiamus svarstymus Vašingtone dėl NATO šalių baudimo.
„Mes tokios informacijos neturime, iš tikrųjų, kad ir praėjusią savaitę lankėsi čia mūsų Seime Kongreso delegacija, (...) jie iš tikrųjų patikino, pagyrė, kad Lietuva yra lyderiaujanti, skirianti 5,3 proc. BVP (gynybai – BNS), kad Lietuva skiria labai daug dėmesio bendradarbiavimui“, – žurnalistams Seime sakė R. Motuzas.
Jis teigė nemanantis, kad Jungtinės Valstijos pasitrauks iš NATO.
„Tai yra ir JAV istorija. Jungtinių Amerikos Valstijų dėka NATO įsikūrė, sustiprėjo, šiandien yra žinoma (...). Be to, mes žinome, kad apsunkina ir formalios aplinkybės, nes reikia dviejų trečdalių Senato pritarimo. Bet tai buvo, manau, Europos valstybių pagąsdinimas, išliejimas to pykčio, nuoskaudų. (...) Kita vertus, mums, ES valstybėms, likusioms NATO valstybėms, tai yra labai rimtas signalas, kad mes turime galvoti apie savo gynybą ir mes turime Europos Sąjungos valstybių, kurios mažai dėmesio skiria gynybai, bet mes turime galvoti ir apie savo aljansus“, – dėstė R. Motuzas.
Tuo metu opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jei pasitvirtintų amerikiečių leidinio skelbiama informacija, tai NATO vienybei nebūtų geras ženklas, tačiau Aljanso rytiniam sparnui – nebloga galimybė.
„Lietuva minima tame sąraše, aišku, čia yra žiniasklaida, čia yra šaltiniai, bet nepaisant to, tai yra geras ženklas, kad mes esame geriečių pusėje. Tik aš iškart galiu pasakyti, kad turėkime galvoje, kad vien jau svarstant apie galimą papildomą amerikiečių karių perkėlimą į Lietuvą, antras klausimas praktiniame lygmenyje atvažiavus amerikiečių generolams bus „Kur mes treniruosimės?“. Poligonas tam ir steigiamas, kad ir sąjungininkai, kurie čia yra, ir mūsų kariuomenė turėtų galimybę palaikyti savo karinę parengtį“, – kalbėjo konservatorių vedlys.
Pasak L. Kasčiūno, jei JAV pasitrauktų iš Aljanso ar sumažintų savo dalyvavimą jame, tai būtų didelė problema Europai.
„Amerika yra 70–80 procentų Aljanso. Tai jeigu jie pradėtų „tuščios kėdės“ krizę, mes turėtume labai rimtų geopolitinių iššūkių ir problemų, nes Europa kol kas be tokių kritinių pajėgumų kaip žvalgyba, tolimojo smūgio galimybės ir visa antibalistinė oro gynybos sistema, kol kas nėra pajėgi kompensuoti šitų svarbių įgalintojų“, – sakė jis.
Kaunas teigia, kad rangovas turės ištaisyti dangos broką Zoknių oro uoste
Zoknių oro uoste Šiauliuose, iš kur vykdoma NATO oro policijos misija, aptikus dangos broką, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad rangovas jį pripažįsta ir turės ištaisyti.
„Šitas konkretus atvejis yra jau sprendžiamas, tiesiog rangovas turės ištaisyti brokus ir kito varianto aš nematau, kaip ir su keliais“, – ketvirtadienį BNS Vilniuje sakė R. Kaunas.
Anot jo, dangos pažeidimai yra susiję su rangovo darbo kokybe arba technologiniais sprendimais.
Ministras tvirtino, kad rangovas nesikrato atsakomybės.
„Tas procesas su brokų šalinimu vyksta. Tikiuosi, kad jis bus sėkmingas, ir mums nereikės pereiti į teisinius ginčus“, – sakė R. Kaunas.
Jis tvirtino, kad šiuo metu Krašto apsaugos ministerijoje aiškinamasi situacija dėl vis pasitaikančio broko tiesiant kelio dangą ar atliekant kitus darbus.
„Situacija yra analizuojama bendrąja prasme. Ministerijoje pradėtas procesas vertinti visus brokų atvejus, būtent kaip tie brokai yra administruojami, kad mes suprastume, ar tai yra sisteminė problema, ar kitos kokios bėdos. Kad tiesiog turėtume labai aiškią kryptį, kaip užtikrinti brokų prevenciją ir stengtis jų išvengti“, – sakė ministras.
Naujienų portalas „Delfi“ ketvirtadienį pranešė, kad Zoknių oro uoste Šiauliuose po neseniai atliktų orlaivių stovėjimo aikštelės dangos atnaujinimo darbų pastebėta defektų – vietomis įtrūkusi arba trupanti betono danga.
Darbus atliko įmonė „Šiaulių plentas“, jie baigti pernai gruodį. Už juos sumokėta per 135 tūkst. eurų.
Anksčiau skelbta, kad 2023 metais įmonė „Fegda“ nutiesė gelžbetoninį kelią į Rūdninkų poligoną su defektais.
